„Reikia konstatuoti, kad opozicija daro viską, kad to mokesčio nebūtų, ir tai liūdina, nes prekybos tinklai yra ta verslo sritis, kuri labiau galėtų prisidėti prie valstybės ir mūsų žmonių gerovės“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Nuo sausio 1 dienos tikriausiai bus neįmanoma to įstatymo priimti dėl to, kad visais būdais blokuojama“, – teigė jis.

Tuo metu automobilių registracijos mokestis, pasak „valstiečių“ lyderio, turėtų būti priimtas.

„Tas variantas, kuris yra su kitais skaičiais, atrodo, turės palaikymą. Tai tikiuosi, kad mokestis bus priimtas nuo sausio“, – tikino jis.

Kalbėdamas apie bankų turto mokestį, R. Karbauskis tikino, kad šis siūlymas patyrė „labai didelį pasipriešinimą“.

„Šnekant apie įstatymo projektą, kuris nebus priimtas – aktyvų mokestis, šitoje situacijos ir mūsų kolegos iš Lenkų rinkimo akcijos, ir mes patys suprantame, kad įdėta daug pastangų. Tiesiog spaudimas ir pasipriešinimas buvo tikrai labai didelis“, – teigė jis.

Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nutarė daryti pertrauką dėl stambios prekybos ir bankų turto mokesčių, tačiau pritarė automobilių registracijos mokesčiui. Penktadienį komitetas pritarė bankų pelno mokestį didinti nuo 15 iki 20 proc.

Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai automobilių registracijos mokesčiui nepritarė.

Nors Seimui projektas buvo pateiktas tik spalį, siekiama, kad stambios prekybos mokesčio įstatymas įsigaliotų jau sausį. E. Šileikio manymu, šiuo atveju nėra skirta pakankamai laiko suinteresuotiems asmenims pasirengti įgyvendinti keliamus reikalavimus, trūksta ir pereinamojo teisinio reguliavimo.

„Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas nėra grindžiamas ypatingomis aplinkybėmis ir jų nulemtu skubos būtinumu, todėl galimai nukrypsta nuo Konstitucijos pagal įsigaliojimo tvarką“, – nurodo profesorius.

Jis taip pat aiškina, kad aptariamu mokesčiu gali būti sudarytos prielaidos nepagrįstai ir neproporcingai įsiterpti į prekybos vykdymą konkurencingoje rinkoje. Pasak E. Šileikio, subjektyvus ekonominis politinis traktavimas ir kvalifikavimas „stambi“ ar „nestambi“, jei nekalbame apie monopoliją, negali būti teisiškai objektyvus.

„Todėl objektyviai pagrįstu ir proporcingu negali būti ne visų iš esmės vienodų pardavėjų, vykdančių ūkinę veiklą prekybos forma, kalendorinio mėnesio pajamos, gautos parduodant prekes vartotojams jų asmeniniam vartojimui, apmokestinamos nauju stambios prekybos mokesčiu“, – aiškina E. Šileikis.

Tai reiškia, kad siūlomas įstatymo projektas galimai nukrypsta nuo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, kuris neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Egidijus Šileikis. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Dėmesį profesorius atkreipia ir į tai, kad pelno siekiančios prekybos apmokestinimas turi būti grindžiamas ne tarpinėmis, bet galutinėmis prekių pardavėjo gautomis lėšomis. Siekis apmokestinti pelno nesudarančias pajamas gali nukrypti nuo tiesų, išdėstytų Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalyse ir 46 straipsnio 1, 3 dalyse. Jose kalbama apie tai, kad nuosavybė yra neliečiama ir jos teises saugo įstatymai, o valstybė ūkinę veiklą turi reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Pasak E. Šileikio, siūlomas įstatymo projektas taip pat galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principo, konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš jo kylančios asmens pasitikėjimo valstybe ir jos teise moralinės normos. Problema kyla ir dėl galimo mokestinės naštos nesubalansavimo.

„Vienoje situacijoje prekių gamintojas ar importuotojas ir pardavėjas gali sutapti (būti tas pats asmuo). Tada kyla objektyviai ypatingomis aplinkybėmis nepateisinamo dvigubo apmokestinimo problema, jei pardavėjas, mokantis stambios prekybos mokestį, anksčiau kaip gamintojas ar importuotojas mokėjo akcizo ar kitą specialų mokestį.

Kitoje situacijoje prekių gamintojas ar importuotojas ir pardavėjas gali nesutapti, taigi pasireikšti keli asmenys, gaunantys itin panašias „prekybos pajamas“ pagal jų atsiradimo pagrindu esančias identiškas prekes“, – aiškina profesorius.

E. Šileikio teigimu, stambios prekybos mokesčio įstatymas taip pat sudaro prielaidas iškreipti visų prekybos pajamų tolygų vientisą mokestinį traktavimą.

„Todėl įstatymo projekte galimai netinkamai užtikrinamas konstitucinis teisingumo ir proporcingumo principas tiek, kiek be tinkamo pagrindo netolygiai numatytas labai panašių prekybos santykių nesubalansuotas mokestinis reguliavimas“, – planuojamą mokestį įvertino teisės specialistas.

„Agnės Širinskienės projektas atitinka mūsų buvusį projektą su tais pataisymais, kad būtų apmokestinami Lietuvoje visi automobiliai, kurie yra perkami – tiek pirmą kartą registruojami, tiek perregistruojami. Valdytojo mokestis buvo pateiktas Vyriausybėje, kad būtų sumažinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – posėdyje sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.

„Valstietis“ Antanas Baura klausė, kokio dydžio baudos Lietuvai grėstų neįvedus šio mokesčio. Tuo metu A. Mockevičius komentavo, kad kalbama ne apie baudas ES pažeidimo prasme, bet įsipareigojimų nevykdymą.

„Mes turėsime nusipirkti apyvartinius taršos leidimus rinkoje, kadangi šiuo metu visos šalys turi didesnį ar mažesnį įsipareigojimą. (...) Dabar 25 eurai už toną, tai paskaičiavome, kad jei nieko nedarysime, per 10 metų susikauptų apie 300 mln. eurų. Jeigu leidimo kaina padidėtų iki 300 eurų, tai tada būtų 3 mlrd. eurų“, – sakė A. Mockevičius.

Konservatorius Dainius Kreivys klausė, kodėl pasirinktas būtent toks apmokestinimo modelis.

„Šiaip logika sakytų – kas teršia, tas moka. Norint pasiekti didesnį efektą, turėtume apmokestinti visus taršiausius automobilius, tada mokesčio dydis būtų mažesnis ir labai diferencijuotas“, – sakė D. Kreivys.

Aplinkos ministerijos kancleris sakė, kad tai apsisprendimo reikalas.

„Didelė dalis valstybių taiko tiek registracijos, tiek naudotojo ar kasmetinį mokestį. Jie turi skirtingus tikslus – metinis mokestis skatina atsisakyti taršaus automobilio (...), o mokant registracijos mokestį, tu pagalvoji, kad gal verta pirkti mažesnį automobilį, kuris teršia mažiau, ir esi skatinamas pirkimo, o ne naudojimo momentu“, – sakė jis.

„Valstiečiai“ taip pat siūlo, kad pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą nuo apyvartos, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė Eltai yra teigusi, kad, remiantis kitų ES valstybių pavyzdžiais, Lietuvai įsivedus šį mokestį, Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš šalį.

Ministras taip pat mano, kad visuomenei skiriama per mažai laiko pasiruošti galimiems naujiems mokesčiams, tam, pasak jo, turėtų būti skirtas bent pusmetis.

V. Šapoka, reaguodamas į kritiką dėl to, kad Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte neatsispindi visi koalicinės sutarties įsipareigojimai, užsiminė, kad valdančioji dauguma, siūlydama išlaidas, per mažai įsitraukė į siūlymus, kaip surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

– Šių metų pabaiga pasižymėjo išskirtine protestų gausa. Kaip manote, kas išprovokavo tuos protestus?

– Kalbant apie įtampas visuomenėje, paaiškinimas yra labai paprastas. Turėjome rinkimų maratoną ir dar vieni rinkimai laukia kitais metais. Natūralu, kad visos politinės jėgos, pretenduojančios į vieną ar kitą poziciją, žada įvairius pokyčius. Kai tų pažadų spektras yra labai platus, natūralu, kad visuomenės lūkesčiai smarkiai auga, tą matome ir iš vartotojų pasitikėjimo indekso, kuris buvo rekordinėse aukštumose. Tuo metu verslo lūkesčiai, reaguodami į tai, kas vyksta pasaulyje, smarkiai leidžiasi žemyn.

Politikų užduotis – tas įtampas suvaldyti, o biudžetas bet kuriuo atveju turi būti realistinis, subalansuotas, atsižvelgiant į ekonomikos augimo lėtėjimą, turi būti nukreiptas į skurdo mažinimą. Žinoma, kadangi tų įtampų visuomenėje yra nemažai, turime ieškoti kompromiso, nes būtent jis labiausiai reikalingas Lietuvai.

– Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė kredito įstaigas apmokestinti papildomu 5 proc. pelno mokesčio tarifu, vietoje siūlomo vadinamojo bankų mokesčio. Kaip vertinate šį pasiūlymą?

– Ta alternatyva, kuri buvo pasirinkta BFK, yra žymiai teisingesnė, kadangi ji yra susijusi su ekonomikos ciklu. Bankai mokės daugiau ir prisidės daugiau prie visuomenės gerovės, kai turės daugiau pelno. Ar nebus taip, kad bus kuriamas ir kituose sektoriuose papildomas apmokestinimas? Tikiuosi, kad to neatsitiks, nes bankinis sektorius taip pat yra išskirtinis tuo, lyginant su kitais sektoriais, kad, blogoms paskoloms formuojant atidėjinius, tai leidžiama įtraukti į sąnaudas. Atitinkamai sąsaja su didesniu pelno mokesčio tarifu toms institucijoms, kurios gali pasinaudoti tokia išskirtine nuostata, manau, yra pakankamai pagrįsta.

Kalbant apie bendrai pelno mokesčio dydį, tai visada turime prisiminti, kad kaimyninėse šalyse, Latvijoje ir Estijoje, yra vieno lygio apmokestinimo sistema – taikomas 20 proc. pelno mokestis, tačiau, jei sumoki pelno mokestį, nėra dividendų mokesčio. Dėl to, manau, pelno mokesčio tarifą, kuris Lietuvoje yra 15 proc., reikėtų išlaikyti tam, kad galėtume šioje konkurencinėje kovoje pritraukiant užsienio investicijas būti parankesnėje padėtyje.

– Galbūt stambios prekybos mokestį taip pat būtų galima pakeisti panašiu modeliu?

– Aš manau, kad, kalbant apie stambios prekybos mokesčio idėją, kuri taip pat atkeliavo iš Seimo, tai yra įvairių rizikų dėl perkėlimo to mokesčio ant vartotojų pečių, dėl atitikties tarptautiniams apmokestinimo principams, dėl ES teisės, tų klausimų yra daug, ne visi yra atsakyti. Manyčiau, kad svarstant šį mokestį reikia skirti žymiai daugiau laiko diskusijoms.

– Ar bendrai mokesčiai dabar nėra siūlomi, priiminėjami per greitai? Kiek, jūsų manymu, reikėtų duoti laiko visuomenei jiems pasiruošti?

– Kalbant apie bet kokius mokesčių pakeitimus, būtina tikrai skirti pakankamai laiko diskusijoms. Man, kaip finansų ministrui, ypač svarbu, kad būtų išgirstos visos visuomenės grupės, kurias vienaip ar kitaip gali paveikti mokestiniai pakeitimai. Kuo šie metai išsiskiria, kad šiemet tų mokestinių iniciatyvų yra labai daug tiek iš Seimo, tiek iš Prezidentūros. Kai praėjusiais metais Vyriausybė teikė mokestinę pertvarką diskusijoms, buvo skirtas pusmetis. Buvo dedamos visos pastangos, kad tie teisės aktai būtų priimti, likus ne mažiau kaip pusmečiui iki jų įsigaliojimo. Manau, kad svarstytina ateityje griežtinti nuostatą dėl mokestinių pakeitimų svarstymo. Tikrai palaikyčiau idėją, kad daugeliu atvejų turėtų galioti pusmečio taisyklė, jog išvengtume skubotų, neišdiskutuotų projektų svarstymų.

– Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako, kad kitų metų biudžetas neatspindi koalicinės sutarties įsipareigojimų, o Finansų ministerija, siūlydama mokestinius pakeitimus, su niekuo nesitarė. Kaip vyko derybos dėl biudžeto projekto su koalicija iš jūsų pusės?

– Šiais metais nebuvo jokio išskirtinumo, biudžetas formuojamas praktiškai visus metus. Diskusijos, derybos, svarstymai vyksta visus metus. (...) Tie nuogąstavimai, kad buvo per mažai derinama, priklauso ir nuo to, kiek yra iš kitos pusės įsitraukiama į tas diskusijas.

Kalbant apie koalicijos įsipareigojimų vykdymą, akivaizdžiai matome, kad esminės kryptys yra išlaikytos. Svarbu pažymėti, kad koalicinėje sutartyje taip pat yra įsipareigojimas besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės. Mane, kaip finansų ministrą, maloniai nustebino toks įsipareigojimas sutartyje. Dėl to visi gražūs siekiai, kurie buvo fiksuoti koalicinėje sutartyje, turėjo labai aiškų realybės testą, ar jiems įgyvendinti yra pakankamai ilgalaikių pajamų. Visų ultimatumų laikas artėja į pabaigą ir kompromisus, kurie Lietuvai šiuo metu yra ypač svarbūs, manau, tikrai surasime.

– Valdančioji dauguma per mažai įsitraukė siūlydama pajamas išlaidoms?

– Nenuostabu, kad renkami politikai visuomet siekia rinkėjų dėmesio, labiau orientuodamiesi į išlaidų pusę. Šioje srityje nieko naujo. Galime pasižiūrėti, kai grįžo į Vyriausybę biudžeto projektas, papildomai buvo pasiūlyta išlaidų padidinti už beveik 1,8 mlrd. eurų. Tai akivaizdu, kad kiekvienas komitetas, frakcija, Seimo narys žiūri iš savo varpinės. Kaip kiekvienas mokytojas galvoja, kad jo dalykas pats svarbiausias, taip ir čia galioja tas pats fenomenas.

– Valdantieji, kaip kompromisą su Vyriausybe, įregistravo naują „vaiko pinigų“ siūlymą – didinti juos iki 60 eurų nuo sausio 1 d. ir iki 70 eurų nuo liepos 1 d. Kaip žiūrite į tokį pasiūlymą? Ar įmanomas toks kompromisas?

– Kiekvienas pasiūlymas yra gerbtinas, tačiau galutinį sprendimą priimsime, atsižvelgiant į finansines galimybes, nes iki galo nėra aiški pajamų dalis dėl įvairių mokesčių, nuo kada jie įsigalios.

– Jei pajamų užtektų, tuomet pritartumėte tam?

– Aš nesu prieš korekcijas, tačiau fiskalinė drausmė privalo būti išlaikyta, priešingu atveju, pažeistume konstitucinį įstatymą.

– Kitų metų biudžeto projekte numatoma surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų iš geresnio mokesčių surinkimo. Praėjusiais metais irgi buvo prognozuojama, kad šiemet bus geriau surenkami mokesčiai, tačiau,pasak Lietuvos banko atstovės Kotrynos Tomaševičienės, duomenys rodo, kad nėra reikšmingo padidėjimo, kurį būtų galima priskirti geresniam mokesčių administravimui, todėl kitų metų biudžetas turėtų būti deficitinis. Kas bus, jei nepavyks užtikrinti geresnio mokesčių surinkimo?

– Finansų ministerijos prognozės yra tikslesnės. Europos Komisijos (EK) prognozės yra labai panašios į Finansų ministerijos komandos prognozes. EK ir Euro grupė išskyrė Lietuvą kaip pavyzdingą šalį. Tiek EK, tiek Euro grupės vertinimu, Lietuva visiškai atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Manau, kad tuo reikėtų pasidžiaugti. Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės vertinimai dažnai skiriasi dėl metodologinių skirtumų.

Kalbant apie mokesčių administravimo gerinimą, akivaizdu, kad Lietuvoje šešėlis traukiasi ne tik dėl pačios ekonomikos augimo, bet ir dėl naujų inovatyvių priemonių diegimo, iniciatyvų. Kaip ir „baltieji finansai“, kai verslas, draugaujantis su šešėliu, neturi galimybės pasiskolinti, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Vyko šiais metais mokestinė amnestija, kuri duos ir kitais metais rezultatų. (...) Dėl to pasakyti, kad į biudžetą neįkris nė vienas euras, yra tiesiog neprofesionalu.

– Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervas kitų metų pabaigoje turėtų sudaryti apie ketvirtadalį viso PSDF biudžeto. Didelė rezervo suma kritikuojama tiek opozicijos, tiek pačių medikų, nes už jo lėšas galima būtų pakelti medikų atlyginimus, o sunkmečio pasiruošimui tokio didelio rezervo neprireiktų. Kodėl kaupiamas toks PSDF biudžeto rezervas?

– Visi valstybės didieji fondai yra susisiekiantys indai. Tiek valstybės biudžetas, tiek savivaldybių, „Sodros“, PSDF, negalima žiūrėti į juos atsietai, yra ir rezervų sistema. Turime žiūrėti bendrai ir valstybės mastu. Jei būtų nutarta atpalaiduoti lėšas iš vieno rezervo ir tiesiog staigiai padidinti išlaidas, tai paliečia bendrą konsoliduotą visumą ir tokiu būdu būtų pažeidžiama fiskalinė drausmė.

Ar tie dydžiai, kurie sukaupti skirtinguose rezervuose, yra adekvatūs, manau, kad Lietuva padarė didžiulį žingsnį į priekį, nes pirmą kartą per 30 metų turėjome perteklinius finansus keletą metų iš eilės, sukaupėme rezervų, kitais metais turėsime 1,7 mlrd. eurų rezervuose, nesusikūrėme makroekonominių disbalansų, manau, kad tai yra esmė.

Kalbant apie proporcijas rezervuose, žinoma, kad tai yra susiję ir su tarifų dydžiais, ir su mokesčio bazės dydžiais, manau, kad tą klausimą reikėtų vertinti atsietai nuo vienerių metų biudžeto.

– Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta yra užsiminęs, kad Vyriausybės pritarimo sulaukęs pakoreguotas biudžeto projektas stokoja ryžto spręsti esamą pensininkų skurdo problemą.

– Lietuvoje turime tikrai ne vien tik pensininkų skurdo problemą, turime ir emigracijos, švietimo kokybės problemą, vidutinių pajamų spąstų problemų, mažų investicijų problemą, turime daug problemų. Kai yra formuojamas biudžetas, visada reikia prisiminti, kad turime spręsti vakar dienos problemą, skurdą, turime kalbėti, kaip skatinti dirbti ir užsidirbti, turime investuoti į ateitį. Jeigu išsikelsime tik vieną problemą aukščiau kitų, tai tą galima padaryti trumpu laikotarpiu, bet ilguoju laikotarpiu tai bus netvaru. Atsižvelgdama į prezidento siūlymą, Vyriausybė eina į kompromisą ir pasiūlė, kad pensijų papildomas padidėjimas būtų nuo liepos mėnesio.

– Ar prezidentui G. Nausėdai sprendžiant, ar pasirašyti 2020 m. biudžetą, susisiekimo ministro J. Narkevičiaus klausimas gali tapti veiksniu?

– Prezidentūra, labai aktyviai įsitraukusi į biudžeto formavimą, prisiima ir atsakomybę, biudžetas tampa ne vien tik Seimo ir Vyriausybės reikalu, tai tampa ir prezidento reikalu. Manau, kad visos pusės bus išmintingos ir ras kompromisus tam, kad biudžetas būtų priimtas. Tikrai tikiu, kad kiti klausimai nebus įvelti kaip argumentai dėl biudžeto.

ESTEP atlikta ekspertų apklausa rodo, kad 84 proc. įmonių mokestines sąnaudas perkels į galutines kainas, 10 proc. mokesčių sąnaudų įmonės prisiims savo pelno sąskaita, 6 proc. bus perkelta tiekėjams.

Analizėje teigiama, kad, jei šis įstatymas bus priimtas, infliacija padidės 0,3 proc. punktais. Taip pat prognozuojamas neigiamas poveikis visai ekonomikai – per 3 metų laikotarpį realus BVP sumažės 139 mln. eurų.

Vidutiniškai namų ūkio išlaidų dalis maistui padidės 0,1-0,15 proc., išlaidų dalis būtiniausioms prekėms (maistas, drabužiai, būstas) išaugs nuo 0,15 proc. iki 0,2 proc.

ESTEP ekspertas Titas Budreika sakė, kad dėl Stambios prekybos mokesčio labiausiai nukentėtų skurdžiausi visuomenės sluoksniai.

„Dėl šio mokesčio kainos tikrai kils. Jos kils 13 proc. daugiau nei būtų be mokesčio. (...) Neigiamą poveikį pajus visi, o labiausiai – skurdžiausioji klasė.

Neigiamą poveikį pajus visi, o labiausiai – skurdžiausioji klasė.

Šis mokestis savo esme panašus į PVM mokestį. Vertindami šio mokesčio poveikį, rėmėmės moksline literatūra, kuri analizuoja PVM mokestį. (...) Jei šis mokestis bus įvestas, galima traktuoti, kad Lietuvoje PVM tarifas maistui bus 22 proc. (...) Maistą apmokestiname labai daug dabar ir dar darome naują mokestį, kuris prisidėtų“, – sakė T. Budreika.

Analizėje teigiama, kad į valstybės biudžetą mokestis padėtų surinkti 81,2 mln. eurų, tačiau dėl visų antrinių efektų būtų surinkta 65,3 mln. eurų, nes mažėtų vartojimas bei įmonių pelnas.

Anot T. Budreikos, įmonių, kurios 2018 m. viršijo 2 mln. eurų mėnesio apyvartą, buvo 81, nors mokesčio projekto rengėjai kalbėjo apie 30 tokių įmonių.

„Dažnas mokesčių keitimas iš esmės neigiamai veikia investicijas. Įmonės sunkiau priima investavimo sprendimus, jei mokestinė sistema dažnai keičiama. (...) Šis mokestis vadinasi stambios prekybos mokestis, bet bus taikomas ir vidutiniam verslui.

Rengdami mokesčio projektą jo rengėjai galvojo, kad mokestis bus taikomas tik maisto prekybos tinklams, bet dėl mokesčio tekste naudojamos lietuvių kalbos, mokestis bus taikomas žymiai platesnei prekių grupei, palies automobilių, degalų sektorių, (...) visokios buitinės technikos, mobiliųjų ryšių operatoriams, jei jų prekių pardavimai viršys 2 mln. eurų per mėnesį ribą. Net NT pardavėjai bus paliesti šio mokesčio“, – sakė jis.

T. Budreikos teigimu, toks mokestis, kokį bandoma įvesti Lietuvoje, nėra taikomas nė vienoje ES šalyje.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas po pateikimo yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

„Kito posėdžio darbotvarkėje nematau bankų ir prekybos centrų mokesčių. Sakėte, kad eina tie mokesčiai, kurie įsigaliotų nuo sausio 1 d. Ar galime šį jūsų pareiškimą priimti kaip pažadą, kad tie mokesčiai nebus pritaikyti skubos tvarka?“ – Seime paklausė parlamentaras Mykolas Majauskas.

R. Baškienė atsakė, kad kol kas mokesčiai atiduoti ekspertiniam vertinimui, todėl skubos nebus.

„Yra atiduoti ekspertiniam vertinimui (bankų ir stambios prekybos mokesčių įstatymo projektai. – ELTA). Įsigaliojimo data, tikėtina, bus nuo liepos 1 d. Bet čia komiteto sprendimai“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambios prekybos apyvartą.

Kaip teigiama šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio bendra atlygio suma (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes per kalendorinį mėnesį viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento tarifą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį – 300 mln. eurų. Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

BFK yra nutaręs dėl šio mokesčio kreiptis ne į Europos Centrinį Banką, bet į Lietuvos institucijas.

Už projektą dėl ekspertinio vertinimo balsavo šeši komiteto nariai, Mykolas Majauskas nusišalino nuo balsavimo.

Iš pradžių buvo siūlyta šiam vertinimui skirti 100 eurų, tačiau nuspręsta neprisirišti prie sumos – rekomenduota siūlyti didesnę sumą. Vis dėlto konkreti suma dar nenustatyta.

Pasak komiteto nario, žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, už tokią mažą sumą net neišeitų rasti, kas atliktų tokį vertinimą.

„Jei valdyba pasiūlys šimtą eurų, tai gali būti kaip ir su kitais ekspertiniais vertinimais, net neatsiras, kas nori, ir tik prarasime laiką“, – teigė A. Palionis.

„Mano siūlymas iškart komitetui pasiūlyti bent 1 tūkst. eurų kreipiantis į valdybą“, – sakė M. Majauskas.

Nepriklausomo ekspertinio vertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada turi būti pateikta per septynias kalendorines dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Vis dėlto, M. Majausko nuomone, tai yra per mažas terminas vertinimui atlikti.

„Per septynias dienas įvertinti ES teisę, atitikimą Lietuvos Konstitucijai, taip pat įvertinti, kokią dalį maisto produktų kainoms padarys, prekybos įmonių pelningumui ir darbo užmokesčiui, tiekėjams, man atrodo, kad tai yra nepakankamas terminas tam ekspertiniam vertinimui“, – teigė Seimo narys.

Vertinimo atlikimui dar turės pritarti Seimo valdyba.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 proc. mokesčio tarifą.

Lenkija 2016 metais įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau, EK pradėjus teisinę procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo, šalis įšaldė jo taikymą iki 2020 metų.

Lietuvai įvedus stambios prekybos mokestį, EK galėtų pradėti pažeidimo procedūrą, Eltai yra sakiusi Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.

„Šitas teisines procedūras pradėtų EK, kaip ji darė Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. Aišku, aš nesu atsakinga už EK ir galbūt reikėtų pridėti žodį „galimai“, bet, jeigu jau buvo trys atvejai ES istorijoje, tai identiškai galima sakyti, kad šis klausimas atsidurtų ant EK stalo“, – teigė R. Vainienė.

Pasak jos, jei mokestis būtų įvestas ir po to pripažintas kaip pažeidęs ES teisę, valstybei tektų mokestį sugrąžinti ir atlyginti patirtą žalą.

Jame siūloma Lietuvoje taikyti naują mokestį – stambios prekybos mokestį.

„Svarstome rimtos solidžios priemonės įvedimą. (...) Suvereni valstybė turi mokestinės sistemos laisvę“, – sakė T. Tomilinas, kuris rengiant projektą nagrinėjo ir Lenkijos patirtį. Jis atkreipė dėmesį ir į Lenkijos laimėtą bylą Europos Teisingumo Teisme.

Parlamentaras nemano, kad jo siūlymas yra galutinis sprendimas, nes, pasak jo, „galime kalbėti apie mokesčio dizainą“.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė mano, kad siūlomas mokestis pakenktų investicinei aplinkai.

Tuo metu T. Tomilinas sako turįs svajonę, kad sustiprėtų smulkus ir vidutinis verslas.

„Nenuvilkime žmonių, balsuokime už šitą mokestį“, –  ragino parlamentaras Naglis Puteikis.

„Tai kulminacija biudžeto pateikimo. Tai atspindi valdančiųjų finansinio raštingumo stoką“, – apgailestavo liberalas Simonas Gentvilas.

Prievolė mokėti stambios prekybos mokestį tektų bet kokiems asmenims (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims arba bet kokiems kitiems subjektams), kurie savo verslo, amato arba profesijos tikslais savo vardu parduoda prekes vartotojams. Stambios prekybos mokestį mokėtų tik tie prekių pardavėjai, kurie Lietuvoje yra įregistruoti mokesčių mokėtojais ir parduoda prekes Lietuvos teritorijoje.

Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Pagal įstatymo projektą, stambios prekybos mokesčio deklaracija turėtų būti pateikta ir prekybos mokestis sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos. Jei kalendorinį mėnesį mažmeninėje prekyboje gauta bendra atlygio (išskyrus PVM) suma neviršytų 2 mln. eurų ribos, pateikti prekybos mokesčio deklaracijos nereikėtų.

Už Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą po pateikimo balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 19 parlamentarų. Seimas pritarė liberalo S. Gentvilo siūlymui dėl šio projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Seimas prie šio įstatymo projekto ketina sugrįžti lapkričio 21 d.

Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą ir jį lydinčias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas parengė Seimo valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ir Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys.

Pasak jų, priėmus naują įstatymą valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti apie 31,9 mln. eurų metinių pajamų.

Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.                 

Šiuo metu stambios prekybos mokestis Lietuvoje netaikomas.

Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Tai numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ir Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys.

Pasak jų, prievolė mokėti stambios prekybos mokestį tektų bet kokiems asmenims (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims arba bet kokiems kitiems subjektams), kurie savo verslo, amato arba profesijos tikslais savo vardu parduoda prekes vartotojams. Stambios prekybos mokestį mokėtų tik tie prekių pardavėjai, kurie Lietuvoje yra įregistruoti mokesčių mokėtojais ir parduoda prekes Lietuvos teritorijoje.

Pagal įstatymo projektą, stambios prekybos mokesčio deklaracija turėtų būti pateikta ir prekybos mokestis sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos. Jei kalendorinį mėnesį mažmeninėje prekyboje gauta bendra atlygio (išskyrus PVM) suma neviršytų 2 mln. eurų ribos, pateikti prekybos mokesčio deklaracijos nereikėtų.

Rengiant projektą buvo nagrinėjama Lenkijos patirtis rengiant panašų įstatymą ir Lenkijos laimėta byla Europos Teisingumo teisme.

„Mokesčio poreikis grindžiamas mažmeninės prekybos rinkos specifika Lietuvoje, susijusia su ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo. Preliminariai skaičiuojama, kad 86,21 proc. gautų pajamų iš planuojamo mokesčio valstybė gaus iš ūkio subjektų, besiverčiančių mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Pasak projektą parengusių parlamentarų J. Jaručio, V. Poderio ir T. Tomilino, jį priėmus valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti apie 31,9 mln. eurų metinių pajamų.

Siūloma, kad naujas  teisinis reguliavimas įsigaliotų 2020 sausio 1 d.                   

Šiuo metu stambios prekybos mokestis Lietuvoje netaikomas.