Apie tai trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Sieksiu, kad VTPSI būtų skaidri ir ryžtinga institucija. Vienas iš mano prioritetų bus kolektyvo sustiprinimas, pasitenkinimo savo darboviete didinimas“, – pranešime teigė A. Stanislovaitis.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, naujasis vadovas turės mažinti statybų biurokratiją, skaidrinti sistemą, greitinti procesus, juos keičiant skaitmeniniais, taip pat užtikrinti efektyvesnę statybų kontrolę bei skundų nagrinėjimą.

A. Stanislovaitis nuo praėjusių  metų pradžios dirbo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoju, prieš tai – dvi kadencijas šios institucijos vadovu. Anksčiau jis dirbo Kėdainių miškų urėdijoje, Miškų ūkio ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje, nuo 1999 metų daugiau nei dešimtmetį vadovavo kelioms bendrovėms.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti dar penkeriems.

Nuo 2018 metų gegužės inspekcijai vadovavusi Eglė Kuklierienė pernai rugpjūtį paliko pareigas, o laikinai institucijai iki šiol vadovavo vyriausiasis patarėjas Saulius Puidokas.

Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmosios instancijos teismui grąžino bylą dėl nelegalių kotedžų Vilniuje, vadinamajame Signatarų kvartale. Jau kelerius metus po teismus tampomos 7 jaunos šeimos dar kelerius metus neturės ramybės – į teismą šeimas padavė VTPSI, kuri prieš kelerius metus pati ir išdavė pažymą apie statybų teisėtumą. Prieš tvirtinant sandorį visus dokumentus tikrino notarai, paskolas išdavę bankai, Registrų centras ir VTPSI, kurios išduotoje deklaracijoje buvo aiškiai parašyta, jog kotedžai pastatyti pagal išduotą leidimą.

Pasak VTPSI, šio kotedžų projekto dokumentus tikrino VTPSI inspektorius Juozas Matonis, kuriam vėliau pradėtas tyrimas dėl nusižengimo, darbuotojas pripažintas kaltu, tačiau nenubaustas.

„Tokie atvejai, kuomet remiantis suklastotais statybų dokumentais išduodamos statybų baigimo deklaracijos, atrodo, jau tampa norma. Tuo tarpu atsakingi asmenys ir toliau lieka nepriekaištingos reputacijos, išvengdami atsakomybės už savo veiksmus. Norime padėti septynioms jaunoms šeimoms, kurios tapo aplaidžių inspektorių tyčinių ar netyčinių klaidų ir galimai korupcinių veikų įkaitais“, – teigė Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Nors Statybos inspekcija penktadienį sklypo savininkui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus, griovimo darbai pratęsti ir šeštadienį. Pakartotinai pradėti neteisėti darbai sustabdyti šeštadienį po pietų, kai Statybos inspekcijos pareigūnai atvyko į statybvietę ir su privalomuoju nurodymu supažindino statybos rangovo darbuotoją.

Šiuo atveju savavališka statyba nustatyta, nes statytojas kultūros paveldo statinio griovimo darbus vykdo be tam privalomo statybą leidžiančio dokumento. Kadangi šiuo metu vis dar nėra sukurtos vieningos duomenų bazės, kurioje institucijos ir gyventojai galėtų surasti informaciją apie visus kultūros paveldo statinius (informacija prieinama tik apie registruotus kultūros paveldo objektus), Statybos inspekcija pažeidimus pagal Statybos įstatymą turėjo teisinį pagrindą konstatuoti tik gavusi paveldosaugos institucijų išvadas.

„Gavę išvadas, kad griaunamas objektas yra kultūros paveldo statinys, reagavome nedelsiant ir savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus surašėme tą pačią dieną. Deja, bet akto surašymo dieną kultūros paveldo statiniui jau buvo sukelta didelė žala. Apmaudu, kad paveldosaugos institucijos ne tik, kad šio statinio neįtraukė į kultūros vertybių registrą, bet ir žalą galėjusių užkardyti veiksmų nesiėmė anksčiau“, – sako Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Deja, bet akto surašymo dieną kultūros paveldo statiniui jau buvo sukelta didelė žala.

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kultūros paveldo statinys suniokotas ne tik dėl išskirtinai ciniško statytojo elgesio, bet ir dėl vangaus ir nenuoseklus paveldosaugos institucijų darbo apskaitant kultūros paveldo statinius, prieštaringos jų pozicijos dėl tų pačių pastatų vertingumo. Pavyzdžiui, dėl šio pastato Kauno m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015-12-17 buvo nutarusi, kad pastatas Perkūno al. 11, Kaune, neatitinka Kauno m. savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų bei nesiūlė pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Siekdama užkirsti kelią tam, kad analogiška situacija ateityje nepasikartotų, o kultūros paveldo statinių apsauga būtų efektyvesnė, Statybos inspekcija šiandien pateikė Aplinkos ministerijai keisti Statybos įstatymą nustatant pareigą statytojams visais atvejais gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio griovimo darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

Baudos – tūkstantinės

Šiuo atveju už kultūros paveldo statinio savavališką griovimą statytojui gresia bauda iki 6 tūkst. eurų, už nepranešimą apie statybos darbų pradžią – iki 300 eurų siekianti bauda. Rangovo už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje laukia iki 15 tūkst. eurų bauda, už veiklos vykdymą neturint tam teisės (ypatingojo statinio statybos rangovo atestato) – iki 5 792 eurų bauda.

Gavus Kultūros paveldo departamento išvadą, kad kultūros paveldo statinys gali būti atstatytas, bus surašytas privalomasis nurodymas atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę.

„VTPSI atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir vizualiai įvertinus, nustatyta, kad darbai vykdomi, kaip numatyta statinio projekte. Statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta“, – BNS informavo inspekcija.

Pasak VTPSI, atliekant tyrimą pagal Kauno apygardos prokuratūros kreipimąsi buvo kreiptasi pagalbos į Aplinkos apsaugos departamentą prašant pateikti išvadą, ar irklavimo trasos įrengimo Lampėdžio ežere projekte numatyti darbai nėra kranto linijos keitimas, taip pat prašyta papildomos informacijos iš Kauno savivaldybės bei projekto rengėjo.

Inspekcijos teigimu, projekto rengėjai informavo, jog kranto linija nebus pakeista, o Aplinkos apsaugos agentūra pranešė 2017 metais priėmusi išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas šiam projektui nebuvo privalomas, nes „planuojama ūkinė veikla nepakeis bendro gamtinio komplekso pobūdžio, neįtakos vandenų biotos nykimo, vandens lygio kaitos ar kranto linijų pertvarkymo, todėl planuojama ūkinė veikla atitiks Kauno miesto savivaldybės įsteigto Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio reglamentus“.

Kauno apygardos prokuratūra BNS ketvirtadienį informavo nusprendusi, jog nėra pagrindo dėl šio ginčo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

Pasak prokuratūros, taip nuspręsta atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei tai, jog kompetentingos institucijos dėl ginčo dalyko yra priėmusios sprendimus ar atlieka patikrinimus, kurie gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Tyrimas dėl darbų Lampėdžio pakrantėje pradėtas po to, kai portalas delfi.lt pernai rugpjūtį paskelbė, kad į ežerą buvo supiltas gruntas, taip padarant sausumą prie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio įmonei „VICI Investments“ tais pačiais metais užregistruotų 15-os sklypų.

Savivaldybė tuomet paneigė, kad kranto linija buvo keičiama ir teigė, jog ji buvo sutvirtinta bei pabrėžė, jog šie darbai buvo suderinti su visomis institucijomis.

Visuomenės susidomėjimas prie Lampėdžio ežero vykdomais projektais kilo po to, kai pernai vasario pradžioje miesto taryboje skubos tvarka nuspręsta koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą.

Kritikai nerimavo, jog neskelbiant, ką draustinio specialiajame plane ruošiamasi keisti, jam gali iškilti pavojus. Dėl šio sprendimo Lampėdžių bendruomenė kreipėsi į prokuratūrą, prašydami ištirti, ar priimant sprendimą nebuvo pažeisti teisės aktai.

Prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodžiusi, jog savivaldybė turi teisę keisti draustinių specialiuosius planus, o jokie konkretūs darbai minėtu sprendimu numatyti nebuvo.

„Patikrinimo išvadose pažymėta, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. Prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka įstatymo nustatytus terminus“, – BNS informavo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lina Kuksėnaitė.

Statybos inspekcija patikrinimą atliko, kai jai informaciją persiuntė Generalinė prokuratūra.

Į prokurorus kovą kreipėsi Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos architektų rūmams pareiškus, jog komercinio komplekso sprendiniai prieštarauja bendrojo plano reikalavimams, o statybos leidimas pastatui išduotas neteisėtai.

Tuomet Architektų rūmai, nors ir turi teisę, teigė negalintys kreiptis į teismą ir skųsti statybos leidimo teisėtumo, nes tam neturi lėšų.

Architektų rūmai dėl Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatos, pagal kurią numatyta galimybė, miesto tarybai pritarus, keisti užstatymo reglamentą tam tikruose sklypuose, 2017 metais kreipėsi į teismą. 2018-aisiais antrą kartą išnagrinėjęs skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas jį atmetė.

2017 metais šį reglamentą Vilniaus taryba naudojo du kartus: leista statyti aukštesnius, nei detaliajame plane numatyta komercinį kompleksą „k18B“ ir Vilniaus kogeneracinę jėgainę.

Statybos leidimas investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo plėtojamam daugiau nei 50 mln. eurų vertės komerciniam kompleksui išduotas šį kovą. Netrukus pradėtos ir 11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų bei 210 kambarių viešbučio „Radisson Red“ statybos. Jas tikimasi baigti 2021 metais.

Inspekcijos, kuri nuo 2017 metų bandė statybas stabdyti ir įrodyti, kad jos neteisėtos, atstovė spaudai Ligita Luščiauskaitė BNS pranešė, kad taip siekiama išvengti didelių bylinėjimosi išlaidų bei galimybės, kad valstybei teks atlyginti žalą.

Taikos sutartį pasirašė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bendrovė „Misionierių namai“ bei Kultūros paveldo departamentas. Ji šią savaitę pateikta teismui.

Sutartimi taip pat susitarta plačiau nediskutuoti apie ją, todėl „Misionierių namų“ atstovai komentuoti atsisakė. Bendrovė jau porą kartų siūlė ginčą spręsti taikiai.

Išsprendus šį ginčą, teismuose liko dar viena byla dėl plėtros šioje teritorijoje – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasario viduryje turėtų paskelbti išaiškinimą dėl Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialiojo plano. Dėl to į teismą yra kreipęsis Seimo narys Naglis Puteikis.

Gruodžio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog 2018 metais išduotas statybos leidimas daugiabučių projektui yra teisėtas ir atmetė Statybos inspekcijos ieškinį. Teismo vertinimu, pagal specialiųjų planų sprendinius statinių rekonstrukcija ir nauja statyba teritorijoje galima.

Statybos inspekcija siekė, kad būtų panaikintas 2018 metų gegužę „Misionierių namams“ išduotas statybos leidimas, o įmonė įpareigota pašalinti statinius.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. metrų ploto statinių ir įrengti apie 100 butų. 1978 metais statytą ligoninę numatyta rekonstruoti į atskirus korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę, taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited" valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.  

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 13 dieną neskundžiama nutartimi atmetė įmonės skundą.

„Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti jos padarinius yra susiję su pareiškėjo, kaip statinio savininko, civilinių teisių ribojimais, todėl ginčas administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas. Statybos patikrinimo aktas, privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų bei neišduoti pažymos yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau reikalavimas juos panaikinti nėra dominuojantis. Visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, todėl jų pagrįstumas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme“, - rašoma LVAT nutartyje.

Teismas paliko galioti birželio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti „Misionierių namų“ skundą.

Teisme „Misionierių namai“ siekė, kad būtų panaikinti Statybos inspekcijos gegužę ir birželį surašyti statybos patikrinimo, savavališkos statybos aktai, nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, sustabdyti statybas ir sprendimas neišduoti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo projekto sprendinių.

Tuo tarpu rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad greta buvusio Misionierių vienuolyno plėtojamo prestižinių būstų projekto statyba gali būti tęsiama - buvo atmesti Statybų inspekcijos bei Generalinės prokuratūros prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prokurorai šį sprendimą yra apskundę.

Valstybinė kultūros paveldo komisija birželį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl projekto teisėtumo. Komisijos teigimu, Kultūros paveldo departamento parengtas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis paveldosaugos planas sudarė sąlygas plėtoti statybas Vilniaus istorinio centro - UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – teritorijoje.

Generalinė prokuratūra birželio viduryje kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o rugpjūčio pabaigoje Statybos inspekcija pranešė baigusi tyrimą ir nustačiusi, kad statybos leidimas projektui sostinės senamiestyje išduotas neteisėtai ir paprašiusi teismo Generalinės prokuratūros inicijuotoje byloje statybas sklype Subačiaus g. 20 stabdyti. Inspekcija byloje iki šiol dalyvavusi trečiuoju asmeniu, siekia tapti ieškove.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo derinant „Misionierių sodų" projektą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Į ją kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai kilo įtarimų dėl vystytojų naudai inspekcijos Vilniaus departamente priimtų sprendimų.

„Misionierių namai" sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planuoja rekonstruoti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinius ir įrengti ten apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą.

Buvusios ligoninės pastatus su 1 hektaro ploto valstybinės žemės nuomos teise „Misionierių namai" iš sostinės savivaldybės įsigijo 2007 metais už beveik 16 mln. eurų.

Portalo 15min.lt duomenimis, bendrovę „Misionierių namai" per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Įmonės atstovai viliasi ginčą išspręsti taikiai - jie teigia statę žemesnius pastatus ir inspekcijai pateikę pataisytus teritorijų planavimo dokumentus.

„Invalda privataus kapitalo“ nekilnojamojo turto įmonė „Andojus“ Juodkrantėje, buvusioje sovietinio karinio dalinio bei Olimpinių rinktinių centro teritorijoje baigia statyti 6 prabangius poilsio namus.

Tačiau jų statybos įteisinimas sustojo, nes Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti statybos leidimą, teritorijų planavimo ir kitus dokumentus.

Statybos inspekcijos atstovas spaudai Albinas Keturka BNS sakė, kad inspekcija, gavusi Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato prašymą, tikrino teritorijos detaliojo plano pakeitimus.

„Inspekcija atliko detaliojo plano korektūros, patvirtintos 2015 metais, teisėtumo patikrinimą ir kreipėsi į teismą dėl jos ir iš jos kildinamo 2015 metų statybos leidimo panaikinimo. Kadangi kreiptasi į teismą, objekto užbaigimo procedūra sustabdyta ir artimiausiu metu bus nutraukta“, - BNS sakė A.Keturka.

Jo teigimu, 2015 metais pakoreguotame detaliajame plane nustatytas iki 12,5 metro arba iki 3 aukštų leistinas rekonstruojamų pastatų aukštis, o tai viršija Neringos bendrajame plane bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane nustatytus aukštingumo apribojimus.

„Tvarkymo plano sprendiniuose reglamentuojamas pastatų aukštis – ne daugiau kaip 9 metrai, Neringos bendrojo plano sprendiniuose - 1–2 aukštai su mansarda, užstatymo aukštis – 7,5 metro, atskirų pastatų – iki 9 metrų“, - teigė jis.

„Andojui“ vadovaujantis „Inreal valdymo“ Nekilnojamojo turto valdymo departamento vadovas Agnius Tamošaitis BNS sakė, kad inspekcijos patikrintą detaliojo plano korektūrą bendrovė pataisė.

„Inspekcija ginčija detaliojo plano tikslinimą, nes vienas parametras buvo neaiškiai deklaruotas: nustatytas bendras pastatų aukštingumas, o jie norėjo, kad būtų nustatytas kiekvieno pastato atskirai. Mes tą pataisėme ir tikimės pasirašyti taikos sutartį, kurią esame pasiūlę. Arba jie turėtų ieškinį atsiimti, nes nebėra ginčo objekto, dėl kurio jie kreipėsi į teismą“, - aiškino jis.

Anot jo, detaliojo plano korektūroje įmonė detalizavo, jog iki 12,5 metro aukščio pastatas teritorijoje gali būti tik vienas, kitų aukštis apribotas iki 9 metrų.

Statybos inspekcijos atstovas patvirtino, jog praėjusią savaitę plėtotoja inspekcijai pateikė naują detaliojo plano korektūrą, kurią planuojama tikrinti.

„Jei atlikus jos teisėtumo patikrinimą bus nustatyta, kad detalusis planas buvo koreguotas neteisėtai, bus kreipiamasi į teismą dėl jo korektūros panaikinimo“, - pridūrė jis.

Inspekcija taip pat neteisėtomis prašo pripažinti jos 2016 metų balandį bei rugsėjį išduotas pažymas apie statybą be nukrypimų nuo projekto ir reikalauja, kad įmonė įteisintų statybas arba atstatytų statinius į buvusią padėtį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas birželį atsisakė priimti inspekcijos ieškinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas praėjusią savaitę šį sprendimą panaikino ir grąžino ginčą nagrinėti iš naujo.

Anot A.Tamošaičio, šiuo metu didžioji dalis poilsio namų parduota. Kiek investuota į projektą, jis neatskleidė.

Kuršių nerija yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Anot inspekcijos, dviems projektams statybos leidimai buvo išduoti neteisėtai, dėl vieno teisėtumo dar vyksta tyrimas, dar keturiems statytojams nurodyta įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių.

„Inspekcijos pareigūnai nustatė įvairių pažeidimų. Neatsižvelgta į visas taikytinas teisės aktų nuostatas, pažeisti tam tikros paskirties pastatų projektavimo principai. Inspekcijos nuomone, dėl šių pažeidimų pagrindo kreiptis į teismą dėl statinių nugriovimo nėra, bet trūkumus ištaisyti būtina. Pasiūlyta ir atitinkamai įvertinti pažeidimus padariusių asmenų veiklą“, - teigiama pranešime.

Inspekcijos pareigūnai nustatė įvairių pažeidimų. Neatsižvelgta į visas taikytinas teisės aktų nuostatas, pažeisti tam tikros paskirties pastatų projektavimo principai.

Kaip BNS informavo inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė, nustatyta, kad pastato J. Bobrovskio g. 11, kurį plėtoja bendrovė „Pilaitės kotedžai“, statybos leidimas išduotas neteisėtai ir šiuo metu tikrinama, ar „Registrų centrui“ pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą atitinka teisės aktus. Taip pat savivaldybei, kuri išdavė statybos leidimą projektui, pasiūlyta įvertinti tarnautojų veiksmus.

Dėl pastato Aguonų g. 11, kurį plėtoja bendrovė „Orme investicijos“, statybos leidimo teisėtumo dar atliekamas patikrinimas, o dėl pastatų komplekso Sausio 13-osios g. 2, kurį plėtojo bendrovė „Neufeld Bau“ inspekcija dar balandį kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Šiuo metu byla dar nagrinėjama.

Tuo tarpu pastatų Giedraičių g. 60A, kuriuos plėtoja bendrovė „Mortaga“, Kalvarijų g. 84, kurių statytojas bendrovė „Statyba ir projektai“, projekto „Ozo parkas“, kurį stato įmonė „Delta projektai“, „Ozo namai“, kurį stato įmonė „Zeta projektai“, plėtotojoms pateikti privalomieji Statybos inspekcijos nurodymai užtikrinti automobilių saugojimo ir stovėjimo vietų išdėstymui keliamus reikalavimus. „Projektai ir statyba“ plėtoja daugiabučius „Koriai“, „Ozo parko“ projektą plėtoja su koncernu „Icor“ susijusi įmonė, o „Ozo namų“ projektą - nekilnojamojo turto plėtotoja „Hanner“.

„Dauguma nurodytų pastatų suprojektuoti kaip mišraus naudojimo tipo viešbučių paskirties pastatai. Pagal projektus - tai svečių ar poilsio namai, viešbučiai, kuriuose numatytos ir negyvenamosios, ir gyvenamosios paskirties patalpos. Prie šių namų suprojektuotos vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, tačiau kai kuriuose projektuose jų skaičius nėra pakankamas. Surašyti privalomieji nurodymai pataisyti projektus pagal reglamentų reikalavimus“, - teigiama pranešime.

Inspekcija taip pat kreipėsi ir dėl pastatus projektavusių asmenų įvertinimo, tačiau jų pavardžių neatskleidžia.

„Projektų trūkumai verčia atsigręžti į problemos ištakas – projektuotojus, kurie paklusdami užsakovų norams, daugiau nei leistina gyvenamųjų patalpų „užprogramuoja“ statinio projekte. Statybos metu svečių namų numeriai transformuojami į atskiras patalpų grupes, kurios parduodamos kaip butai ar būstai. Pažeidžiami Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, nes realiai suprojektuojami užslėpti daugiabučiai tose miesto vietose, kur tokios paskirties arba tokio intensyvumo gyvenamosios paskirties pastatų statyba negalima. Šiais veiksmais daroma žala statybos rinkai, kadangi nesąžiningi statytojai įgyja pranašumą prieš sąžiningus. Taip pat ne visada sukuriama tokiems pastatams naudoti reikalinga infrastruktūra, dėl to kyla problemų ateityje ir jų sprendimo kaštus perkeliant savivaldybėms ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl inspekcija kreipėsi į atestavimo komisijas dėl projektus parengusių statinio projektų vadovų veiksmų įvertinimo“, - teigiama pranešime.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Lapkritį gavusi Generalinės prokuratūros prašymą, Statybos inspekcija patikrino pastatų Giedraičių g. 60A (statytojas „Mortaga“), Kalvarijų g. 84 (statytojas „Statyba ir projektai“), „Ozo parkas“ (statytojas „Delta projektai“), „Ozo namai“ (statytojas „Zeta projektai“), Vytauto g. 16 (statytojas „GSD Baltic“), A. Mickevičiaus g. 5 (statytojas „GSD Baltic"), Turniškių g. 7a (statytojas „Tarp pušų“), Aguonų g. 11 (statytojas „Orme investicijos“), Mindaugo g. 1A (statytojas „Mažieji apartamentai“), Kareivių g. 2B (statytojas „Mažieji apartamentai“), J. Bobrovskio g. 11 (statytojas „Pilaitės kotedžai“), Sausio 13-osios g. 2 (statytojas „Neufeld Bau“) statybas.

Lapkričio pabaigoje Generalinė prokuratūra nusprendė kol kas netirti Vilniaus savivaldybės informacijos apie galimą kai kurių sostinės nekilnojamojo turto vystytojų piktnaudžiavimą ir informaciją perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai ir Valstybinei Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Savivaldybė į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, kreipėsi lapkričio viduryje. Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu parduodamos kaip butai. Savivaldybės atstovai teigia, kad taip statytojai išvengė daugybės reikalavimų: vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelių, kitos infrastruktūros įrengimo, galėjo statyti aukštesnius pastatus, nei tai būtų registravus gyvenamąją statybą. Meras taip pat žadėjo kreiptis į teismą dėl galimo nuostolių gyventojams atlyginimo.