Tyrimo metu nustatyta, kad statydama daugiabučius namus, bendrovė sudarydavo rangos sutartis su kitomis statybų bendrovėmis ir pastarųjų darbuotojai atlikdavo visus darbus.

Taip pat nustatyta, kad įmonė turėjo tik keletą darbuotojų.

Teisėsauga teigia surinkusi pakankamai duomenų, kad statybomis besiverčiančios bendrovės pagrindinė akcininkė, tuo pačiu metu buvusi ir direktore, kartu su bendrovėje vadybininku dirbančiu sutuoktiniu, kuris realiai buvo bendrovės vadovas, mažino bendrovės apyvartą ir teikė neteisingus duomenis apie pajamas mokesčių administratoriui.

Baigta baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Baudžiamasis kodeksas už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą numato maksimalią iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.