-
„Revolut“ grėsmę Seimo komitete įžvelgia ne visi 2
Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs jo pirmininko Stasio Jakeliūno iniciatyvą tęsti „Revolut“ veiklos tyrimą.
Tačiau ne visi komiteto nariai pritaria tokiam sprendimui – opozicijos atstovai sako, jog „Revolut“ veikla nekelia jokios grėsmės, o tokie svarstymai kursto nepasitikėjimą valstybės institucijomis, daro reputacinę žalą Lietuvai.
„Jeigu Seimas (nutarimui – BNS) nepritaria, išlieka kitos alternatyvos, pavyzdžiui, kreiptis į Europos bankų priežiūros instituciją (...). Jeigu Seimas nenori vertinimo čia, gal jis toje institucijoje norėtų objektyvesnio, nešališko vertinimo?“ – po posėdžio žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad Lietuva dėl „Revolut“ situacijos tyrimo į Europos Centrinį Banką turėtų kreiptis, jei strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija priimtų tokį pat sprendimą, kaip ir anksčiau, – kad JK įmonė nekelia grėsmių šalies saugumui.
Dėl galutinio nutarimo projekto teksto komitetas apsispręs kitą savaitę.
Komiteto narys Liberalas Kęstutis Glaveckas BNS pareiškė nesutinkantis, kad strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija trečią kartą aiškintųsi „Revolut“ veiklą.
„Visų pirma čia klausimas Lietuvos banko, o jeigu yra kažkokie požymiai, kad valstybei keliama grėsmė, tai lygiagrečiai su Lietuvos banku turi ir jie aiškintis. Bet aš tų požymių neįžvelgiu“, – teigė K. Glaveckas.
Dar vienas Biudžeto ir finansų komiteto narys Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tokiu svarstymu yra kurstomas nepasitikėjimas valstybės institucijomis.
„100 tūkst. „Revolut“ vartotojų Lietuvoje paliekami nežinioje. Ką jiems reiškia tokios žinios? Supranti, kad naudotis „Revolut“ mokėjimo paslaugomis nesaugu? Laikyti pinigus „Revolut“ mokėjimo kortelėje rizikinga?“, – BNS teigė jis.
M. Majauskas mano, kad šiais svarstymais daroma reputacinė žala Lietuvai: „Viena ranka bandome pritraukti investicijas, ypač į bankinį sektorių, kur reikalinga konkurencija, mažesni įkainiai, papildomos paslaugos, o kita bandome išvaryti“.
M. Majauskas įsitikinęs, kad naujos objektyvios informacijos, kodėl iš naujo strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai reikia vertinti „Revolut“ grėsmes, nėra: „Visą informaciją, kuri buvo pateikta Seimo nariams, turėjo ir komisija“.
Komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė irgi pasigenda „pagrindo, ar reikia kreiptis“ į strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl dar vieno „Revolut“ grėsmių įvertinimo.
„Turime žinoti, ar kažkas paaiškėjo, kas buvo nežinoma, kai buvo licencija išdavinėjama. Jeigu yra paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos, jeigu jos sudaro kitokį foną ar kontekstą, tada, žinoma, tai komisijai reikia iš naujo įvertinti“, – BNS aiškino parlamentarė.
Dabartiniame projekto variante yra siūlymas komisijai atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galėjo daryti įtaką komisijos pirmininko Almino Mačiulio nuomonei apie „Revolut“.
V. Vasiliauskas tokius teiginius kategoriškai neigia.
„Revolut Bank“ specializuoto banko veiklą ketina pradėti pirmoje šių metų pusėje.
-
„Revolut” vadovas: kaltinimai įmonei remiasi klaidingais teiginiais 2
N. Storonskio teigimu, „Revolut” duomenų serverius turi tik Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje, tik juose ir yra saugomi ES ir Didžiosios Britanijos klientų duomenys. Pasak N. Storonskio, „DST Global” fonde nėra nei vieno investuotojo iš Rusijos, o pats „DST Global” yra pasyvus mažumos investuotojas, kuris neturi įtakos įmonės sprendimų priėmimui ir balso teisės „Revolut” valdyboje. N. Storonskis pabrėžia, kad jo ukrainietis tėvas N. M. Storonskis yra mokslininkas, inžinierius, vadovaujantis inžinierių institutui „Promgaz”.
Pateikiame visą atvirą „Revolut” įkūrėjo ir vadovo N. Storonskio laišką:
„Be jokios abejonės, labai liūdina tai, kad aš ir mano kompanija yra puolama dėl tokių nekontroliuojamų aplinkybių, kaip kad mano gimimo vieta. Noriu patikinti, kad žinau ir gerbiu Lietuvos istoriją, ir suprantu, kodėl šalyje Rusijos paminėjimas kelia užaštrintus jausmus, net jei tas paminėjimas nėra paremtas teisingais ir reikšmingais faktais. Istorija, kurią apie „Revolut” vakar buvo bandoma konstruoti Lietuvos spaudoje, yra sudėliota iš nesusijusių faktų ir klaidingų teiginių – todėl naudojuosi šia proga aiškiai parodyti, kad kuriama istorija neatitinka tikrovės.
Teiginiai, kad „Revolut” investicijos kokiu nors būdu ar apimtimi atėjo iš Kremliaus, yra neteisingi.
Lietuvą bankinės licencijos gavimui pasirinkau dėl fintech įmonėms ypač palankios ir draugiškos aplinkos – ją kuria daug vietos institucijų, ir dėl puikaus universitetų darbo rengiant stiprius specialistus technologijų srityje. Lietuva atliko didžiulį darbą, kurdama savo reputaciją kaip naujas traukos centras Europoje fintech investicijoms, ir didžiausia man dabar kylanti baimė yra tai, kad dėl įvairių paniką kurstančių veiksmų šis įdirbis nueis veltui, o stambūs užsienio investuotojai, ieškantys palankios ir stabilios aplinkos darbui, bus atbaidyti.
Lietuvoje turime jau per 170 000 klientų ir visada džiaugėmės, kad tarp technologiškai imlių vietos gyventojų greitai užsitarnavome gerą vardą – todėl mūsų tapimas banku būtent Lietuvoje man yra labai svarbus žingsnis, kurio dėka galėsime ir toliau demonstruoti, jog bankinių paslaugų teikimas gali būti geresnis, pažangesnis, patogesnis, ir pigesnis.
Noriu patikinti, kad bet kokios spėlionės apie mūsų serverių ir duomenų perkėlimą į Rusiją yra visiškai neteisingos. Visi „Revolut” serveriai yra tik Didžiojoje Britanijoje ir Europos Sąjungoje, kaip kad to reikalauja reguliaciniai reikalavimai. Vieną kartą jau esame viešai paneigę teiginius apie serverių ir informacijos laikymą Rusijoje – ir vėliau šie teiginiai spaudoje buvo paremti informacija, kad taip elgtis mes negalima paprasčiausiai dėl galiojančio reguliavimo. Gali būti, kad ateityje, plečiantis į šalis už Europos Sąjungos ribų, kai kurie serveriai turės būti ir kai kuriose iš tų šalių, pagal vietos reguliacinius reikalavimus – tačiau visais atvejais, vietos serveriuose bus saugoma tik vietos vartotojų informacija.
Spėliojimai, kad Europos Sąjungos klientui atliekant pinigines operacijas su klientais Rusijoje, ES kliento duomenys bus prieinami ir Rusijos institucijoms, yra neteisingi. To nebus.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Teiginiai, kad „Revolut” investicijos kokiu nors būdu ar apimtimi atėjo iš Kremliaus, yra neteisingi.
Kaip vienas svarbiausių rizikos kapitalo fondų pasaulyje, platų „DST Global” investicijų portfelį formuoja įvairių tarptautinių kompanijų investicijos, tačiau „DST Global” neturi nei vieno investuotojo iš Rusijos. Ši Honkonge įsikūrusi įmonė neturi ir nei vieno biuro ar kitos lokacijos Rusijoje, o Jurijus Milneris yra vienas iš 6 kompanijos partnerių. Rusijoje gimęs J. Milneris yra žydų tautybės ir pats gyvena JAV.
„DST Global” yra pasyvus mažumos investuotojas, o tai reiškia, kad „Revolut” valdyboje jie neturi balso teisės nei įtakos sprendimų priėmimui.
Be to, visi pačios įmonės „DST Global” investuotojai taip pat yra pasyvūs investuotojai – tai reiškia, kad jie įsipareigoja tik skirti lėšas, kurias „DST Global” investuoja savo nuožiūra, ir neturi jokios įtakos įmonei renkantis kompanijas, į kurias ji nori investuoti.
Galiausiai, įmonėje keičiantis investuotojų struktūrai, šis sprendimas turi būti patvirtintas valdybos ir visų kitų investuotojų. Nors ir man nesmagu apie „Revolut” valdybą kalbėti šiuos žmones vertinant pagal jų tautybę, tačiau šioje tarptautinėje valdybos narių kompanijoje aš esu vienintelis, gimęs Rusijoje (nors dabar ir esu Didžiosios Britanijos pilietis). Be valdybos patvirtinimų, visus tokius pokyčius, visą su investuotojais ir jų pasikeitimu susijusią informaciją, tikrino net keliolika nacionalinių Lietuvos komisijų ir komitetų; Lietuvos bankas ir Europos centrinis bankas rinko su mūsų ateities planais ir plėtra susijusią informaciją net iš tų šalių institucijų, kuriose paslaugų dar net neteikiame (tarkime, JAV, Japonijos ar Singapūro). Tai, kas dabar vyksta Lietuvos viešojoje erdvėje, su nerimu vertinu kaip nepasitikėjimo nacionalinėmis institucijomis kurstymą bei skleidimą – nepasitikėjimą institucijomis, kurios daugiau kaip metus dirbo rinkdamos informaciją į visus šiandien vėl keliamus klausimus ar kuriamus susirūpinimus. Aš panikos kurstymo nepalaikau, ir į tai turi būti žiūrima atsakingai.
Mano tėvas – kuris, beje, yra ukrainietis, – yra mokslininkas, inžinierius, dėstytojas, daugiau kaip 50-ties mokslinių darbų autorius, kurio vardu Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO) yra užregistruoti dviejų išradimų patentai; jis dirba mokslinių tyrimų institute „Promgaz”, kur vadovauja savo inžinierių komandai. Niekada nemaniau, kad mano asmeninis gyvenimas turėtų būti atviras viešam aptarinėjimui – nei tai, kaip aš augau, nei mano šeima šiandien. Niekada nekalbu apie savo asmeninį gyvenimą, bet nieko ir neslepiu – nei faktų apie savo tėvą, nei apie pusiau ukrainietę, pusiau rusę motiną – ir tikrai nematau, kaip tokia informacija yra susijusi su tuo, ką darau ir kuriu šiandien.
Yra vienintelis dalykas, kurį pripažįstu ir dėl kurio prisiimu atsakomybę – tai yra žmogiškoji klaida mano komandoje, dėl kurios informacija apie mano tėvą buvo klaidingai paneigta, o vėliau patvirtinta. Kaip ir bet kurioje kitoje didelėje kompanijoje, mano darbuotojai nebėga tiesiai pas mane su kiekvienu klausimu. Tačiau šiuo atveju būtent dėl to ir įsivėlė klaida.
Komandos viduje aiškinamės, kodėl „Revolut” atstovei Lietuvoje, ir tada – porai žiniasklaidos atstovų, pirma buvo pateikta klaidinga informacija. Tačiau kai šis klausimas buvo užduotas man tiesiogiai, aš į jį atsakiau iškart ir vienareikšmiškai. Su tais žiniasklaidos atstovais, kurie anksčiau buvo gavę klaidingą atsakymą, buvo iškart susisiekta, paaiškinant klaidos pobūdį, atsiprašant už ją, ir pateikiant teisingą atsakymą. Dar kartą pabrėžiu, kad tai buvo žmogiškoji klaida, ir daugiau nematau nieko, ką šioje vietoje reikėtų plėtoti.„
ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).
S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.
Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovybėmis.
Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos, iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.
-
V. Pranckietis dėl „Revolut“ kalbėsis su S. Jakeliūnu: grėsmes turime vertinti rimtai 3
„Keturias dienas buvau Airijoje, taigi žinojau tik tai, kas buvo paskelbta žiniasklaidoje. Pasikalbėsiu su ponu Jakeliūnu atskirai. Manau, kad gerai, jog yra keliami tokie klausimai. Jeigu yra grėsmė nacionaliniam saugumui, žinoma, mes ją turime vertinti labai rimtai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė V. Pranckietis.
ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).
S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.
Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovybėmis.
Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos, iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.
