Įrangai – tėvų pinigai
Šiame centre dirbantys treneriai ir centrą lankančių vaikų tėvai įsiuto išgirdę, kuo baigėsi sportinio inventoriaus įsigijimas, apie kurį čia kalbama nuo ankstyvo pavasario.
Paaiškėjo, kad centro darbuotojai su tėvais jau buvo suradę olandų sportinio inventoriaus gamintojus, kurie seniausiai buvo pateikę centro vadovybei norimo inventoriaus kainų analizę – už tokią sumą klaipėdiečių vaikai būtų gavę sportinei gimnastikai reikalingos įrangos.
"Įžūlumui nėra ribų. Taško pinigus, nes ne savo. Graudžiausia, kad centro direktorius ir asmuo, atsakingas už viešuosius pirkimus, po tokio skandalingo sandėrio ramiausiai išėjo atostogauti. Ir ką tu jiems padarysi?" – klausė situaciją nuo kovo sekę jaunųjų gimnastų tėvai.
Tėvai ne tik moka už vaikų sportavimą nustatytą mokestį, bet dar ir patys finansiškai prisideda prie biudžetinės įstaigos gerovės.
"Viesulo" salėje stovintis sportinis arklys, ant kurio treniruojasi vaikai, čia jau 26-i metai. Tiek pat tarnauja ir specialus gimnastikos kilimas. Faktiškai visi įrenginiai yra nuo sovietmečio. Lygiagretės šiais laikais gaminamos iš medžio ir plastiko lydinio, pas mus vis dar stovi sovietinės, medinės. Gimnastikos duobę, kuri reikalinga vaikų saugumui, patys tėvai už savus pinigus įrengė. Juk pratimo neatlikęs vaikas gali nukristi ir susižaloti", – pasakojo Mindaugas Kvasys, kurio sūnus šeštus metus lanko šį centrą.
Rizikavo vaikų saugumu?
Kurį laiką sporto centre buvusi speciali porolono atraižomis pripildyta duobė apskritai buvo užpilta smėliu.
"Treneriai metų metus gaudė rankomis vaikus. Kokia tai rizika! Baisu. Patys tėvai ją vėl išgilino, privežė porolono. Vieni tėvai surado darbininkus, kiti skyrė lėšų porolonui. Aš pats iš savų pinigų 12 čiužinių nupirkau. Sumokėjau 430 eurų. Tai, ką vaikai mokėsi pusę metų, dabar išmoksta per mėnesį", – pasakojo M.Kvasys.
Tėvai lenkė pirštus, skaičiuodami, kokią naudą iš jų iniciatyvos jau turi sporto įstaiga.
"Vien duobės įrengimui centras būtų turėjęs išleisti 3,5 tūkst. eurų. Mes siūlėme centro direktoriui prisidėti, bet taip viskas ir nutilo", – tikino vyras.
Kitas pirkinys šiame centre, pasirodo, vėl įgytas už tėvų pinigus – specialus gimnastikos batutas.
Tiesa, pernai centras pirko specialius imtynių kilimus. Mokėta biudžeto pinigais.
Takui surinko 6 tūkst. eurų
Apverktiniausia buvo laisvosios programos tako būklė. Suplyšusį ir adytą gimnastikos taką tėvai iš pradžių taip pat galvojo patys nupirkti.
"Dvi mergaitės buvo traumuotos, nes takas yra duobėtas. Tėvai skundėsi direktoriui, šis lyg ir prisiekinėjo, kad pirks naują. Matome, jog niekas nevyksta, prieš dvejus metus ėmėme rinkti patys pinigus. Surinkome 6 tūkst. eurų. Kas davė šimtą, o kas ir tūkstantį pervedė. Atidarėme specialią sąskaitą", – pasakojo Bernardas Kemundris, kurio sūnus taip pat lanko šį centrą.
Tėvai ėmė "zonduoti" sportinio tako kainas. Internete jie rado gamintojus, kurie iš pradžių pateikė preliminarią 20 tūkst. eurų šio tako kainą.
"Mėginome rasti paramą savivaldybės Sporto skyriuje, ieškojome visų įmanomų kelių. Salę atvyko apžiūrėti anuomet naujai paskirtas Sporto skyriaus vedėjas ir pritarė tam, kad tako tikrai reikia", – prisiminė B.Kemundris.
Savivaldybė skyrė pinigų
Surašius paraišką apie reikiamą inventorių savivaldybei, miesto valdžia iš karto sureagavo.
Taryba iš biudžeto atseikėjo 20 tūkst. eurų sportiniam takui su priedais įsigyti.
"Visi džiaugėmės, plojome rankomis. Suradome Europoje kelis gamintojus. Kaip tik tuo metu susijungė dvi stambios kompanijos, kurios užsiima šios įrangos gamyba. Ėmus derėtis su ja, paaiškėjo, kad tokių takelių kainos jau kritusios, o ir nauji modeliai gaminami", – prisiminė B.Kemundris.
Visus parametrus atitinkantį takelį lietuviai suderėjo įsigyti už 10 tūkst. eurų.
"Sužinoję, kad už tiek galima nupirkti takelį, ėmėme skaičiuoti, kokią įrangą dar galima įsigyti. O juk mūsų pačių surinktų pinigų dar buvo. Tačiau sužinojome, kad tėvų lėšas reikės leisti konkrečiam pirkimui ir nevalia jų pridėti prie savivaldybės lėšų. Už tuos 20 tūkst. eurų galima nupirkti kur kas daugiau – ne tik takelį, bet ir gimnastikos arklį, lygiagretes", – kalbėjo tėvai.
Po ilgų susirašinėjimų olandai pasiūlė klaipėdiečiams išeitį ir pateikė komercinį pasiūlymą – už 20 tūkst. eurų jie buvo pasiryžę parduoti įrangos pagal visą sąrašą.
Nupirko gerokai brangiau
Susirašinėjimas su gamintojais vyko oficialiu sporto klubo "Viesulas" faksu. Įstaigos vadovai turėjo žinoti įrangos komercines kainas.
"Toliau viešąjį pirkimą vykdė pats centras, ne savivaldybė. Dar vis paklausdavome, ar viskas gerai, kada įvyks pirkimas. Direktorius patikindavo, kad viskas puiku, darbas vyksta", – prisiminė B.Kemundris.
Tėvai ir treneriai laukė daugiau nei du mėnesius, tačiau prieš dvi savaites tėvams kojas pakirto žinia lyg iš giedro dangaus.
"Tas pats takelis nupirktas ne už 10 tūkst., o už 16 tūkst. eurų. Pirkime dalyvavo lietuvių "uabas", jokių priedų prie takelio nebus. Pirkimas įvykęs, sutartis pasirašyta, pinigai pervesti. Direktorius su pavaduotoju ramia sąžine išėjo atostogų", – pyko tėvai.
Žmonės pasijuto lyg gavę spjūvį į veidą.
"Ar nekyla klausimų, kad ne už gražias akis va taip ištaškyti pinigai? Tai juk buvo komandinis darbas, visi vargo ir stengėsi dėl šios įrangos", – retoriškai klausė tėvai.
Laikėsi įstatymų
Šis klausimas "Viesulo" sporto centro direktoriaus Edmundo Klimo nesutrikdė.
"Va jūs man ir atsakykite, kas kokios naudos gavo? Aš elgiausi pagal įstatymą ir jo pažeidinėti negaliu", – teigė E.Klimas.
Paaiškėjo, kad viešasis konkursas nebuvo tarptautinis, tiekėjo ieškota tik Lietuvoje. Viešajame konkurse dalyvavo vienintelis dalyvis ir tai perkančiąją organizaciją tenkino.
"Mane įpareigoja tarybos sprendimas. O jame parašyta, kad pinigai skirti sportinės gimnastikos takui, o ne kam nors daugiau. Mes tvarkingai per viešuosius pirkimus paskelbėme konkursą", – pareiškė E.Klimas.
Jis aiškino esąs niekuo dėtas šioje situacijoje, o kalta viešųjų pirkimų tvarka. Įstaiga esą galėtų supaprastinta tvarka prekes įsigyti tik iki 3 tūkst. eurų.
"Man savivaldybėje buvo pasakyta, kad galiu pirkti tik takelį iš biudžeto skirtų lėšų ir nieko daugiau. Na, taip, tarybos sprendime pažymėta, kad takelis su priedais. O kas tie priedai? Takelio priedai, bet ne kiti daiktai", – tikino E.Klimas.
Paklausus, kas konkrečiai taip konsultavo sporto centro vadovą, E.Klimas patikino, esą tokius nurodymus davė savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus specialistė Skaistė Kliaubienė.
Pasiteiravus, kodėl taip skubėta vykdyti pirkimą, jei jau aiškėjo situacija, kad savivaldybės pinigus buvo galima išleisti kur kas protingiau, E.Klimas teigė, jog pati savivaldybė būtinai nurodė išleisti pinigus per antrąjį ketvirtį.
"Taip finansininkai man nurodė. O ką aš galiu padaryti?" – rankomis skėsčiojo E.Klimas.
Skubėti nebuvo priežasčių
Dienraščiui pasiteiravus, kokia tvarka įpareigoja biudžetininkus paskubomis taškyti mokesčių mokėtojų pinigus, Planavimo ir analizės skyriaus specialistė S.Kliaubienė net nustebo.
"O kaip kitaip? Juk suplanuoti pinigai. Juos ir reikia išleisti. Ir ką man dabar daryti, kad jie nusipirko brangiau nei galėjo?" – rėžė specialistė.
Tačiau nusistebėjus, kad tik biudžetininkas gali išpyškinti tokią frazę, nes privataus sektoriaus darbuotojas pirmiausia galvotų, kaip sutaupyti, o ne kaip išleisti pinigus, S.Kliaubienė pakeitė poziciją.
"Na, taip, gal ir galėjo neleisti. Bet tuomet įstaigos vadovas būtų turėjęs rašyti paaiškinimą, kodėl neįvyko pirkimas. Nieko nebūtų atsitikę, jei suplanuotos lėšos būtų perkeltos į kitą ketvirtį. Nesvarbu, kad jiems pinigai duoti vienam daiktui, jie galėjo pirkti viską, ko reikėjo, jei tik būtų radę pigiau", – pripažino S.Kliaubienė.
Brangiai pirkti niekas neliepė
Panašu, kad šioje situacijoje – šaukštai po pietų. Takelio pirkimas įvykęs, pinigai pervesti tiekėjui. Tik štai paties pirkinio sporto centre dar nėra.
Ši aplinkybė nustebino savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Vilmą Marcinkevičienę.
"Kaip galima pervesti pinigus, jei pirkinio nėra? Kol prekės negavo, apskritai jokie mokėjimai negali būti vykdomi. Mes taip nedarome. Na, bet kiekviena perkančioji organizacija yra pasitvirtinusi viešųjų pirkimų taisykles. Dažniausiai iki 3 tūkst. eurų sumai gali būti taikoma ir žodinė sutartis. Daugiau nei trims tūkstančiams turi būti rašytinės sutartys", – aiškino specialistė.
V.Marcinkevičienė nurodė, kad galioja tokia tvarka – jei pirkinio suma viršija 10 tūkst. eurų, privalu tiekėją rinktis iš trijų pretendentų.
"Jei jų taisyklėse pažymėta kitaip, galėjo taip ir nutikti. Tačiau konkurencija turėtų būti. Taip, perkančioji organizacija turi tokią teisę ir gali nesirinkti iš vieno tiekėjo, jei aišku, kad pasiūlymas yra per brangus. Kažkaip jie čia labai neracionaliai pasielgė. Jei mes matome, kad kaina yra per didelė, skelbiame konkursą iš naujo", – nuomone dalijosi specialistė.
Paaiškėjo, jog sporto centras "Viesulas" savo viešųjų pirkimų taisyklėse pažymėjo, kad apklausos būdu ši įstaiga gali įsigyti prekių neviršijant 58 tūkst. eurų ribą.
Tik viršijus šią pirkinio sumą, biudžetinė įstaiga yra įpareigota rinktis tiekėją iš trijų kandidatų.
Su klausimais vėl sugrįžus pas sporto centro "Viesulas" vadovą E.Klimą, paaiškėjo, kad centras su tiekėju pasirašė tokią sutartį, kuri neįpareigoja tiekėjo pirma pristatyti prekę, o tik tuomet sulaukti mokėjimo.
Paklausus, ar bent domėjosi šia lietuvių įmone, E.Klimas atrėžė: "Ne, o kodėl turėčiau?"
Skaičiai ir faktai
Sporto centras "Viesulas" visai veiklai iš savivaldybės biudžeto metams gauna 1,229,5 mln. eurų.
Darbo užmokesčiui – 976,3 tūkst. eurų.
Prekėms ir paslaugoms, ryšio, transporto ir kitoms išlaidoms – 144,6 tūkst. eurų.
Iš tėvų gaunamos lėšos už vaikų ugdymą – 17,4 tūkst. eurų.
Mokinio krepšelio lėšos – 23,7 tūkst. eurų.
