Dėl smarkių audrų ir potvynių Prancūzijos Žydrajame Krante iki ankstyvo sekmadienio ryto žuvo 13 žmonių, kurių trys nuskendo senelių namuose, juos užliejus iš krantų išsiliejusios upės vandeniui, pranešė gelbėtojai ir vietos pareigūnai.

Penki žmonės, kaip manoma, žuvo bandydami pastatyti savo automobilius saugioje vietoje, sakė vietos pareigūnai, o gelbėtojai nurodė, kad dar trys žmonės nuskendo savo automobilyje, kai šis įstrigo tunelyje.

Prancūzijos pietryčiuose tekanti Bragiu upė išsiliejo iš krantų netoli Antibo miesto ir užliejo vienus senelių namus.

Kanų kurorte, tiesiog gatvėje, žuvo septintą dešimtį metų ėjusi moteris, kai šeštadienio vakarą regioną talžė smarki audra ir vandens srautai Kanų bei kaimyninės Nicos gatvėmis nešė nuolaužas.

Dar viena auka buvo rasta Antibo stovyklavietėje.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard‘as Cazeneuve‘as (Bernaras Kazenevas) sekmadienį apsilankys regione, kad įvertintų, kaip vyksta gelbėjimo darbai, sakė jo atstovas.

Varšuvoje rekordiškai nuslūgus Vyslos upei atsidengė istorinių liekanų, tarp jų tiltų ir laivų, tačiau taip pat į paviršių išniro daugybė išmestų padangų ir stiklo šukių, o Lenkijos sostinės valdžia naudojasi proga pašalinti tas šiukšles.

Po Lenkijoje neįprastai užsitęsusios karščių bangos vandens lygis ilgiausioje šalies upėje nuslūgo labiausiai per daugiau negu 200 metų, nurodė vienas meteorologijos pareigūnas.

Varšuvoje vanduo nuslūgo iki 0,5 metro žymos – žemiausiai nuo 1789 metų, kai buvo pradėti matavimai, nurodė Lenkijos meteorologijos instituto IMGW hidrologas Grzegorzas Walijewskis (Gžegožas Valijevskis).

Jis pridūrė, kad vanduo, kuris sostinėje paprastai laikosi ties 237 cm žyma, nors per 1960 metų potvynį buvo pakilęs iki 787 cm, toliau seklės, todėl upė liausis tekėjusi ir atidengs tiek savo lobius, tiek piktžaizdes.

Miesto valdžia skirs apie 300 tūkst. zlotų (72 tūkst. eurų) XVIII amžiaus ir XX šimtmečio pradžios tiltų liekanų perkėlimui, taip pat XXI šimtmečio šiukšlių krūvų pašalinimui.

Stengdamiesi atkreipti dėmesį į pastangas išvalyti upei, savivaldybės pareigūnai prisidėjo prie komunalinių darbuotojų, rinkdami iš atsidengusios upės vagos sudužusius butelius, sulūžusius skėčius ir metalo laužą.

1047 km ilgio Vyslos upė, dalijanti Lenkiją pusiau, įteka į Baltijos jūrą.

Varšuvos pareigūnai pasinaudojo sausra, kuri skaudžiai smogė šalies žemės ūkiui, organizuodami archeologinius kasinėjimus Vyslos vagoje, per kuriuos kiekvieną dieną randama naujų objektų.

Smarkūs vasaros karščiai Pietų Europoje jau išprovokavo pirmą didelę miškų gaisrų bangą. Dideli gaisrai siaučia Ispanijos Chaeno provincijoje ir Gvadalacharoje.

Pastarąją savaitę Ispanijoje temperatūra pakilo iki beveik 40 laipsnių Celsijaus. Korsikoje jau porą savaičių įvestas draudimas, išvis neleidžiantis lauke naudotis atvira ugnimi.

Kitame pusrutulyje dar didesni gaisrai siaučia Kanados miškuose. Ten pietinėje Saskačevano provincijoje dėl gaisrų teko evakuoti daugiau kaip 10 tūkstančių gyventojų, o dūmų šleifas nutįso iki JAV ir gali pridaryti problemų skrydžiams.

Albanijoje penktadienį per potvynį žuvo viena moteris; Makedonija, lietui lyjant, siunčia karius į apsemtą centrinį regioną; prisnigęs sniegas užvertė daug kelių, nutraukė elektros perdavimo linijų Kroatijoje, Bosnijoje ir Slovėnijoje.

Albanijos rytiniame pakraštyje prie Makedonijos sienos išsiliejusi Verdovos upė nusinešė 38-erių moterį, dviejų vaikų motiną, nugriaudama sieną prie jos namų.

Visą savaitę nesiliovusios liūtys apsėmė didelius žemės plotus ir šimtus namų vidurio Makedonijoje prie Bitolos miesto; kritiškiausia padėtis stebima prie Novacių kaimo, kur Crnos upė grasina praryti namus.

Gelbėjimo darbams pasitelkta karių ir sunkiosios technikos; dvi aviacijos grupės evakuoja gyventojus. Anot Makedonijos žemdirbių, žalos žemės naudmenoms pridaryta už dešimtis milijonų eurų.

Albanijos pietuose, kur Vjosės upė užliejo 18 tūkst. hektarų žemės ir pražudė tūkstančius galvijų, jau ėmęs slūgti vanduo penktadienį vėl ėmė kilti.

Šiaurės vakarinę Bosnijos ir Kroatijos sienos perėją uždengė storas sniego sluoksnis; mokyklos uždarytos iki vasario 13 dienos.

Smarkai sningant, pučiant stipriam vėjui, eismas neįmanomas keliuose, vedančiuose į Adrijos pakrantę Kroatijoje, kur šalies centre be elektros liko apie 6 tūkst. namų.

Panaši padėtis ir Slovėnijoje, kur elektros nėra 5500 namų ūkių, keliai užversti sniegu.

Gausus sniegas sekmadienio naktį į Europą atnešė ir chaosą, ir džiaugsmą, Prancūzijos Alpėse įstrigo maždaug 15 tūkst. žmonių, bet slidininkai mėgavosi baltai nuklotais šlaitais.

Dėl pūgos tūkstančiai britų liko be elektros, Vokietijoje apledėjusiuose keliuose slidinėjo sunkvežimiai, visame regione vėlavo skrydžiai, buvo eismo sutrikimų.

Vienas Šveicarijos pilietis žuvo, o dar 30 žmonių buvo sužeisti, du iš jų - sunkiai, kai greitkelyje už 40 km nuo Slovėnijos sostinės smarkiai pasnigus susidūrė daug automobilių, pranešė policija.

Gausus sniegas sudarė idealias sąlygas slidininkams Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurie pastarosiomis savaitėmis, laikantis ne pagal sezoną aukštai oro temperatūrai, susirūpinę stebėjo plikus šlaitus.

Tačiau tai sukėlė sumaištį tarp tų metų pabaigos atostogautojų, kurie bandė pasiekti slidinėjimo kurortus arba išvažiuoti iš jų.Pareigūnai Savojos regione Prancūzijos Alpėse

pranešė, kad beveik 15 tūkst. žmonių glaudėsi laikinuose prieglobsčiuose, o kiti buvo priversti praleisti naktį savo automobiliuose.

„Nuvažiuoti 130 km mums prireikė 10 valandų“, – sakė Kevinas Clavelas (Kevinas Klavelas), kuris savo automobilyje įstrigo drauge su keturiais keleiviais.

Maždaug 50 atostogauti atvykusių britų piktai skundėsi neveiklumu, jau antrai nakčiai įstrigę vienoje Savojos gimnazijoje.

„Mes vis dar įstrigę Albervilyje, kur su atsiprašymais buvome apnakvindinti 28-ioms valandoms“, – „Twitter“ parašė Sarah Stewart (Sara Stiuart), kuri keliauja su britų kelionių organizatoriumi „Crystal Ski“.

Transporto jungtys įšaldytos 

Gausus sniegas taip pat sukėlė lavinų pavojų, sekmadienį vienas žmogus žuvo palaidotas po sniegu Prancūzijos Alpių pietuose.

Be to, žuvo 27 metų vyras, kurio automobilis nuslydo nuo apledėjusio kelio į tarpeklį Beldono kalnų grandinėje.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas) savo pareiškime ragino vairuotojus būti itin atsargius ir prašė tų, kurie gali atidėti savo keliones, taip ir padaryti.

Pūga kėlė sumaištį Didžiojoje Britanijoje, kur be elektros liko daugiau kaip 100 tūkst. namų, oro uostuose vėlavo skrydžiai.

Vokietijoje policija pranešė apie dešimtis su oro sąlygomis susijusių avarijų greitkeliuose ir kaimo keliuose. Sunkvežimiai slidinėjo apledėjusiuose keliuose ir sukėlė 20 km ilgio automobilių spūstį netoli šalies vakaruose esančio Štutgarto.

Didžiausias šalyje Frankfurto oro uostas atšaukė 20 iš daugiau kaip 900 sekmadienio skrydžių ir pranešė apie dažnus vėlavimus dėl to, kad reikėjo tirpdyti ledą nuo lėktuvų ir valyti takus.

Italijoje nukritus oro temperatūrai daugiau kaip pusė šalies buvo padengta sniegu – slidinėjimo atostogų organizatorių džiaugsmui nuo Alpių iki ne tokių garsių Abrucų kalnų į rytus nuo Romos.

Šaltis iki Naujųjų metų turėtų apimti kone visą Europą. Britanijoje laukiama šalčio iki 10 laipsnių.

Dangaus dovana

Nepaisant chaoso naujai iškritęs sniegas yra palaima Europos slidinėjimo kurortams, kurie šį svarbų šventinį sezoną negalėjo veikti visu pajėgumu.

„Koks džiaugsmas! Tai dangaus dovana“, – sakė Gilbert'as Blancas-Tailleur (Žilberas Blankas-Tejė) iš Kurševelio kurorto Prancūzijos Alpėse.

„Sniegas ateina. Žiema pagaliau čia!“ – savo interneto svetainėje paskelbė La Bresos slidinėjimo stotis rytiniuose Vogėzų kalnuose.

Austrijoje slidinėjimo kurortų operatoriai taip pat su palengvėjimu atsiduso, kai beveik visa šalies teritorija buvo padengta sniegu.

Dienraštis „Oesterreich“ šeštadienį paskelbė, kad slidinėjimo sezonas išgelbėtas, ir išspausdino antraštę „Valio! Sniegas čia“.

Tuo tarpu Prancūzijoje chaosą kėlė ir stiprus vėjas, kurio gūsių greitis siekė 160 km per val. ir dėl kurio šeštadienį teko laikinai uždaryti Kalė uostą bei sustabdyti automobilių keltų plaukiojimą tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

Keli kilometrai už to šalies šiaurėje esančio pramoninio miesto tūkstančiai nelegalių migrantų, gyvenančių palaikėse stovyklose, jau antrą naktį kentė šaltį.

„Sąlygos lauke pragariškos“, – sakė pagalbos organizacijos „Solid'R“, kuri laiko centrą, padedantį migrantams ištverti šaltį, direktorius Davidas Lacouras (Davidas Lakuras).

„Audra nupūtė daug palapinių – kai kas dabar nebeturi nieko“, – sakė jis.

Kalė ir aplinkiniuose rajonuose, kaip manoma, yra iki 2,3 tūkst. migrantų. Jie gyvena plonose palapinėse, laukdami galimybės patekti į Britaniją.

Londone antradienį po nuverstu medžiu rasta negyva moteris, kai uragano „Gonzalo“ pakraščio darinys atnešė į Angliją stiprius vėjus, sutrikdžiusius keliones Britanijoje.

Pasak policijos, gavę pranešimą apie nuverstą medį pareigūnai prabangiame Kensingtono rajone, atvykę į vietą, po medžiu pamatė prispaustą gulinčią moterį.

„Pranešta, kad ji žuvo vietoje, – sakoma Skotland Jardo pranešime. – Tyrimas tęsiamas žuvusios moters tapatybei nustatyti“.

Stiprus vėjas ir lietus privertė atidėti 110 skrydžių iš Hitrou oro uosto, kuris yra judriausias pasaulyje keleivinio oro transporto centras.

„British Airways“ pranešė apie dalį atidėtų skrydžių ir patarė keleiviams pasitikrinti savo bilietų užsakymus internetu.

Uraganas „Gonzalo“ savaitgalį pridarė žalos Britų užjūrio teritorijoje Bermudų salose, kitoje pusėje Atlanto vandenyno. Bet šio uragano pakraščio dariniai antradienį pasiekė ir Didžiąją Britaniją 105 km per val. vėjais, ir labiausiai kliuvo Škotijai.

Eismą pagrindiniais keliais blokavo nuvirtę medžiai, strigo eismas ir kai kuriais geležinkeliais. Meteorologijos tarnyba dėl stiprių vėjų visoje Britanijoje paskelbė žemą „geltonąjį“ pavojaus lygį.

„Gili depresija veikia Jungtinę Karalystę stipriais vėjais, jos likučiai gali sutrikdyti keliones, ypač stiprių liūčių ruožuose, ar sustiprėjus gūsiams“, – sakė vyriausiasis prognozuotojas. 

Pietų Prancūzijoje stovyklaudami prie upės žuvo keturi žmonės, kai prasidėjus audrai kilusi potvynio srovė nunešė jų stovyklavietę, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

Lamalu le Beno vietovę potvynis nusiaubė naktį per audrą, per kurią anksčiau žuvo viena pagyvenusi moteris netoliese esančiame Averono regione ir vienas žmogus dingo kitame netoliese esančiame rajone.

Hero departamento, kuriame yra Lamalu le Benas, pareigūnai iš pradžių pranešė, kad per nelaimę dingo penki stovyklautojai, bet vėliau patikslino, kad žuvo keturi žmonės ir dar du yra laikomi dingusiais.

Miesto meras naujienų agentūrą AFP informavo apie kitą incidentą, kai skęstančią moterį gelbėjęs vyriškis pamatė, kaip vandens srovė nuneša jų priekabinį namelį, kuriame buvo jo paties žmona ir duktė.

„Maždaug 60-metis tėvas išėjęs pamatė moterį, kuri skendo, – pasakojo Philippe Taillandas (Filipas Tajanas) – Jis jau laikė ją už rankos, bet deja, turėjo paleisti, kai atsigręžęs pamatė, kad srovė neša jo paties priekabinį namelį, kuriame buvo jo žmona ir 34 metų duktė“.

Pasak mero, vėliau namelis buvo rastas įstrigęs po tiltu, o jo viduje – žmonos kūnas. Dukters iki šiol ieškoma.

Jis yra „katastrofiškos būklės“, sakė Ph.Taillandas.

Ketvirtadienį išaušus atsivėrė audros nusiaubto Lamalu le Beno vaizdas – kelius dengė storas purvo sluoksnis ir išvartyti medžiai, mėtėsi apversti automobiliai ir kitos transporto priemonės, o ugniagesiai ir vietos gyventojai pumpavo vandenį iš netoliese esančių namų.

Nors ketvirtadienio rytą audra buvo nurimusi, tačiau prancūzų meteorologai vietovėje paskelbė „oranžinį“ – antrąjį aukščiausią – pavojaus lygį.

Pasak pareigūnų, audros gali vėl pasidėti popietę ir trukti dar 48 valandas.

Daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos žemėje smarki audra pirmadienio vakarą nusinešė mažiausiai vieno žmogaus gyvybę, privertė laikinai uždaryti Diuseldorfo oro uostą ir sutrikdė viešąjį transportą, o kai kurie keliai tapo neišvažiuojami dėl nuvirtusių medžių.

Vienas maždaug 50 metų dviratininkas žuvo Kelne, kai ant jo užvirto medis, į kurį, kaip nurodė vietos policija, trenkė žaibas.

Audros su perkūnija, nešančios smarkius vėjus ir liūtis, smogė vakarinei Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei, todėl teko maždaug valandai uždaryti trečiąjį pagal dydį Vokietijos oro uostą. Dešimt atskrendančių lainerių buvo nukreipti kitur, o dar 10 skrydžių – atšaukti.

Oro uostas nurodė, kad siaučiant škvalui vėjo gūsių greiti siekė 150 kilometrų per valandą. Skrydžiai vėl buvo atnaujinti 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku.

Taip pat laikinai buvo sustabdytas traukinių eismas, o nuvirtę medžiai užblokavo kai kurias Diuseldorfo gatves. Tramvajų ir metropoliteno traukinių eismas taip pat sutriko dėl elektros linijų gedimų. Apie dingusią elektrą pranešė ir kai kurie vietos gyventojai.

Audros frontas judėjo toliau į šiaurės rytus, o Vokietijos meteorologijos tarnyba naktį paskelbė perspėjimus kitiems regionams, įskaitant Hanoverį ir Brėmeną.

Balkanuose potvyniai, kurie yra daugiausiai žmonių aukų pareikalavusi stichinė nelaimė, kokią tik atsimena regionas, ketvirtadienį pamažu slūgsta, atskleisdami didžiulį nuniokojimo mastą ir sudarydami sąlygas pradėti milžiniškos apimties valymo darbus.

Pirmiesiems iš evakuotų gyventojų buvo leista grįžti į namus. Jie yra tarp 150 tūkst. žmonių, kurie turėjo bėgti dėl Savos upės potvynių Bosnijoje, Serbijoje ir Kroatijoje.

Didžiausi per daugiau kaip 100 metų Balkanų potvyniai pareikalavo 51 gyvybės, bet šis skaičius dar gali didėti, jeigu daugiau lavonų bus rasta namuose ir ūkiuose, kuriuos buvo užliejęs vanduo ar nuošliaužų purvas.

Purvinas vanduo vis dar yra užliejęs didelius dirbamosios žemės plotus, didelės teritorijos yra likusios be elektros, daug vietovių dar sunku pasiekti. Tuos gyventojus, kuriems buvo leista grįžti, pasitiko nuniokojimo vaizdai ir nepakeliamas dvokas.

„Mums reikia tarptautinės pagalbos. Vien šiuo pirmuoju etapu žmonėms reikia drabužių ir maisto“, – sakė Bosnijos Serbų respublikos parlamento pirmininkas Igoris Radojičičius.

„Daug žmonių nebeturės namų“, – pridūrė jis.

Potvyniai paveikė daugiau kaip 1,6 mln. žmonių visuose Balkanuose, ketvirtadalis iš 3,8 mln. Bosnijos gyventojų neturi švaraus geriamojo vandens.

Kroatijoje, kuri nukentėjo ne taip smarkiai, potvyniai paveikė 38 tūkst. žmonių, buvo sunaikinta maždaug 2 tūkst. namų ir 199 ūkiai.

Oro temperatūrai artėjant prie 30 laipsnių pagal Celsijų, didelis iššūkis lieka nuskendusių gyvulių gaišenų surinkimas.

Vien Serbijoje jau surinkta maždaug 200 t gaišenų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Be to, sveikatos apsaugos pareigūnai purškia chemikalus siekdami užkirsti kelią uodų antplūdžiui.

Bosnijoje darbus komplikuoja tai, kad potvynio vandenys ir nuošliaužos galėjo į kitas vietas nunešti kai kurias iš 120 tūkst. mirtinai pavojingų minų, likusių po Jugoslavijos 10-ojo dešimtmečio karų.

Antradienį viena tokia mina sprogo Šiaurės Bosnijoje, bet niekas nebuvo sužeistas, pranešė nacionalinis Minų likvidavimo centras.

Bosnijos pareigūnai apskaičiavo, kad šalyje galėjo būti padaryta žalos už šimtus milijonų eurų, o Kroatijoje vien žemės ūkiui padaryta žala tikriausiai bus mažiausiai 30 mln. eurų.

Balkanai, kur potvyniai ir žemės nuošliaužos pastarosiomis dienomis pareikalavo mažiausiai 49 gyvybių, antradienį skelbia pavojų, nes patvinusių upių vanduo turi kilti toliau.

Savos upės ir jos intakų potvyniai jau paveikė daugiau kaip 1,6 mln. žmonių, užlieta dešimtys tūkstančių ha dirbamosios žemės, sunaikinta ar apgadinta daug namų.

Didžiausi per šimtmetį potvyniai šiame centrinės Europos regione kilo praėjusią savaitę prasidėjus didžiausioms per visą stebėjimų istoriją liūtims.

Bosnijoje buvo evakuota daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – tai didžiausias egzodas nuo 1992-1995 metų karo. Tūkstančiai savanorių šioje šalyje stengiasi sutvirtinti pylimus palei Savos upę.

Bosnija paskelbė gedulo dieną dėl 24 šalyje žuvusių žmonių, o sveikatos apsaugos pareigūnai pradėjo dezinfekciją apsemtuose rajonuose, nes oro temperatūra viršijo 22 laipsnius pagal Celsijų.

„Mūsų laukia didelė kova su epidemijomis ir infekcinėmis ligomis, kurios yra neišvengiamos po tokių potvynių“, – sakė Bosnijos ir Hercegovinos premjeras Nerminas Nikšičius.

Šalies užsienio reikalų ministras Zlatko Lagumdžija (Zlatkas Lagumdžija) sakė, jog potvyniai paveikė daugiau kaip ketvirtadalį šalies gyventojų, kurių iš viso yra 3,8 milijono.

„Šiuo metu daugiau kaip milijonas žmonių neturi (švaraus) vandens“, – sakė jis.

Serbijoje, kur Sava jau sukėlė precedento neturinčią sumaištį šiaurės vakarų regione šalia Bosnijos ir Kroatijos, tūkstančiai savanorių jos pakrantėse stato naujus pylimus.

Tolesnių potvynių grėsmė

Meteorologai perspėjo, kad Savos vanduo trečiadienį toliau kils. Tai gali reikšti Dunojaus vandens lygio pakilimą, nes Sava įteka į jį Serbijos sostinėje Belgrade.

Savanoriai Belgrade sukrovė maždaug 12 km ilgio smėlio maišų pylimus, kad apsaugotų miestą nuo potvynių.

Obrenovace, kuris yra tarp labiausiai nukentėjusių Serbijos miestų, gelbėtojams pavyko suvaldyti vandenis aplink Nikolos Teslos elektrinę, kurioje pagaminama 50 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Serbijoje kol kas evakuota daugiau kaip 30 tūkst. žmonių; vien iš Obrenovaco regiono evakuota beveik 13,6 tūkst. žmonių – pusė jo gyventojų.

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius per vyriausybės posėdį sakė, kad vien Obrenovace užregistruota 14 mirties atvejų ir kad skrodimai rodo pusę tų žmonių nuskendus.

„Mes paveikti dešimt kartų daugiau nei kitos regiono šalys, bet aš tikiuosi, kad žuvusiųjų skaičius to nerodys“, – sakė A.Vučičius.

Per potvynius regione žuvusių žmonių skaičius antradienį padidėjo iki mažiausiai 49. A.Vučičius sakė, kad naujausios dvi aukos buvo rastos Obrenovace.

Žemės nuošliaužos pareikalavo mažiausiai vienos aukos Serbijoje ir vienos Bosnijoje.

Tonos gyvulių gaišenų jau išvežta iš ūkių sunaikinti, bet purvynai ir nuošliaužos lėtino jų surinkimą.

Dešimtys miestelių ir kaimų buvo atkirsti nuo išorinio pasaulio, jau pranešta apie daugiau kaip 2 tūkst. žemės nuošliaužų.

Kaimyninėje Kroatijoje taip pat buvo evakuota tūkstančiai žmonių, gyvenančių palei Savos upę.

Minų pavojus

Bosnijos pareigūnai pirmadienį perspėjo dėl potencialiai mirtino šalutinio poveikio – sakė, kad maždaug 120 tūkst. nesprogusių minų, likusių po 10-ojo dešimtmečio Balkanų karo, gali būti išjudintos ir perneštos kitur.

„Vanduo ir žemės nuošliaužos galėjo pajudinti kai kurias minas ir nunešti perspėjimo dėl minų ženklus“, – sakė Bosnijos Minų likvidavimo centro pareigūnas Saša Obradovičius.

Jis perspėjo gyventojus būti „itin atsargius pradėjus valyti savo namus, žemę ar sodus, nes likęs purvas gali slėpti upių atneštas minas ir kitus sprogstamuosius užtaisus“.