Sudano finansų ministrės pareigas einanti Hiba Ahmed ir S. Mnuchinas „Chartume pasirašė susitarimo memorandumą, suteikiantį finansavimo priemonę Sudano įsiskolinimams Pasaulio bankui padengti, operaciją atliekant tą pačią dieną“, sakoma Sudano finansų ministerijos pranešime.

„Šis žingsnis leis Sudanui susigrąžinti galimybę kasmet gauti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių finansavimą iš Pasaulio banko pirmą kartą po 27 metų pertraukos“, – sakoma pranešime.

Susitarimas buvo pasirašytas po to, kai gruodžio 14 dieną JAV oficialiai išbraukė Sudaną iš terorizmą remiančių valstybių juodojo sąrašo.

Jis atveria kelią skolų peržiūrėjimui ir investicijoms šalyje, išgyvenančioje politinių permainų laikotarpį ir didelę ekonomikos krizę, kurią dar labiau pagilino COVID-19 pandemija.

Sudano išbraukimas iš juodojo sąrašo buvo numatytas susitarime, numatančiame šios daugiausia arabų gyvenamos šalies santykių normalizavimą su Izraeliu.

Musulmoniška šiaurės rytų Afrikos arabų valstybė spalį sudarė santykių normalizavimo susitarimą su Izraeliu, nurodydama, kad jis įsigalios tik po to, kai bus patvirtintas būsimo parlamento.

S. Mnuchinas, „per pirmąjį savo tokį vizitą Sudane“, pasak Chartumo, turėjo susitikti su valstybės vadovu generolu Abdel Fattahu al Burhanu (Abdel Fatahu Burhanu) ir ministru pirmininku Abdalla Hamdoku (Abdula Hamdoku).

Jie turėtų kalbėtis apie Sudano blogėjančią „ekonominę padėtį, JAV pagalbą Sudanui ir skolų peržiūrėjimą, nurodė vyriausybė,

Sudanas jaučia didelį tvirtos valiutos trūkumą ir išgyvena milžinišką infliaciją, sudavusią smūgį visų socialinių klasių perkamajai galiai.

Chartumo užsienio skolos vertinamos maždaug 60 mlrd. JAV dolerių.

Sudanas išgyvena dramatiškas permainas nuo 2019 metų balandžio, kai po ilgus mėnesius trukusių daugiausia jaunimo protestų kariuomenė nušalino ilgametį šalies diktatorių Omarą al Bashirą (Obarą Baširą) ir vėliau buvo suformuota civilių ir kariškių pereinamojo laikotarpio vyriausybė.

Naujoji vyriausybė, atsakinga už pereinamąjį laikotarpį, siekia nutraukti tarptautinę šalies izoliaciją gerindama santykius su JAV.

Trečiadienį JAV iždo vadovas taip pat susitiko su Sudano vandens ministru ir aptarė seniai trunkantį Sudano, Egipto ir Etiopijos ginčą dėl Adis Abebos pastatytos milžiniškos Mėlynojo Nilo užtvankos.

Iždo departamentas nurodė, kad sankcijos bus taikomos 18-ai stambių Irano bankų. Tikėtina, kad šis žingsnis smarkiai suvaržys 80 mln. gyventojų turinčios šiitiškos respublikos ryšius su pasauline finansų sistema, Iranui tebesistengiant suvaldyti koronaviruso epidemiją.

D. Trumpo administracija daugumai bankų nepaskelbė konkrečių kaltinimų, tik aptakiai pareiškė, jog visas Irano finansų sektorius gali būti pasitelkiamas remti kontroversišką vyriausybės branduolinę programą ir stiprinti Teherano „kenkėjišką įtaką regione“.

Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad šie veiksmai „sustabdys neteisėtą prieigą prie JAV dolerių“.

„Mūsų sankcijų programos bus tęsiamos, kol Iranas sustabdys paramą teroristinėms veiklom ir užbaigs savo branduolines programas“, – sakoma S. Mnuchino pranešime.

Iždo departamentas pažymėjo, kad išimtys bus daromos humanitarinės paskirties finansinėms operacijoms, pavyzdžiui, įsigyjant maisto produktų ar vaistų.

Tačiau Europos diplomatai sako, kad JAV sankcijos bet kokiu atveju sukels sunkių humanitarinių pasekmių, nes tik nedaugelis kitų šalių institucijų bus linkusios rizikuoti gresiant didžiausios pasaulyje ekonomikos teisiniam atsakui.

Iždo departamentas paskelbė, kad sankcijos įsigalios per 45 dienas, kad bendrovės galėtų užbaigti sandorius Irane.

Tokiu atveju subjektai, bendradarbiaujantys su Iranu, prieš įsigaliojant sankcijoms taip pat spės sužinoti lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV prezidento rinkimų baigtį. Šiuo metu apklausos rodo, kad D. Trumpas pagal populiarumą atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno (Džo Baideno), pasisakančio už diplomatinio proceso su Iranu atkūrimą.

D. Trumpas savo ruožtu vykdė „maksimalaus spaudimo“ politiką, turinčią smarkiai suvaržyti Iraną, pagrindinį JAV sąjungininkių Saudo Arabijos ir Izraelio priešininką.

Vašingtono administracija jau ėmėsi priemonių, kad sustabdytų visą Irano naftos eksportą, taip pat atsiribojo nuo daugiašalės sutarties, sudarytos vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamui), įpareigojusios Teheraną reikšmingai apriboti savo branduolinę programą.

Sankcijos bus taikomos vidaus reikalų ministrui Jurui Karajevui ir jo pavaduotojui Aliaksandrui Barsukovui, taip pat keletui saugumo ir Centrinės rinkimų komisijos pareigūnų.

„Baltarusijos žmonių demokratiniai siekiai išsirinkti savo lyderius ir taikiai pasinaudoti savo teisėmis sulaukė Baltarusijos pareigūnų smurto ir persekiojimų“, – sakoma iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino (Stiveno Mnušino) pranešime.

Iždo departamento pranešime sakoma, kad jo Užsienio lėšų kontrolės biuras (OFAC) įveda sankcijas keturioms bendrovėms ir keturiems pardavimų agentams, tęsiant griežtosios linijos politiką prieš įmones, kurios, kaip manoma, finansuoja Irano revoliucinę gvardiją arba „destabilizuojamą elgesį“ visame pasaulyje.

„Irano režimas toliau naudoja iš metalo gamintojų ir pardavimų užsienyje agentų gaunamą pelną destabilizuojamam elgesiui visame pasaulyje“, – rašo iždo sekretorius Steven Mnuchinas (Stivenas Mnušinas).

„Jungtinės Valstijos lieka įsipareigojusios izoliuoti Irano ekonomikos svarbiausius sektorius, kol tokių sektorių pajamos vėl bus nukreiptos Irano žmonių gerovei“, – pridūrė jis.

Sankcijos bus taikomos Irano metalurgijos milžinės „Mobarakeh Steel Company“, kaip nurodo Iždo departamentas, sukuriančios 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, penkioms antrinėms įmonėms. Keturios jų yra pardavimų agentės, veikiančios Vokietijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o dar viena yra gamybos antrinė įmonė, įsikūrusi Irane.

Be to, sankcijų paskelbta trims aliuminio, plieno ir geležies gamintojoms Irane, anot Iždo departamento, kasmet uždirbančioms milijardus dolerių iš pardavimų ir eksporto.

OFAC taip pat įvedė sankcijas vienai Kinijoje ir Honkonge įsikūrusiai įmonei, aprūpinančiai Iraną grafitu.

„Tikėtina, kad rodiklis, apie kurį pranešta, pirmiausia pablogės ir tik tada ims gerėti“, – „Fox News“ sekmadienio transliacijos metu sakė S. Mnuchinas.

Darbo departamentas kiek anksčiau pranešė, kad nedarbo lygis balandį pakilo iki 14,7 proc. Nedarbas JAV šiemet pasiekė aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 1982 m., kai pastarasis rodiklis pasiekė 10,8 proc.

S. Mnuchinas užsiminė, kad Baltieji rūmai svarsto priimti daugiau fiskalinės politikos priemonių, kad palengvintų ekonominus pandemijos padarinius. Tačiau, iždo sekretoriaus teigimu, federalinė vyriausybė nenori gelbėti tų valstijų, kurios „prastai“ suvaldė krizę.

Baltieji rūmai ragina mažinti gyventojų pajamų mokesčius, pridūrė jis.

Paklaustas apie 17-metės švedės reikalavimą tuojau pat sustabdyti investicijas į iškastinį kurą, jis reporteriams atsakė: „Po to, kai eis ir studijuos ekonomiką koledže, ji galės grįžti ir mums tai aiškinti.“

Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ir G. Thunberg nuo antradienio netiesiogiai kovoja Davoso forumo grupėse, bet organizatoriai pasirūpino, kad būtų išvengta bet kokių tiesioginių konfrontacijų.

Antradienį sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume, JAV prezidentas D. Trumpas, auditorijoje sėdint G. Thunberg, piktai užsipuolė aplinkosaugos aktyvistus ir pavadino juos „amžinais pražūties pranašais“ bei „vakarykščių kvailų ateities pranašų įpėdiniais“.

Prieš išvykdamas iš šio slidinėjimo kurorto Šveicarijoje D. Trumpas sakė, kad jam būtų „patikę“ Davose susitikti su šia aktyviste, kurią žurnalas „Time“ pernai išrinko „metų žmogumi“.

G. Thunberg po JAV prezidento kalbos griežtai pareiškė, kad dabar laikas panikuoti, nes „mūsų namai tebeliepsnoja“.

Naujos baudžiamosios priemonės, be kita ko, nukreiptos prieš Irano plieno sektorių. Be to, sankcijos bus taikomos aštuoniems aukštiems Irano režimo atstovams, susijusiems su pastarosiomis atakomis prieš amerikiečių pajėgas, sakė M. Pompeo.

Padėtis Persijos įlankoje paaštrėjo, kai JAV praėjusios savaitės pabaigoje Bagdade nukovė įtakingą Irano generolą Qassemą Soleimanį. Iranas, į tai reaguodamas, naktį į trečiadienį atakavo dvi JAV pajėgų naudojamas bazes Irake.

Tada trečiadienį D. Trumpas pareiškė, kad į atakas atsakys naujomis ekonominėmis sankcijoms. Ketvirtadienį JAV prezidentas sakė, kad esamos sankcijos jau sugriežtinos, tačiau detalių neįvardijo ir pareiškė, kad informacija bus pateikta vėliau.

D. Trumpas 2018-aisiais vienašališkai pasitraukė iš sunkiai suderėtos tarptautinės branduolinės sutarties su Iranu, nes ji, jo nuomone, yra nepakankama. Vašingtonas nuo tada mėgina „maksimalaus spaudimo kampanija“ parklupdyti Teheraną ir vis skelbia šaliai ekonomines sankcijas.

Jau galiojančios sankcijos pirmiausiai nutaikytos prieš naftos ir bankų sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs Irano ekonomikai. Taip JAV tikisi priversti Teheraną atsisakyti savo branduolinės programos. Jos taip pat kaltina Iraną remiant teroristus Artimuosiuose Rytuose ir reikalauja liautis tai daryti.

JAV baudžiamosios priemonės daro didelę žalą Iranui ir sukėlė čia ekonominę krizę. Irano vadovybė kalba apie „karą prieš šalies ekonomiką“.

Transliuotojui „CNBC“ S. Mnuchinas sakė, kad jis yra „atsargiai optimistiškas“ dėl galimybių, kad konfliktas bus išspręstas. Vašingtonas ir Pekinas pirmiausia derėsis pavaduotojų lygmenyje, kad vėliau susitikę vyresnieji pareigūnai galėtų ieškoti sprendimų. „Mes nenorime tokios kelionės, kurioje būtų vykdomos tik diskusijos. Norime padaryti reikšmingą pažangą“, – sakė S. Mnuchinas.

Nepaisant to, jis įspėjo, kad prezidentas Donaldas Trumpas pritars tik geram susitarimui ir yra pasirengęs toliau didinti mokesčius.

Šią savaitę prekybos konflikte pastebėta teigiamų ženklų, kadangi D. Trumpas sutiko su Pekino prašymu atidėti muitų padidinimą iki spalio 15-osios po to, kai Kinija sutiko kai kuriems JAV produktams netaikyti atsakomųjų veiksmų.

Tuo tarpu, kol rodomi šie geranoriškumo gestai, Kinija ketvirtadienį pridūrė, kad teiraujasi dėl amerikietiškų žemės ūkio produktų pirkimo. „Tikimasi, kad Kinija pirks didelius kiekius mūsų žemės ūkio produktų“, – D. Trumpas antradienį rašė savo „Twitter“ paskyroje.

Amerikos ūkininkai patyrė stiprų JAV ir Kinijos prekybos karo smūgį, kai praeitais metais JAV sojų eksportas smarkiai nukrito ir taip buvo sunaikintos užsienio rinkos, kurias ūkininkai daugelį metų puoselėjo.

D. Trumpas yra sukritikavęs Pekiną pažadų nepaisymu pirkti JAV žemės ūkio produktus ir pasiūlė milijardus dolerių tiems ūkiams, kuriuos prekybos karas smarkiai paveikė.

Vyriausieji JAV ir Kinijos pareigūnai vėliau šį mėnesį dalyvaus parengiamosiose derybose, bandydami pasiruošti spalio susitikimams, vedamiems S. Mnuchino ir JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio.

S. Mnuchinas teigė, kad „aiškiai nepasiekėme tokio progreso, kokio norėjome“ paskutiniame liepą vykusiame susitikime Šanchajuje. „Esu atsargiai optimistiškas. Kinus priimu sąžiningai, kad jie nori atvykti su susitarimu“. Tačiau jis taip pat sakė, kad D. Trumpas yra „pasirengęs toliau taikyti mokesčius. Jei to reikėtų, jis yra pasirengęs mokesčius padidinti“.

D. Trumpas yra teigęs, kad užsitęsęs prekybos karas labiau pakenkė Kinijai nei JAV. Tačiau ekspertai įspėjo, kad galima matyti ženklus, jog JAV taip pat pajuto pasekmes, kadangi darbo vietų kūrimas praeitą mėnesį buvo sulėtėjęs.

Likus kelioms dienoms iki Venesuelos prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) prisaikdinimo naujai kadencijai po prieštaringai vertinamo perrinkimo, JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) pažadėjo imtis priemonių prieš jo vyriausybės metodus „vogti iš savo žmonių“. Teigiama, kad grobstymas vyko keičiant valiutą juodojoje rinkoje.

„Mūsų veiksmai prieš šį korumpuotą valiutos keitimo tinklą atskleidžia dar vieną apgailėtiną praktiką, kuria Venesuelos režimo nariai naudojosi siekdami pasipelnyti Venesuelos žmonių sąskaita“, – sakoma S. Mnuchino pareiškime.

„Jungtinės Valstijos lieka įsipareigojusios pareikalauti atsakomybės atsakingųjų už tragišką Venesuelos smukimą ir toliau, naudodamosi diplomatinėmis bei ekonominėmis priemonėmis, rems Venesuelos žmonių pastangas atkurti savo demokratiją“, – pažymėjo S. Mnuchinas. 

Kaip nurodo Iždo departamentas, venesueliečiai, kuriems įvestos sankcijos, trūkstant vietos valiutos vyriausybės projektams finansuoti ėjo į juodosios rinkos valiutos keityklas parduoti dolerių aukštesniu kursu nei oficialusis.

Schema generavo daugiau kaip 2,4 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų) pajamų, nukeliavusių į vyriausybės licencijuotas keityklas, o galiausiai – pas pačius minimus pareigūnus. Jie šiuos pinigus kišo į sąskaitas JAV ir Europos bankuose arba juos investavo, sakė Iždo departamentas.

Turto įšaldymas

Iždo departamentas įšaldė visą minimų venesueliečių turtą ir lėšas Jungtinių Valstijų teritorijoje ir numatė bausmes už su jais susijusias finansines transakcijas.

Lengvata buvo suteikta „Globovision“, kad ji galėtų tęsti veiklą dar mažiausiai vienus metus.

„Globovision“ buvo paskutinė Venesuelos televizija, palaikiusi opoziciją, bet 2013 metais ją išpirko investuotojai, palaikantys N. Maduro ir jo velionį pirmtaką Hugo Chavezą (Hugą Čavesą).

„Globovision“ savininkas Raulis Gorrinas Belisario (Raulis Gorinas Belisarijas) jau buvo apkaltintas JAV teisme dėl įtariamo Venesuelos pareigūnų papirkinėjimo ir daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (0,87 mlrd. eurų) išgrobstymo.

Naujos sankcijos taip pat paskelbtos Claudiai Patriciai Diaz Guillen (Klaudijai Patrisijai Dias Gvilen), kuri 2011–2013 metais vadovavusi Venesuelos nacionaliniam iždo biurui.

Kritus naftos kainoms ir pajamoms iš jos eksporto, Venesueloje didėjo ekonominė krizė, o N. Maduro socialistų vyriausybei buvo sunku užtikrinti vaistų ir būtiniausių maisto produktų tiekimą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2019 metais infliacija Venesueloje šoktelės iki 10 mln. procentų.

Nuo 2015 metų iš Venesuelos pabėgo daugiau kaip 2,3 mln. žmonių, o Jungtinės Tautos numato, kad šiemet šis skaičius viršys 5,3 milijono.

Per gegužės rinkimus, kuriuos temdė pažeidimai, N. Maduro laimėjo dar vieną šešerių metų kadenciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) galvojo apie karinę intervenciją į Venesuelą, todėl N. Maduro teigia, kad prieš jį rezgamas JAV remiamas sąmokslas.

Vadinamoji Limos grupė, kurią sudaro Lotynų Amerikos valstybės, išskyrus Meksiką, ir Kanada, yra sakiusi, kad nepripažins naujosios N. Maduro vadovaujamos administracijos, darbą turinčios pradėti ketvirtadienį.

Donaldo Trumpo administracija vis dar laukia tyrimų dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo baigties, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Po susitikimo su D. Trumpu ir ką tik iš susitikimų su Saudo Arabijos ir Turkijos lyderiais grįžusiu valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo S. Mnuchinas sprendimą paskelbė tviterio žinutėje.

„Ką tik susitikau su D. Trumpu ir M. Pompeo, nusprendėme, kad aš nedalyvausiu „Future Investment Initiative“ konferencijoje Saudo Arabijoje“, - tviteryje rašė S. Mnuchinas.

Rijadas, savo ruožtu, teigė, kad konferencija vyks, nepaisant daugelio aukšto rango pareigūnų ir investuotojų pranešimų apie atšaukiamą dalyvavimą.

S. Mnuchino dalyvavimo atšaukimas paskelbtas po to, kai daugelis dalyvių iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų jau yra pareiškę nedalyvausiantys konferencijoje.