ES valstybės vertins derybose pasiektą pažangą pirmadienį, po savaitgalį numatyto Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo.
Derybos intensyvinamos po ketvirtadienį surengto britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) ir Airijos ministro pirmininko Leo Varadkaro (Lio Varadkaro) susitikimo ketvirtadienį, kurį abi šalys pavadino „žadančiu“ pažangą.
Po šio susitikimo penktadienį britų „Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay (Stivenas Barklis) ir ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) surengė darbo pusryčius, bandydami išjudinti derybas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, vadovausiantis kitos savaitės viršūnių susitikimui, sakė, kad būtų atsisakęs planų svarstyti „Brexit“ susitarimą, jeigu nebūtų vilties padaryti pažangą.
„ES ir JK sutiko artimiausiomis dienomis suintensyvinti diskusijas“, – nurodė Europos Komisija (EK) po M. Barnier susitikimų.
„Komisija pirmadienį drauge su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis vėl kritiškai įvertins padėtį, siekiant pasiruošti antradienio rytą vyksiančiam Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiui“, – sakė EK.
M. Barnier komanda jau kurį laiką veda „technines derybas“ su britų pareigūnais, tačiau abiem šalims nepavyksta pasiekti susitarimo, kuris padėtų išvengti chaotiško „Brexit“ be sutarties už trijų savaičių.
Derybos, bet dar ne „tunelis“
Tačiau po „konstruktyvių“ darbo pusryčių su S. Barkley ES vyriausiajam derybininkui valstybių narių ambasadoriai uždegė žalią šviesą vesti intensyvesnes derybas su Jungtine Karalyste, siekiant pereiti prie galimo sutarties projekto.
Pasak pareigūnų, tai gali atverti kelią „Brexit“ sutarties sudarymui per artimiausias savaites arba leisti parodyti derybose pasiektą pažangą, kuri būtų svarbus įrodymas, siekiant pateisinti JK išstojimo atidėjimą.
Vienas Bendrijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujausios derybos nėra tas diplomatinis „tunelis“, vedęs iki detalios britų parlamento atmestos išstojimo sutarties pasirašymo praėjusiais metais.
„Yra didelė tikimybė, kad jos nieko neatneš arba atneš nepakankamai“ – sakė šaltinis.
Nė viena iš šalių neatskleidė, apie ką buvo kalbėta per pusryčius.
„Šiame etape kuo mažiau mes žinome, tuo geriau. Jeigu prasidės [informacijos] nutekėjimas, reiškia, kad tai nėra rimta“, – sakė vienas diplomatas naujienų agentūrai AFP.
JK yra pasiruošusi „plėtoti“ muitinių klausimą
Kitas su derybų eiga susipažinęs ES pareigūnas leido suprasti, kad diskusijų atnaujinimas dar tik prasideda, bet šis procesas gali staiga pagreitėti.
„Mes rungtyniaujame atkrentamosiose 100 metrų atkarpos varžybose“, – sakė jis.
„Iš esmės, britai yra pasiruošę toliau plėtoti muitinių klausimą link visą salą apimančios ekonomikos“, – sakė šaltinis, pasirodžius pranešimams apie naują muitų reguliavimą Šiaurės Airijoje.
Europos Komisija pareiškė, kad Briuselio pozicija nepasikeitė: būtina išvengti realios sienos Airijos saloje, kuri keltų pavojų taikai, tačiau taip pat reikia apsaugoti ES bendrąją rinką.
Daugiausia problemų „Brexit“ derybininkams kelia klausimai, kaip išspręsti sienos tarp ES priklausančios Airijos ir JK provincijos Šiaurės Airijos problemą ir koks turi būti didelę autonomiją turinčios provincijos asamblėjos vaidmuo.
Po susitikimo šiaurės vakarų Anglijoje ketvirtadienį B. Johnsonas ir L. Varadkaras sakė matantys galimybę pasiekti susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų.
Penkis dešimtmečius sieję ryšiai
B. Johnsonas pažadėjo spalio 31 dieną išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos, kuriai britai priklausė beveik penkis dešimtmečius, su „Brexit“ sutartimi arba be jos.
Tačiau jis gali būti priverstas siekti trečią kartą atidėti „Brexit“ terminą, jeigu nepavyks sudaryti sutarties iki spalio 19 dienos – tai padaryti premjerą įpareigoja maištaujančių parlamentarų priimtas įstatymas.
Vis tik kai kurie šaltiniai Briuselyje leido suprasti, kad ES lyderiai gali pasiūlyti Britanijai pratęsti išstojimo terminą, net jei B. Johnsonas to nepaprašys.
