Pasak gynėjo, vyras tebesigydo sielos žaizdas. Teismas išgirdo BMW vairuotojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl to, kas atsitiko. Prokuratūrai nuoširdumas pasirodė ne visur tikras. Vakare po nelaimės avarijos kaltininkui buvo nustatytas daugiau nei 1 prom. girtumas. Nors jis tikino, kad tik per pietus išgėręs 200 gramų alaus. Taip netradiciškai alaus kiekį išmatavo kaltinamasis. Negana to, dar neva skalavo burną skalavimo skysčiu.

„Jam atrodė, kad tai svarbi aplinkybė. Jis akcentavo tai, kad prieš pat įvykį išvažiuodamas, ar įvykio vietoje iš streso, ar dėl kitų aplinkybių, vartojo tą skalavimo skystį“, – teigė kaltinamojo gynėjas Linas Žalnieriūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prokuratūra net su keturiais vyrais darė eksperimentą, kaip 200 gramų alaus taip gerai laikosi iki vakaro.

„Daryti eksperimentai dėl girtumo, kur jis nurodė, kad per pietus išgėrė 200 gramų alaus ir išsiskalavo burnos skysčiu. Eksperimentas buvo atliekamas su keturiais žmonėm, tai po penkiolikos minučių – nuliai“, – sakė Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Jasiukaitis. 

Skausmo palaužti nukentėjusieji – atlaidūs. Civilinių ieškinių dėl žuvusiųjų atsisako, kaltininkui kalėjimo nelinki. 

Eksperimentas buvo atliekamas su keturiais žmonėm, tai po penkiolikos minučių – nuliai.

„O jeigu jis gaus realią bausmę, tai nieko nepakeis“, – kalbėjo brolį ir sūnėną praradęs nukentėjusysis Darius.

Prokuratūra teigė, kad byloje būtina remtis įstatymais, o ne jausmais, nes reikalingas teisingumo principas. Pražudyti du žmonės, realybė nepataisoma.

„Bausmę skiria teismas savo vidiniu įsitikinimu. Prokuratūros nuostatai ir vidinis įsitikinimas toks, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę“, – sakė P. Jasiukaitis.

Prokuroras prašo avarijos kaltininką įkalinti trejiems metams, tiek pat uždrausti vairuoti, konfiskuoti jo BMW.

Pasak tyrėjų, žurnalistai atskleidė slaptą informaciją, kai 2017 metų gruodį paskelbė straipsnį apie Suomijos gynybos pajėgų karinės žvalgybos centrą.

Prokuroras reikalauja skirti leidinio korespondentams lygtinę pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.

Žurnalistai atmeta visus kaltinimus.

Suomijos policija toliau tiria, kaip slapta informacija pateko į korespondentų rankas. Pasak pareigūnų, tyrimas tikriausiai bus baigtas iki metų pabaigos.

Kaip įtariamasis šioje byloje figūruoja buvęs armijos karinės žvalgybos vadovas, dimisijos kontradmirolas  Georgijus Alafuzoffas. Jis neigia savo kaltę.

Kaip pažymi „Reuters“, šis procesas neįprastas Suomijai, kuri daugelį metų buvo viena iš spaudos laisvės reitingo, kurį kasmet skelbia „Reporteriai be sienų“, lyderių.

2017 metais pasirodžiusiame laikraščio „Helsingin Sanomat“ straipsnyje buvo atskleista apytikrė Suomijos gynybos pajėgų žvalgybos dalinio buvimo vieta ir jo uždaviniai. 

Įtariamasis Josefas Schuetzas (Jozefas Šiucas), kuriam dabar 100 metų, yra kaltinamas 1942–1945 metais Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge „sąmoningai ir noriai“ padėjęs žudyti kalinius.

Be kita ko, jis kaltinamas bendrininkavimu „sušaudant sovietų karo belaisvius 1942 metais“ ir žudant stovyklos kalinius „nuodingomis dujomis „Zyklon B“.

Praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos prokurorai skuba traukti atsakomybėn dar gyvus likusius žemesnio rango nacių nusikaltimų vykdytojus.

Ši byla nagrinėjama praėjus savaitei, kai 96 metų vokietė, buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė, dramatiškai pabėgo prieš prasidedant  jos teismo procesui, tačiau po kelių valandų buvo sugauta.

Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo žudant. Jos teismas turėtų būti atnaujintas spalio 19 dieną.

Nepaisant garbaus kaltinamojo amžiaus, rugpjūčio mėnesį atlikta medicininė ekspertizė parodė, kad J. Schuetzas gali stoti prieš teismą, nors Noirupino teismo posėdžiai truks ne ilgiau nei po porą valandų per dieną.

Į bylos nagrinėjimą, kuris dėl didžiulio visuomenės susidomėjimo vyksta sporto salėje, kaltinamasis atvyko laikydamasis už vaikštynės. Jo teismo procesas turėtų užtrukti iki sausio pradžios.

„Jis nėra kaltinamas konkrečiai ką nors nušovęs, bet tuo, kad prisidėjo prie šių veiksmų kaip sargybinis ir žinojo, kad stovykloje vyksta tokios žudynės“, – sakė teismo atstovė.

Keliems išgyvenusiems stovyklos belaisviams ir aukų artimiesiems atstovaujantis teisininkas Thomas Waltheris (Tomas Valteris) sakė, kad tokie teismai yra būtini net praėjus 76 metams po karo.

„Teisingumui negalioja senatis“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Vienas iš jo klientų 79 metų Antoine Grumbachas (Antuanas Grumbachas) išreiškė viltį, kad J. Schuetzas vis dėlto atskleis stovykloje naudotus žmonių žudymo metodus ir „pasakys „klydau, man gėda“.

Tačiau prasidėjus teismo posėdžiui kaltinamojo advokatas pranešė, kad J. Schuetzas apie savo darbą koncentracijos stovykloje nekalbės.

„Kaltinamasis nepasisakys, tik suteiks informacijos apie savo asmeninę padėtį“, – teismui sakė advokatas Stefanas Waterkampas (Štefanas Vaterkampas).

Bandyta nuslėpti?

Šis neeilinis incidentas, per kurį vienas vestuvių svečias neteko trijų dantų, įvyko 2018-ųjų balandžio 27-osios paryčiais Jurbarko rajono Kartupių kaimo sodyboje. Tačiau į žiniasklaidai skirtas policijos suvestines šis įvykis nepateko.

Kaip teigta tarnybiniame Jurbarko policijos pareigūnų, iškviestų tada į įvykio vietą, pranešime, šiame kruviname incidente dalyvavo penki asmenys. Viena iš jų – moteris. Du iš muštynių dalyvių buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai: Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyresnysis tyrėjas Nojus Pospielovas ir Patrulių rinktinės kinologų grupės specialistas Ramūnas Antanaitis.

N.Pospielovui, tuo metu buvusiam vaiko auginimo atostogose, po incidento konstatuotas 1,09 prom. girtumas. R.Antanaičiui – 1,67 prom. alkoholio.

Neblaivūs buvo ir kiti muštynių dalyviai, išskyrus moterį.

Prieš teismą stoję Kauno policininkai buvo ne vieninteliai pareigūnai, dalyvavę muštynėmis pasibaigusiose teismo posėdžių sekretorės vestuvėse. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vietiniai nušalinti

Dėl šio incidento buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai.

Vienas – pagal jau minėtą tarnybinį pranešimą – dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kitas – gavus dantų netekusio vestuvių svečio iš Didžiosios Britanijos pareiškimą – dėl fizinio skausmo jam sukėlimo.

Tačiau šiuos ikiteisminius tyrimus pradėję Jurbarko policininkai netrukus buvo priversti nuo jų nusišalinti.

"Atliekant pirminius veiksmus, paaiškėjo, kad vienas iš muštynėse dalyvavusių policininkų anksčiau kelerius metus dirbo Jurbarko policijoje. Kaip ir jaunosios tėvas. Jis – buvęs Jurbarko policijos patrulis. Dėl to ateityje mes galime būti apkaltinti subjektyvumu", – taip sprendimą perduoti pradėtus ikiteisminius tyrimus Šakių rajono policijai, o jų kuravimą – Marijampolės prokurorams "Kauno dienai" komentavo Jurbarko rajono policijos viršininkas Aivaras Dumčius.

Vienas iš muštynėse dalyvavusių policininkų – N.Pospielovas tada "Kauno dienai" teigė, kad Jurbarko pareigūnai buvo nušalinti nuo šio tyrimo po jo bei kolegos kreipimosi į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą. Šio prašyta užtikrinti, kad tyrimas būtų atliekamas objektyviai. Esą per pirmąją jo savaitę buvo pakankamai duomenų tuo abejoti.

Lemtingas liudytojų vaidmuo

N.Pospielovas, pasirodžius pirminei informacijai apie šį įvykį, tada pats paskambino "Kauno dienai". Ir teigė, kad dalyvavo minėtose vestuvėse pasiramsčiuodamas ramentu, nes buvo sugipsuota jo koja. O konfliktas kilo, kai jaunikio draugų buvo užpulti jaunosios pusei atstovavę jo pažįstami. Pastarųjų šiame pokylyje buvo mažuma.

N.Pospielovas tada pasakojo, kad muštynių dalyvius bandė išskirti jo žmona. O jis atskubėjo šiai į pagalbą, nes asmuo, incidento metu netekęs trijų dantų, esą spyrė jai į koją.

Tačiau kaltinimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo buvo pareikšti pačiam N.Pospielovui, jo kolegai R.Antanaičiui bei vestuvių svečiui iš Airijos Simui Kareckui, tebegyvenančiam ten ir dabar. Toks sprendimas buvo priimtas, apklausus apie dešimt liudytojų, kurie patvirtino nukentėjusiojo nurodytas jo sumušimo aplinkybes. Jis teigė per miegus išgirdęs, kad vyksta kažkoks konfliktas, o kai pabudo, nei iš šio, nei iš to, buvo sumuštas.

Anot liudytojų, tai greičiausiai įvyko dėl to, kad sumuštasis bandė užstoti smurtautojų rūstybę užsitraukusį savo draugą. Ekspertai konstatavo, kad dėl to jam buvo suduota rankomis ir kojomis trylika smūgių. Daugiausia – į veidą ir galvą. Jų metu išmuštas vienas aukos dantis ir lūžo jo dantų tiltelis.

Konfliktas kilo, kai jaunikio draugų buvo užpulti jaunosios pusei atstovavę jo pažįstami. Pastarųjų šiame pokylyje buvo mažuma.

Vienas tyrimas nutrauktas

"Kauno dienos" duomenimis, kuriuos iš esmės patvirtino ir muštynių aplinkybes tyrę teisėsaugininkai, incidentas prasidėjo dėl ne visiems patikusio jaunikio pusei atstovavusio Lietuvos kariuomenės kariškio, prieš tai viešai besigyrusio sprogmenų išminavimo operacijomis, kuriose teko dalyvauti, elgesio.

Būdamas gerokai įkaušęs, jis iš pradžių pradėjo badyti save šakute, o paskui šlapintis vos ne ant kitų jau sugulusių svečių. Būtent jį ir bandė užstoti draugas, atvykęs į vestuves iš Londono ir netekęs jose trijų dantų.

Teismą pasiekė tik byla dėl šio svečio sužalojimo. Ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pradėtas pagal tarnybinį Jurbarko policijos patrulių pranešimą, buvo nutrauktas, konstatavus, kad nėra nusikaltimo sudėties – vestuvės, vykusios kaimo sodyboje, buvo privatus renginys, todėl jose kilus muštynėms viešoji tvarka nebuvo pažeista.

Užsienio šešėlis

Viena iš priežasčių, kodėl strigo Jurbarko teismą pasiekusios bylos nagrinėjimas, – problemos, su kuriomis susidurta bandant prisikviesti po vestuvių atgal į užsienį grįžusius muštynių dalyvius.

Airijoje gyvenantis S.Kareckas paskutiniuose šios bylos posėdžiuose jau dalyvavo nuotoliniu būdu. O minėto karininko, dėl kurio elgesio pergėrus ir kilo muštynės, prisišaukti į teismą iš užsienio, kuriame jis šiuo metu gyvena, iš viso nepavyko. Teko remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis teigė, kad mažai ką atsimena. Po įvykio jam buvo nustatytas apie 3 prom. girtumas.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamieji laikėsi gynybinės versijos, kad jų veiksmai buvo būtinoji gintis. Esą viskas prasidėjo po to, kai vėliau dantų netekęs svečias iš Anglijos pirmas kažkurį iš jų pastūmė.

Pasiūlytos skirtingos bausmės

Kadangi sulaikant S.Karecką jo kelnės buvo kruvinos, manoma, kad jis keliu išmušė nukentėjusiajam dantis. Kaltinimą palaikęs Marijampolės prokuroras Nerijus Brundza pasiūlė S.Kareckui pusantrų metų laisvės apribojimą.

N.Pospielovui ir R.Antanaičiui pasiūlytas laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Tiesa, šiandien joje likęs dirbti tik R.Antanaitis. O N.Pospielovas tarnybą policijoje jau paliko.

R.Antanaitis prašė teismo jį išteisinti. N.Pospielovas – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą. Prašė, kad teismas atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą, ir S.Kareckas.

Tačiau dar yra apie 4 tūkst. eurų siekiantis nukentėjusiojo ieškinys, kuriuo šis prašo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Jurbarko teismas savo sprendimą skelbs po mėnesio.

Pasinaudoti draugais ir jų pinigais. Tokia istorija nugulė ant teisėjų stalo Vilniuje.

Kaltinamoji Marija Lina Basovė teisiama dėl stambaus masto sukčiavimo ir kitų nusikaltimų.

Įtariama, kad moteris iš pažįstamu paėmusi asmenis dokumentus galėjo pasisavinti daugiau nei 30 tūkstančių eurų. Dokumentai galėjo būti ištraukti slapta iš grožio salone paliktų rankinių.

Nukentėjusieji šokiruoti ir sako, jog teisiamoji buvo labai gera bičiulė, su kai kuriais ne tik kartu dirbo, bet kartų švęsdavo gimtadienius.

Viena iš nukentėjusiųjų Loreta Adomaitienė sakė, kad Lina darbo metu paimdavo dokumentą ir padėdavo atgal į piniginę. "Aš ilgą laiką to nepastebėjau", - teigė moteris.

Kaltinamoji į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ išplatino pareiškimą, kuriame šiuos teismo procesus pavadino „begėdišku susidorojimu“, pažymėjusi, kad protestai buvo „visiškai teisėti“.

Musulmonai Krymo totoriai yra turkams gimininga tauta, susiformavusi šiame pusiasalyje XIII–XVII amžiuje.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui sovietų diktatoriaus Josifo Stalino nurodymu į Centrinę Aziją ir kitas tolimas žemes buvo deportuota beveik visa Krymo totorių bendruomenė – apie 240 tūkst. žmonių. Totoriai pradėjo grįžti į savo tėvynę po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.

Totorių bendruomenė priešinosi Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai, todėl daug jos narių buvo suimti, o naujoji marionetinė pusiasalio valdžia uždraudė totorių parlamento – Medžliso – veiklą, paskelbusi jį ekstremistine organizacija. Taip pat buvo uždraustos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.

Krymo totorių bendruomenės lyderis Narimanas Dželalovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmadienį Kryme prieš teismą stojo 86 vietos totoriai, kaltinami spalio 14 dieną surengę individualius politinius protestus.

Žmogaus teisių advokatas Emilas Kurtbedinovas patvirtino šį skaičių ir sakė, kad valdžia „suplakė į vieną krūvą grupę žmonių, kurie įvairiuose Krymo kampeliuose surengė individualius protestus ir daugeliu atveju netgi nepažįsta vienas kito“.

Uždrausto Medžliso pirmininko pirmasis pavaduotojas N. Dželalovas AFP sakė: „Tai tiesiog konvejeris, kai siekiama nubausti žmones, nepabijojusius prabilti.“

Pasak N. Dželalovo, jau užbaigta dešimt teismo procesų, o aktyvistams skirta iki 15 tūkst. rublių (217 eurų) baudos.

Medžliso pirmininko pavaduotojas kaltino teismus, kad šie skelbia iš anksto nustatytus nuosprendžius. Jis sakė pats girdėjęs, kaip vieno teismo proceso metu teisėjas skelbdamas nuosprendį perskaitė kito kaltinamojo pavardę.

Teismo procesai vyksta penkiuose miestuose, įskaitant Krymo sostinę Simferopolį, taip pat virtinėje kaimų, nurodė organizacija „Krymo solidarumas“.

Spalio 14 dieną dešimtys Krymo totorių skirtingose pusiasalio vietose surengė individualius politinius protestus, kurių metu laikė iškėlę plakatus su šūkiais „Krymo totoriai – ne teroristai“, „Liaukitės engę žmones“, „Laisvę politiniams kaliniams“.

Ši akcija surengta po naujos Krymo totorių sulaikymų ir kratų bangos.

Rusijos įstatymai leidžia vienam asmeniui surengti individualų piketą ar demonstraciją neinformavus apie tai vadžios.

Tačiau šiuo atveju aktyvistai kaltinami, kad dalyvavo bendrai organizuotoje protesto akcijoje ir tokiu būdu „piktnaudžiavo individualaus protesto teise“, sakė N. Dželalovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mariana Beca socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Kijevas „kategoriškai smerkia teisminį farsą okupuotame Kryme“.

Pasak jos, Rusija siekia „palaužti, nutildyti ir sunaikinti vietos gyventojus“.

Naa'imuras Zakariyah Rahmanas (Naimuras Zakarija Rahmanas) kaltinamas planavęs susprogdinti bombą prie vyriausybės vadovės rezidencijos Dauningo gatvėje, tuomet įsiveržti į ją apsijuosus mirtininko diržu ir nudurti Th. May.

Pasak valstybės kaltintojo Marko Carrollo (Marko Kerolo), N. Z. Rahmanas planavo prie rezidencijos vartų susprogdinti savadarbį sprogmenį, kuris būtų sukėlęs sumaištį, o tada patekti į patį pastatą „su tikslu nužudyti ministrę pirmininkę“.

Jis planavo panaudoti mirtininko liemenę, pipirines dujas ir peilį, sakė M. Carrollas Vestminsterio magistratų teisme Londone.

Manoma, kad ruošdamasis šiam išpuoliui N. Z. Rahmanas kruopščiai išžvalgė rajoną, sakė prokuroras.

N. Z. Rahmanas yra kaltinamas teroristinio išpuolio planavimu ir pagalba kitam asmeniui - Mohammadui Aqibui Imranui (Mohamedui Akibui Imranui) - rengiant atskirą teroristinę ataką.

Teisme N. Z. Rahmanas pasirodė kartu su 21 metų M. A. Imranu, kuris yra kaltinamas bandymu prisijungti prie džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“. Jis taip pat siekė gauti padirbą pasą, kad galėtų išvykti į Libiją.

Abu šie vyrai buvo suimti lapkričio 28 dieną.

N.Z. Rahmanas teisme ištarė vos kelis žodžius; jis patvirtino savo pavardę ir gimimo datą bei pranešė neturintis nuolatinės gyvenamos vietos. Paprašytas nurodyti savo pilietybę vyras atsakė, kad yra „bangladešiečių kilmės britas“. Tuo tarpu M. A. Imranas pareiškė esantis „pakistaniečių kilmės britas“.

Vyriausioji magistratų teismo teisėja Emma Arbuthnot (Ema Arbutno) grąžino N. Z. Rahmaną ir M. A. Imraną kardomajam kalinimui iki gruodžio 20 dienos, kai jie turės pasirodyti Londono Old Beilio baudžiamųjų bylų teisme.

Antradienį vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd (Amber Rud) parlamentą informavo, kad nuo 2013 metų išpuolio, kai du islamo ekstremistai Londono gatvėje nužudė britų karį, buvo atskleisti 22 islamistų teroro sąmokslai.

Režisierius jam metamus kaltinimus vadina absurdiškais.

Tyrėjai sulaikė jį antradienį Sankt Peterburge ir atvežė į sunkius nusikaltimus tiriančio Rusijos tyrimų komiteto Maskvos biurą. Naktį iš antradienio į trečiadienį K.Serebrenikovas praleido areštinėje.

Prie Maskvos Basmano rajono teismo rūmų trečiadienį susirinko keli šimtai žmonių, reiškusių palaikymą K.Serebrenikovui.

47 metų K. Serebrenikovas dirba Rusijos sostinės Gogolio centro teatro meno vadovu, o jo pastatymai rodomi ir legendiniame Maskvos didžiajame teatre.

Teisėja Jelena Lenskaja nurodė, kad namų areštas K.Serebrenikovui skirtas iki spalio 19 dienos. Prie teismo pastato susirinkę žmonės šį sprendimą sutiko garsiai švilpdami ir skanduodami „Gėda“.

Teisėja pridūrė, kad K.Serebrenikovas galės ir toliau vaikščioti į darbą, jeigu jam leis tyrėjai.

Po teismo posėdžio režisieriaus advokatas Dmitrijus Charitonovas žurnalistams pranešė, kad skųs teismo sprendimą skirti režisieriui namų areštą, pavadinęs jį „nepamatuotu ir nepagrįstu“.

„Jis yra kaltinamas sunkiu nusikaltimu“, – teismo posėdžio metu sakė Tyrimų komiteto atstovas, tvirtindamas, kad kaltinamasis gali pabėgti arba daryti spaudimą bylos liudytojams.

„Jis gali pasislėpti nuo tyrėjų. Jis turi nekilnojamojo turto užsienyje“, – pabrėžė Komiteto atstovas.

Tyrimų komitetas kaltina režisierių, kad jis 2011–2014 metais iš valstybės biudžeto pasisavino mažiausiai 68 mln. rublių (977 tūkst. eurų), kurie buvo buvo skirti K.Serebrenikovo Maskvoje įkurtam teatro projektui „Platforma“.

Teismo salėje K.Serebrenikovas sakė, kad yra sutrikęs dėl jam pareikštų kaltinimų, nes visus vyriausybės skirtus pinigus išleido projektui. Jis prašė teismo paleisti jį į laisvę, kad galėtų toliau dirbti prie savo naujo filmo.

„Aš nesiruošiu bėgti nuo tyrimo, esu nekaltas, esu sąžiningas žmogus“, – sakė jis.

Jei bus pripažintas kaltu, K. Serebrenikovui gresia iki 10 metų kalėjimo.

Ši byla sulaukė didžiulio pasipiktinimo ir sustiprino būgštavimus, kad Rusijoje vis labiau ribojama kūrybos laisvė. Kai kurie šią situaciją pavadino jėgos demonstravimu prieš liberalią kultūrą artėjant kitų metų prezidento rinkimams. Manoma, kad juose vėl kandidatuos dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas.

K.Serebrenikovo sulaikymas „itin absurdiškoje byloje... yra valdžios signalas kuriančiai visuomenės daliai“, savo vedamajame straipsnyje rašė verslo dienraštis „Vedomosti“.

„Neįtikinanti“ byla

Tyrėjai gegužę jau apklausė režisierių ir apieškojo jo butą Maskvoje bei Gogolio centro teatrą. Tąkart įtakingiausi Rusijos menininkai protestavo prieš tokius teisėsaugos veiksmus. Tyrėjai jau anksčiau atėmė K.Serebrenikovo pasą, kad jis negalėtų išvykti iš šalies.

Teismo sprendimas apriboti K.Serebrenikovo laisvę buvo paskelbtas po to, kai Rusijos milijardieriaus Michailo Prochorovo sesuo leidėja Irina Prochorova pasisiūlė sumokėti bet kokio dydžio užstatą, kad režisierius būtų paleistas.

Už K.Serebrenikovą laidavo maždaug 30 iškilių šalies menininkų ir kultūros veikėjų, tarp jų Maskvos didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas, kino režisierius Aleksejus Germanas jaunesnysis ir sovietų disidento rašytojo Aleksandro Solženicyno našlė Natalija.

„Manome, kad toks elgesys su Kirilu Serebrenikovu yra nepriimtinas“, – savo vedamajame rašė naujienų portalas „Meduza“. Straipsnyje teigiama, kad režisieriui iškelta byla yra „neįtikinanti“, nes joje teigiama, kad spektaklis, sulaukęs puikių Rusijos ir užsienio publikos įvertinimų, niekada nebuvo pastatytas.

K.Serebrenikovas nepopuliaraus sovietų laikų teatro direktoriumi buvo paskirtas 2012 metais. Jam pavyko jį paversti šiuolaikiniu teatru, dabar vadinamu Gogolio centru. Ten jis statė savo originalius spektaklius bei organizuodavo kino ir šokio festivalius.

Jis ne kartą yra piktinęsis šalyje augančia meno cenzūra ir pats buvo priverstas dirbti gana konservatyvioje aplinkoje. Režisieriaus klasikinių kūrinių interpretacijas kritikavo net Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis.

Nors ir sulaukia kritikos, K.Serebrenikovas šalyje yra itin įtakinga populiariosios kultūros asmenybė. 2016 metais Maskvos didžiajam teatrui jo sukurtas baletas „Mūsų laikų herojus“ (Geroj našego vremeni) pelnė prestižiškiausią Rusijos teatro apdovanojimą Auksinę kaukę.

Neseniai K.Serebrenikovas buvo įsipainiojęs į skandalą dėl savo prieštaringai vertinamo naujo Maskvos didžiajam teatrui pastatyto baleto spektaklio apie žymų šokėją Rudolfą Nurejevą, pabėgusį į Vakarus.

Teatras atšaukė spektaklį liepą likus trims dienoms iki premjeros, nes esą jis buvo nebaigtas. Tokį teatro sprendimą kritikai pavadino beprecedenčiu.