Pirmiausia, toks teisinio statuso pakeitimas suteiks galimybę stiprinti Vilniaus universiteto (VU) mokslinio potencialo integravimą į NVĮ veiklą. Tai reiškia, kad pakeitus NVI statusą, bus sudaryta galimybė į NVI dalininkus priimti VU, o universiteto mokslininkai prisidės prie NVI vykdomos veiklos kokybės gerinimo.

Be to, NVI tapus viešąja įstaiga, joje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams darbo užmokestis bus nustatomas lanksčiau, kaip ir visų kitų viešosios įstaigos teisinę formą turinčių gydymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistams pagal kolektyvinę sutartį. Tai reiškia, kad darbuotojams bus galima mokėti didesnį darbo užmokestį ir tokiu būdų pritraukti bei išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Po pokyčių taip pat stiprės NVI bendradarbiavimas su jau veikiančiomis onkologijos srities paslaugas teikiančiomis kitomis gydymo įstaigomis.

Seimui priėmus įstatymo projektą, Vyriausybės sprendimu iš biudžetinės į viešąją įstaigą pertvarkytos NVI dalininkės teises ir pareigas, be Vilniaus universiteto, įgyvendintų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Susidomėjimas objektu

"Šis objektas nėra dar vienas eilinis pastatas. Vyriausybė jaučia pareigą jį išsaugoti. Kauno centrinis paštas yra ne tik legendinė vieta daugeliui kauniečių, bet ir vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių. Tai mūsų moderniosios architektūros ir tautinio stiliaus idėjų simbolis. Esu tikras, kad šis kultūros paveldo objektas turi likti valstybės nuosavybe ir būti sėkmingai pritaikytas jos reikmėms", – teigė premjeras ir pridūrė, kad statuso suteikimas tėra pirmas svarbus žingsnis, nes būtina atgaivinti šį statinį.

Kultūros ministerijos atstovai aiškino, kad Kauno centrinio pašto išsaugojimo klausimu domėjosi ir miestiečiai, ir valdžia.

"Šių metų pradžioje ministerija sulaukė tiek visuomenininkų pasiūlymų, tiek ir ministro pirmininko S.Skvernelio pavedimo išnagrinėti galimybę suteikti Kauno centrinio pašto rūmams kultūros paminklo statusą ir juos įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Atsižvelgdama į tai, ministerija pavedė Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (KPD) skubos tvarka parengti dokumentus, reikalingus Kauno centrinio pašto rūmams paskelbti valstybės saugomais ir juos pateikti ministerijai. Balandžio 29 d. kultūros ministro įsakymu Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu", – komentavo Kultūros ministerijos atstovai.

Taps kultūros paminklu?

Kauno centrinį paštą paskelbus valstybės saugomu objektu, atsiveria kelias objektui suteikti dar didesnę apsaugą.

"Tai buvo pirmas žingsnis, siekiant šį objektą paskelbti kultūros paminklu ir po to jį įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Šiuo metu ministerija laukia medžiagos iš KPD, reikalingos rengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl minėto objekto paskelbimo kultūros paminklu. Ministerija, gavusi iš KPD reikiamą medžiagą, nedelsiant parengs ir teisės aktų nustatyta tvarka teiks derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl minėto objekto paskelbimo kultūros paminklu.

Vyriausybei priėmus nutarimą dėl Kauno centrinio pašto rūmų paskelbimo kultūros paminklu, ministerija turės teisinį pagrindą rengti kitą Vyriausybės nutarimo projektą – dėl Kauno centrinio pašto rūmų įrašymo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą", – visą teisinės apsaugos veiksmų seką aiškino Kultūros ministerijos atstovai.

Anot paveldosaugininkų, įrašius Kauno centrinį paštą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, bus galima pradėti pastato paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

"Šių veiksmų nauda ta, kad pastatas išliks valstybės nuosavybė, ateityje juo bus tinkamai rūpinamasi, užtikrinamas valstybės finansavimas", – ir apie pinigus, skirtus pastato priežiūrai, "Kauno dienai" užsiminė Kultūros ministerija.

Šių veiksmų nauda ta, kad pastatas išliks valstybės nuosavybė, ateityje juo bus tinkamai rūpinamasi, užtikrinamas valstybės finansavimas.

Šeimininkas neaiškus

Kol kas ministerija negali pasakyti, kas valdys Centrinį paštą. Paveldo sergėtojai tik pabrėžia, kad pastatas turės būti prieinamas visuomenei. Pirmame aukšte turės išlikti ir Pašto skyrius.

"Ministerijai ne tiek svarbu, kas bus savininkas ar valdytojas, ar pastato naujoji paskirtis bet svarbu, kad jis būtų prieinamas visuomenei, ypač jo pirmasis aukštas. Šiandien ministerija dar negali pasakyti, kas bus naujasis pastato valdytojas. Įrašius Kauno centrinio pašto rūmus į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, tikriausiai kurį laiką jo priežiūra rūpinsis Turto bankas. Tačiau šiuo metu sunku tvirtai teigti, ar bus būtent taip", – teigė Kultūros ministerijos atstovai.

Paveldosaugininkai "Kauno dienai" patikslino, kad į kultūros paveldo registrą Centrinis paštas įrašytas dar 1973 m. Dabar jam suteiktas valstybės saugomo objekto statusas parodo, kad tai dar reikšmingesnis kultūros objektas. Paveldo specialistai tikino, kad nėra ribojimų, kokia veikla ten negalėtų vykti, tačiau pabrėžiama, jog reikės išsaugoti senuosius elementus.

"Šiam kultūros paveldo objektui yra nustatytos vertingosios savybės, kurios negali būti pažeistos. Visa išlikusi vertinga materija negali būti pakeista ar suniokota, nepriklausomai, kokia veikla pašte vyks. Čia tikrai labai daug išlikusios autentikos, pradedant langų rankenomis, langais, ornamentuotomis grindų plytelėmis, baigiant pačiu pastato tūriu ir architektūrine išraiška. Tai tikrai vertingas objektas", – "Kauno dienai" sakė KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.