Toli, bet kaip namie

Mohammadas Al Khalafas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursis, būsimas kineziterapeutas. Kaune jis nuo rugsėjo pabaigos.

Iš Jungtinių Arabų Emyratų atvykusiam jaunuoliui didžiausią įspūdį akimirksniu paliko Kauno žaluma ir peizažai. „Visa tai labai primena mano gimtąjį miestą Sirijoje“, – sakė M.Al Khalafas. Sirijoje paskutinį kartą jis lankėsi prieš dvylika metų. Nostalgiją jam kelia ir mažos parduotuvėlės. Jo gimtajame mieste, esančiame netoli sienos su Iraku, irgi teka upė, per ją nutiesti du tiltai.

Pirmus metus, kai atvykau į Kauną, dažnai peršaldavau. Dabar pripratau. Man jau net per karšta Baku.

„Kaune jaučiuosi lyg namie. Daug panašumų“, – lygino studentas. Tiesa, žmonės uždaresni, šaltesni. „Tai – tik pirmas įspūdis. Lietuviai tikrai draugiški, sulaukiau daug pagalbos, padėjo susigaudyti mieste ir pan. Kai artimiau susipažįsti, matai, kad vietiniai tikrai malonūs žmonės“, – sakė M.Al Khalafas ir pastebėjo, kad jo tautiečiai emocingesni už mus.

Lietuvą ir Kauną studijoms jis pasirinko dėl stiprių sporto pagrindų, sportininkų pasiekimų, kas sufleravo, kad rengiami ir kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai. Svarbu buvo ir mokesčio už mokslą dydis. LSMU jis kur kas mažesnis nei kitų jo nusižiūrėtų šalių universitetų. „Be to, LSMU turi labai gerą tarptautinę reputaciją“, – pridūrė pašnekovas.

Dirba ir mokosi

Iki atvykdamas į Kauną po vidurinės mokyklos jis ketverius metus dirbo ir domėjosi savo pamėgtomis sritimis. Galėjo daug laiko skirti ir studijų paieškai. Darbą jau turi ir Kaune. Dirba dalį dienos. Po paskaitų dar lanko sporto klubą.

Vaikino tikslas – tapti pripažintu kineziterapeutu ir mokslininku. Gavęs diplomą trauks namo į JAE ir ten plės savo žinių bagažą, padės žmonėms. Studijos Kaune – puiki galimybė susipažinti su kitų kultūrų atstovais ir pačiam tobulėti visais aspektais.

Kaune jis labiausiai pasiilgsta įprasto maisto, taip pat gyvybingumo, energijos mieste. Gatvėse žmonės – tyloki. Labai pasiilgsta ir šeimos, draugų. „Taip pat pasiilgstu išvykų į dykumą. Ten dažnai stovyklaudavome, kepdavome barbekiu. Likdavome ir per naktį. Dykuma leidžia atsiriboti nuo technologijų, leidžia patirti jausmą, kaip gyveno mūsų protėviai, leidžia pajusti gyvenimo tikrumą, atsipalaiduoti“, – pasakojo M.Al Khalafas.

Sąrašas:  M.Al Khalafas teigė, kad Kauną pasirinkęs dėl daugybės priežasčių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Jau senbuvis

Azerbaidžanietis Azadas Ismayilovas Kaune – jau senbuvis. Jis Kauno technologijos universitete (KTU) šiemet baigė aviacijos inžinerijos bakalauro studijas, o dabar siekia pramonės inžinerijos ir vadybos magistro laipsnio.

Pasiekė: A.Ismayilovas Kaune įgyvendino svajonę tapti aviacijos inžinieriumi. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Į Kauną atvyko būdamas septyniolikos. Rinkosi iš Turkijos ir Lietuvos.

Juokauja, kad, kai atvyko, Laisvės alėja buvo rekonstruojama, aptverta ir paversta pėsčiųjų labirintu, tad labai nesužavėjo. Tačiau sužavėjo mandagūs ir paslaugūs žmonės. Susidūrė ir su kultūriniais skirtumais, kuriuos jau minėjo M.Al Khalafas. Į akis krito mūsų šiaurietiškas šaltumas, kuris pradėjus bendrauti aptirpsta.

Studijos mūsų šalyje jam suteikė galimybę įgyvendinti savo svajonę – tapti aviacijos inžinieriumi, be to, tapo savarankiškesnis, subrendo.

Lietuvoje rado daug draugų, yra aplankęs jų gimtuosius miestelius, pavyzdžiui, Širvintas. Laisvalaikiu sportuoja.

Jo paties gimtadienis miestas – milijoninis Baku. Žmonių vien šiame mieste tiek, kiek visoje Lietuvoje. Be visų kitų skirtumų, Baku daug šilčiau nei Kaune.

„Pas mus buvo labai karšta iki spalio vidurio. Pirmus metus, kai atvykau į Kauną, dažnai peršaldavau. Dabar pripratau, jau net per karšta Baku“, – juokėsi vaikinas, netrukus švęsiantis savo 22-ąjį gimtadienį.

Europa ir Azijos šalys

„Jei lygintume laikotarpį iki karantino ir dabar, galėtume sakyti, kad užsienio studentų srautas tikrai nesumažėjo”, – sakė KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas. Anot jo, net ir prasidėjus karui, nepaisant pirminio šoko, išgąsčio ir tikrai didelio nerimo tik keli pavieniai studentai iš Vakarų Europos šalių išvyko namo.

M.Lapinskas skaičiavo, kad šių mokslo metų rudens semestre priimta trečdaliu daugiau tarptautinių pakopinių studentų, palyginti su pernykščiu rudens semestru, ir beveik dvigubai daugiau mainų studentų.

„Matome atsigaunančias rinkas, gauname tikrai labai daug užklausų, matome, kad vis drąsiau jaunuoliai iš viso pasaulio renkasi studijas užsienyje. Iš viso šiuo metu studijuoti mūsų universitete yra pakviesta per 500 pakopinių studentų ir atvyko 160 mainų studentų iš užsienio. Kalbant apie geografiją, rinkos labai nesikeičia – Europa ir Azijos šalys“, – vardijo KTU atstovas.

Kas ketvirtas

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė taip pat vardijo optimistinius skaičius.

„Karantino metu dėl įdėtų pastangų ir greito universiteto prisitaikymo prie naujų sąlygų stojančiųjų iš užsienio nesumažėjo, šis skaičius netgi paaugo. Užsienio studentų skaičius LSMU kasmet auga: 2021 m. užsieniečiai LSMU sudarė 23 proc., o šiemet – net 25 proc. visų studentų“, – teigė I.Janulevičienė.

Be studentų, kurie atvyko studijuoti pagal mainų programas, pernai studijas LSMU pradėjo 354, o šiemet – 356 studentai. Pagal akademinių mainų programas atvyko dar 73 užsieniečiai, tad iš viso šį rudenį jų sulaukta 429.

Daugiausia užsieniečių į LSMU buvo priimta iš Švedijos (98), Izraelio (78), Indijos (46), Ukrainos (10) ir Suomijos (8). Apskritai, daugiausia studentų yra atvykę iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos, Indijos ir Ispanijos. Iš viso – jaunuoliai iš 87 pasaulio šalių. Pirmą kartą LSMU šiemet atrado studentai iš Vietnamo, Paragvajaus ir Andoros.

Tiesa, pirmakursių iš Vokietijos sulaukta mažiau nei ankstesniais metais. „Kai kuriems studentams ir jų šeimoms nerimą kelia geopolitinė situacija“, – komentavo I.Janulevičienė.

Tėvų lūkesčiai

Profesorė svarstė, kad užsienio jaunuoliai LSMU renkasi dėl universiteto matomumo tarptautinėje erdvėje, studijų kokybės ir konkurencingos kainos, LSMU studijų programų kryptingo pristatymo strategiškai svarbiose šalyse, paslaugų užsienio studentams (psichologo pagalba, mentorių, tutorių programos) prieinamumo, sėkmingų alumnų karjeros pavyzdžių ir dėmesio socialiniam gyvenimui.

„Gera studentų patirtis yra ypač svarbi, nes būtent draugų atsiliepimai, rekomendacijos, tėvų lūkesčių išsipildymas lemia naujų studentų pritraukimą. Mūsų absolventai pasklidę po visą pasaulį tampa universiteto ambasadoriais, taip prisidėdami prie institucijos įvaizdžio gerinimo“, – dėstė I.Janulevičienė.

Ji pasakojo, kad daug dėmesio skiriama užsieniečių integracijai, pavyzdžiui, laisvanorišku principu pagrįstų mišrių grupių formavimas. Pramokusieji kalbos užsieniečiai gali lankyti lietuviškas paskaitas, lietuviai – anglų kalba vedamas paskaitas.

Strigo priėmimas

Į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) šiemet priimta pusantro karto daugiau užsienio studentų, palyginti su praėjusiais metais. Pernai į bakalauro ir magistratūros studijas priimti 225, šiemet – 338 užsieniečiai.

Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė apžvelgė, kad daugiausia jaunuolių atvyksta iš Ukrainos, Kazachstano, Indijos. Dar įsijungia Azerbaidžanas, Nigerija, Baltarusija. Šiemet žymiai išaugęs Azerbaidžano ir Ukrainos studentų skaičius.

Dėl didelio ukrainiečių paraiškų skaičiaus, kaip pasakojo VDU atstovė, strigo užsieniečių priėmimas. „Taip pat strigo vizų išdavimo studentams LR ambasadose procesas. Kitais metais dėl įsigaliojančių Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų planuojami dideli pokyčiai susiję su vizų ir laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimu, todėl tikėtina, kad bus problemiškas trečiųjų šalių piliečių atvykimas studijuoti Lietuvoje“, – užsiminė S.Pilkienė.

Jos manymu, į Kauną ir VDU užsienio studentus traukia dominančios studijų programos, patogios studijų sąlygos, kitų užsieniečių geri atsiliepimai apie VDU ar miestą ir t.t. „Atlikta absolventų apklausa (praėjus metams po studijų baigimo) atskleidžia, kad pasirinkusieji studijas VDU rekomenduoja jas ir kitiems dėl liberalių studijų modelio ir universiteto aukšto tarptautiškumo lygio“, – vardijo S.Pilkienė.

Mūsų absolventai pasklidę po visą pasaulį tampa universiteto ambasadoriais, taip prisidėdami prie institucijos įvaizdžio gerinimo.

Reikalavimų kartelė

Užsienieniečių netrūksta ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) auditorijose. „Pastebime, kad užsienio studentai yra susidomėję LSU siūlomomis išskirtinėmis sporto ir sveikatingumo studijų programomis, o jų srautas išlieka toks pat kaip ir iki pandemijos“, – teigė šios aukštosios mokyklos atstovai.

Susidomėjimas LSU yra nemažas – jis yra sporto mokslo lyderis Baltijos šalyse, tačiau priimami tik tie, kurie atitinka reikalavimus. „Dažniausiai studentams nepavyksta dėl nepakankamų anglų kalbos žinių ir reikalavimų vizai neatitikimo. Palyginus praėjusių ir šių metų duomenis, LSU pasirinko tik 14 studentų mažiau: 2021 m. – 75, o 2022 m. – 61“, – statistika pasidalijo universiteto atstovai.

Pagal mainų programą į LSU dažniausiai atvyksta studentų iš ES valstybių: Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos, Italijos, tačiau nuolatinę studijų formą yra pasirinkę ir jaunuoliai iš Nigerijos, Kamerūno, Egipto, Ukrainos, Turkijos, Indijos ir kitų pasaulio šalių.

Pastebimas aktyvesnis Izraelio, Vidurio Azijos valstybių ir JAV susidomėjimas, taip pat bendradarbiaujama su agentais iš Indijos, atrandamos Afrikos žemyno valstybės.

LSU atstovų nuomone, užsienio studentus į Kauną traukia miesto sporto ir sveikatingumo infrastruktūra, gana nedidelės pragyvenimo išlaidos, Lietuvos geografinė padėtis Europoje – galimybė keliauti, miesto jaunatviškumas, atvirumas ir šiuolaikiškumas.

Studentai, į LSU atvykę pagal mainų programą, specializuojasi pratimų, mitybos ir streso valdymo srityje arba renkasi sporto ir turizmo vadybos studijų programą atitinkančius modulius.

Nuolatinėms studijoms renkasi iš populiariausių studijų programų anglų kalba – kineziterapijos, sporto ir turizmo vadybos. Tarp užsieniečių taip pat populiarios pratimų, mitybos ir streso, krepšinio treniravimo ir valdymo, treniravimo sistemų studijų programos.

– Šiuo metu studijuoji Tarptautinės komunikacijos magistrantūroje VU Komunikacijos fakultete. Ką studijavai prieš tai?

– Studijavau anglų filologiją Kinijoje. Anglų kalba yra labai reikalinga, ypač žiūrint į tarptautinius vandenis. Bakalauro studijose skaičiau nemažai mokslinių straipsnių, literatūros, monografijų anglų kalba, daug kalbėjome angliškai kasdieniame universiteto gyvenime. Kasmet jaučiau, kad įgūdžiai tobulėja, todėl galiu dėkoti tik savo dėstytojams, kurie paskatino domėtis savo studijomis.

– Kiek mokytojas mokykloje, tavo manymu, gali turėti įtakos moksleivio gebėjimui išmokti?

– Jau mokyklos laikais domėjausi anglų kalba. Mokiausi pas nuostabius mokytojus, kurie motyvavo stengtis ir parodė šios kalbos grožį. Tai, manau, ir paskatino toliau gilinti šios kalbos žinias universitete. Mano nuomone, mokytojui svarbiausia yra du dalykai. Pirmiausia – kantrybė, nes yra visokių mokinių, vieni greičiau išmoksta, kiti – lėčiau. Jei mokytojas yra kantrus ir nuoširdžiai dirba, stengiasi, kad mokiniui būtų geriau, mokinys ir išmoks reikiamų dalykų. O antra – be abejo, yra meilė. Mokytojo meilė savo mokiniams suteikia neapsakomai daug motyvacijos. Nesvarbu, iš kur mokinys būtų, mokytojas turi rūpintis ir mylėti juos visus vienodai.

– Kaip pasirinkai studijas Lietuvoje?

– Iš tikrųjų ilgai kapsčiausi internete, nagrinėjau daugybę universitetų. Atradęs VU pradėjau domėtis studijų programomis, kurios man įdomios ir po kurių matyčiau save potencialiame darbe. Taip ir atsirado tarptautinė komunikacija, sudomino dėstomi dalykai, tad ilgai nelaukiau – pateikiau savo dokumentus ir įstojau.

– Ar esi buvęs Lietuvoje anksčiau?

– Ne, tik skaičiau internete. Labai laukiu, kada galėsiu atvykti čia ir pasinerti į naują aplinką. Kinų ir lietuvių kultūros, vis dėlto, labai skiriasi, taigi labai norėčiau pamatyti ir patirti visa tai gyvai. Yra nemažai vietų, kurias norėčiau aplankyti, išbandyti vietinius, tradicinius patiekalus. Pripažinsiu, veiklos tvarkaraščio dar neturiu, bet, atvykus į Lietuvą, tai bus mano prioritetas.

Kiek ironiška, kad, sėdėdami namuose prie kompiuterių, suburiame skirtingus pasaulio kraštus į vieną vietą ir veikiame dėl vieno tikslo – žinių.

– Praėjo jau kiek daugiau nei mėnuo nuo studijų pradžios. Kokie pirmieji įspūdžiai?

– Pradžia buvo labai įdomi. Labiausiai nustebino kultūrų įvairovė tarp mano grupiokų. Turiu kolegų ir Nigerijos, Ukrainos, Vokietijos, Azerbaidžano ir daugybės kitų valstybių. Manau, kad visada yra gerai dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje, ypač studijuoti. Užmezgi daug įdomių pažinčių ir pamatai, kokie iš tikrųjų mes esame skirtingi. Juolab kai save matau dirbant tarptautinėje rinkoje, niekada nežinau, su kuo teks bendradarbiauti. Galbūt vieną dieną reikės dirbti su studijų laikų kolegomis ne tik rašant rašto darbą ar rengiant pristatymą, bet ir planuojant įmonių ateities klausimus. Kiek ironiška, kad, sėdėdami namuose prie kompiuterių, suburiame skirtingus pasaulio kraštus į vieną vietą ir veikiame dėl vieno tikslo – žinių.

– Ar manai, kad tarptautiškumas aukštosiose mokyklose dar labiau išaugs?

– Be abejonės. Mano nuomone, šiuo metu visame pasaulyje tarptautiškumas yra bendras visų aukštųjų mokyklų bruožas. Vis daugiau valstybių turi komunikuoti ir koordinuoti savo reikalus tarptautinėje sferoje, taigi, atsiranda poreikis šios srities specialistų praktiškai kiekvienoje įmonėje, valstybinėje ar privačioje. Kaip ir sakiau, jau dabar pasaulyje ši tendencija yra, tačiau ateityje tai bus neišvengiama.

– Šiuo metu mokaisi nuotoliniu būdu gyvendamas Kinijoje. Ar tokio formato studijos yra laikina išeitis ar reali alternatyva?

– Kaip kalbėjome apie neišvengiamą tarptautiškumą universitetuose, taip gali būti ir su nuotolinėmis studijomis. Tai praplečia studentų galimybes mokytis norimoje aukštojoje mokykloje. Taip atsiras ne tik poreikis kurti naujas studijų programas, bet ir didės jų populiarumas.

Aišku, yra ir trūkumų. Kol koronaviruso pandemija siaučia, tol nuotolinis mokslas bus laikina išeitis. Palyginti su užsiėmimais auditorijose, nuotoliu informacijos perdavimas ir įsisavinimas trunka ilgiau ar net prasčiau. Vis dėlto, sėdint auditorijoje su kolegomis ir dėstytojais, nori nenori tu esi labiau įsitraukęs į užsiėmimą, ilgiau išlaikai dėmesį ir gyviau diskutuoji, ko nuotolyje kartais gali pritrūkti.

Kita vertus, studijuojant nuotoliu nėra didelio poreikio konspektuoti tai, ką kalba dėstytojas. Paskaitos dažnai būna įrašinėjamos, tad, jei prasčiau supranti vieną ar kitą temą, nereikia beviltiškai kalti konspektuose tų pačių sakinių – gali įsijungti įrašą ir peržiūrėjęs suprasi.

– Ar studentai netaps tinginiais studijuodami nuotoliu?

– Kai kuriems, sakyčiau, tai gali tapti problema. Nors studijos nuotoliu daug nesiskiria nuo gyvų paskaitų – tie, kurie nenori eiti į paskaitas, jie ir taip jose nesilankydavo, nebent būdavo koks atsiskaitymas. Pats visad stengiuosi laikytis įprasto režimo – jei vyksta universiteto užsiėmimai, neklausau paskaitų gulėdamas lovoje. Turiu darbinę aplinką, stalą ir patogią kėdę. Tai šiek tiek išlaiko motyvaciją ir neleidžia manyti, kad nuotolinės paskaitos galiu klausytis gulėdamas lovoje.

Po sesers rekomendacijų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studentė Rojin Zarei Kauną savo namais vadina jau ketvirtus metus. Atvyko paskui seserį ir pusbrolį, kurie čia mokėsi medicinos. Neįstojusi Švedijoje, kur studijos jai būtų buvusios nemokamos, Rojin rinkosi tarp Rygos ir Kauno.

Kaip LSMU pranašumą ji pateikė studijų kokybę, ankstyvos praktikos galimybę, dėmesį socialiniam gyvenimui. "LSMU Švedijoje turi labai gerą reputaciją. Dabar ir aš tapau LSMU bei Kauno ambasadore – pasakoju, kaip man čia patinka", – šypsojosi mergina.

Sunkiomis, bet naudingomis ji įvardijo ne tik specialybės dalykų, bet ir lietuvių kalbos paskaitas. "Universitete pustrečių metų mokėmės lietuvių kalbos. Labai sunki. Daug skundėmės", – juokėsi R.Zarei. Bet kalba jai padėjo labiau pasijusti bendruomenės dalimi, pavyzdžiui, gatvėje jau galėjo susikalbėti su senuku, kuriam reikėjo pagalbos.

Šis ruduo daug geresnis nei pernykštis. Šiuo metu, jeigu ne kaukės, viskas jau būtų kaip anksčiau, kai galėjome mėgautis tikromis aukštojo išsilavinimo studijomis.

Dabar ji jau su šypsena pasakoja apie pirmąjį vizitą į prekybos centrą nusipirkti pieno, kai net prireikė žodyno. Studijas Kaune ji apskritai vadina neįkainojama gyvenimiška patirtimi. Pas tėvus dažnai nepriskraidysi, iš įvairių situacijų tenka suktis pačiai ar su draugų pagalba.

"Čia suaugau, subrendau. Be to, Kaunas – labai jaukus miestas. Idealus studentams", – vertino mergina. Gyrė ji ir sistemą, kai kiekvienam užsienio studentui priskiriamas mentorius, į kurį galima kreiptis bet kada ir bet kokiais klausimais.

"Jaučiuosi namie. Užsienio studentų bendruomenė – tarsi šeima. Man dar liko dveji metai studijų, bet nebesutikčiau jų pratęsti namie, nors Kaune turiu mokėti už mokslą. Esu labai dėkinga už tai, ką gavau ir gaunu Kaune. Tapti odontologe – mano svajonė", – kalbėjo R.Zarei.

Dėkinga: būsimoji odontologė R.Zarei Kaune jaučiasi kaip namie.

Skiepijosi Lietuvoje

Kaip vertina pandemijos, jos valdymo priemonių įtaką studijoms, juk odontologija – sritis, kur reikia daug būtinos praktinės veiklos. Buvo sugriežtintos darbo su pacientais sąlygos, daugiau saugos priemonių. Teorinės paskaitos transliuotos nuotoliu.

R.Zarei manymu, pandemija iš dalies prisidėjo prie to, kad dabar labai pasitarnauja ir palengvina studijų procesą. Paskaitos, net ir vykstančios tiesiogiai, kontaktiniu būdu, įrašomos ir jas galima išklausyti pakartotinai, atidžiau įsigilinant į vieną ar kitą kurio nors dėstytojo mintį.

Tiesa, ji skiepijosi Lietuvoje, bet kažkodėl visą rugsėjį negalėjo gauti galimybių paso. Draugai gavo, tačiau jai kilo techninių problemų. Dėl to negalėjo eiti į sporto klubą, bet su sertifikatu, kad yra pasiskiepijusi, galėjo lankyti paskaitas, eiti apsipirkti, į didelius prekybos centrus. Šiuo metu galimybių pasas jai jau išduotas.

Dargana primena namus

Maria Alejandra Rojas į Kauną atsikraustė mažiausiai dvejiems metams. Ji – Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantė. Kolumbijoje baigė aplinkos inžinerijos bakalauro studijas. Toliau sekė keleri metai darbo pagal specialybę. Dabar Kaune ji gilinasi į tvarų valdymą ir gamybą.

Laukia: M.A.Rojas paskaitos kol kas vyksta nuotoliniu būdu.

Rinkdamasi tarp Maltos, Tasmanijos, priklausančios Australijai, ir Lietuvos, mergina susirado absolventų, išsiklausinėjo jų visko, kas labiausiai rūpėjo. KTU ir Kaunas labiausiai atitiko tai, ko ieškojo, tačiau per mėnesį – tiek ji jau yra Kaune – pasitaikė įvairių emocijų.

Tai pirmas kartas, kai mergina gyvena savarankiškai. Su studijų draugais buvo susitikusi vos kartą. "Kol kas viskas vyksta virtualiai. Tai šiek tiek šokas", – rugsėjį neslėpė studentė, laukdama antrosios COVID-19 vakcinos dozės.

Kolumbiečiai labai mėgsta būti tarp žmonių, bendrauti, o taip susiklostė, kad pastarąjį mėnesį, būdama Kaune, ji laiką leido faktiškai viena. Paskaitos nuotolinės, darbas Kolumbijoje taip pat nuotolinis. Vis dėlto mergina nesigaili sprendimo atvykti pas mus.

Rugsėjį vyravę dargani orai jai priminė gimtąjį Bogotos didmiestį. "Tai šaltas ir lietingas miestas. Jaučiuosi kaip namie", – šyptelėjo Maria.

Kalbėdama apie pandemijos suvaržymus mergina sakė, kad čia švelnesni ribojimai nei Kolumbijoje, kur kaukės būtinos ir lauke.

Važinėja traukiniu

Baltarusis Mikhailas Dulka jau yra diplomatijos ir tarptautinių ryšių magistrantas, tačiau ir bakalauro diplomą jis atsiėmė Vytauto Didžiojo universitete.

Pradėjęs naują studijų etapą, vaikinas Kaune nebegyvena. Į paskaitas iš Vilniaus važinėja traukiniu. Sako, kad sostinė jį traukia labiau, joje jam buvo lengviau susirasti darbą.

"Šis ruduo daug geresnis nei pernykštis. Šiuo metu, jeigu ne kaukės, viskas jau būtų kaip anksčiau, kai galėjome mėgautis tikromis aukštojo išsilavinimo studijomis", – lygino M.Dulka ir pridūrė, kad magistrantams būna mažiau paskaitų, todėl kontaktinės paskaitos, jo manymu, – dar svarbesnės.

Pasirinkimas: M.Dulkos nestebina, kad Kauno aukštosios mokyklos sulaukia daugybės užsienio studentų.

Privalomos kaukės jį erzina, bet įsitikinęs, kad jų dar reikia. Jis pats pasiskiepijo ir galimybių pasą gavo dar vasarą.

Jo nestebina, kad Lietuvoje vis daugiau studentų iš užsienio. Dalis ES šalių jaunimo studijas Lietuvoje renkasi, pašnekovo vertinimu, kaip saugų nuotykį su galimybe tobulėti. Kitų šalių atstovus Lietuva vilioja geromis sąlygomis, europietiška kultūra. Dar, anot jo, daug ką reiškia absolventų atsiliepimai, įspūdžiai, kaip jiems čia sekėsi.

Susidomėjimas didėja

LSMU bendruomenę šiemet papildė 344, pernai – 333 pirmakursiai iš užsienio, ir tai yra daugiau nei prieš pandemiją. Didesnio nei anksčiau susidomėjimo ypač sulaukė farmacijos ir slaugos studijos.

Čia suaugau, subrendau. Be to, Kaunas – labai jaukus miestas. Idealus studentams.

"Galutinis studentų skaičius gali dar minimaliai kisti. Bet santykis turėtų išlikti toks pat – šiemet užsieniečių bus priimta šiek tiek daugiau", – teigė universiteto Komunikacijos tarnybos Vidinės ir išorinės komunikacijos skyriaus vadovas Tautvydas Bulvičius.

"Specifiškai mūsų universitete pandemija paskatino tapti sveikatos priežiūros specialistais, nes pastarieji metai itin parodė mediko profesijos svarbą", – komentavo LSMU Studentų atstovybės prezidentė Evelina Alūzaitė.

Jos vertinimu, užsienio studentus universitete žavi puiki klinikinė infrastruktūra tiek žmonėms, tiek gyvūnams (LSMU Veterinarijos akademijoje), nuolat tobulėjanti studijų kokybė, atliekama integracija ir sudaromos sąlygos mokslinės veiklos plėtrai.

"Kaunas bene daugiausia Lietuvoje studentų turintis miestas, tad studentiškų veiklų, pramogų, lankytinų objektų pasiūla yra labai didelė, kaip ir bendruomenė, kas taip pat žavi studentus", – nuomonę išreiškė E.Alūzaitė.

Į VDU nuolatines studijas buvo priimti 225 užsienio studentai, dar 300 jų atvyko pagal dvišales ar mainų sutartis. "Palyginti su praeitais metais, dvigubai išaugo atvykstančių studentų pagal mainų programas (Erasmus, dvišalių mainų), nes praėjusių metų rudenį sulaukėme tik 144 mainų studentų. Į nuolatines studijas priimamų studentų skaičius išliko stabilus", – kalbėjo VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Į KTU šį rudenį priimta trečdaliu daugiau tarptautinių pakopinių studentų palyginti su praėjusiu rugsėju. Mainų studentų – net 70 proc. daugiau. "Dar nesame visiškai sugrįžę į priešpandeminio laikotarpio skaičius, tačiau stebime atsigaunančias rinkas, gauname tikrai labai daug užklausų", – teigė KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

Tebelaukia vizų

Studentai šiais mokslo metais grįžta į kontaktines studijas. "Aukštesniųjų kursų studentai susirinko jau anksčiau. Kiek didesnė problema dėl pirmakursių, juos riboja nepakankami konsulinės tarnybos pajėgumai pandemijos sąlygomis", – sakė T.Bulvičius. Laukiantiems vizų studentams sudaryta galimybė studijuoti nuotoliniu būdu, kol galės atvykti į Lietuvą.

Didžioji dalis VDU studentų, tęsiančių studijas, Kaune iš gimtųjų šalių susirinko iki rugsėjo vidurio.

"Sudėtingiausia yra Kinijos piliečiams. Jiems atvykti į ES nėra galimybės dėl apribojimų bei nacionalinių vizų išdavimo sustabdymo nuo praeitų metų pandemijos pradžios. Kinijos piliečiai studijuoja nuotoliniu būdu – apie 30 studentų, įstojusių praeitais metais ir tiek pat priimtų šiais metais", – pasakojo S.Pilkienė. Ir šio universiteto studentai, kurie atvykę yra saviizoliacijoje arba šiuo metu dar laukia vizų, turi galimybę prisijungti prie paskaitų nuotoliniu būdu.

"Užsienio studentams, kurie dėl objektyvių priežasčių kol kas negali atvykti į studijas, universitetas suteikė galimybes iki dešimtos pirmojo semestro savaitės studijuoti ir konsultuotis su dėstytojais nuotoliniu būdu, išskirtiniais atvejais imti akademines atostogas iki kito semestro", – sakė M.Lapinskas.

2016 m. paramą studijoms Lietuvoje gaus 67 magistrantai iš septynių šalių. Iš jų 40 vietų skirta studentams iš Ukrainos. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl finansavimo skyrimo.

„Finansuodami gabių magistrantų iš užsienio studijas Lietuvoje pastebime, kad tai leidžia Lietuvos aukštosioms mokykloms tapti geriau matomomis globalioje studijų erdvėje ir pritraukti užsieniečių, į Lietuvą atvykstančių studijuoti savo lėšomis, dėmesį. Tai labai svarbu skatinant studijų tarptautiškumą ir Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinį patrauklumą, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. – Džiaugiamės galėdami jau antrus metus ypatingą dėmesį skirti studentams iš Ukrainos.“

Paramą studijoms Lietuvoje šalia ukrainiečių taip pat gavo magistrantai iš Azerbaidžano, Uzbekistano, Kinijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos.

Šiemet magistrantūros studijų mūsų šalyje finansavimo konkurse galėjo dalyvauti studentai iš devynių šalių bei už Europos ekonominės erdvės ribų gyvenantys lietuvių kilmės užsieniečiai.

Atrenkant pretendentus buvo vertinami bakalauro studijų rezultatai, studijų kalbos mokėjimas ir mokslo pasiekimai, taip pat motyvacija mokytis Lietuvoje ir pateiktos rekomendacijos.

Į magistrantūros studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusiems užsieniečiams iš trečiųjų šalių teikiama dviejų rūšių parama: išmoka studijų kainai kompensuoti ir 380 eurų (10 BSI dydžio) stipendija.

Lietuva skirs papildomą paramą ukrainiečiams, kurie norės atvykti ir studijuoti magistrantūros studijų programose Lietuvoje.

Valstybės biudžete ukrainiečių studijoms jau numatyta apie 290 tūkst. eurų. Už šias lėšas planuojama skirti stipendijas ir išmokas studijų kainai padengti, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Ukrainiečių jaunuolių galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ketvirtadienį aptarė Ukrainos švietimo ir mokslo viceministras Maksymas Striha bei Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ketina atrinkti ir ukrainiečiams pasiūlyti studijų sritis, kuriose jie galėtų rinktis konkrečias magistro studijas anglų kalba. Ukrainos švietimo ir mokslo viceministro pageidavimu, bus svarstoma galimybė priimti mažiau studentų, tačiau apmokėti jiems ir pragyvenimo išlaidas.

Pasak pranešimo, viceministras M.Striha pasidžiaugė Lietuvos suteikiama parama jaunuoliams iš karo alinamos šalies.

Per susitikimą taip pat aptartas bendradarbiavimo programos mokslo ir technologijų srityje pratęsimas, kadangi šių metų pirmą ketvirtį bus skelbiamas naujas konkursas dėl dvišalių mokslinių tyrimų projektų finansavimo 2017–2018 metais.

Ukrainos viceministras pakvietė Lietuvos mokslininkus su Ukrainos mokslininkais teikti paraiškas naujiems Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ konkursams.

Vėliau M.Striha su Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu lankėsi Vilniaus lietuvių namuose, susitiko su ten gyvenančiais ir besimokančiais ukrainiečių vaikais. Šie vaikai kartu su mokytojais yra atvykę iš Ukrainos sričių, kenčiančių nuo karo. Lietuva vaikams suteikė humanitarinę pagalbą – organizavo jų mokymą ir apgyvendinimą Vilniuje.

Šį rudenį studijas Lietuvoje pradėjo 1582 studentai iš užsienio, o iš viso šalyje šiuo metu jų mokosi 4618, ketvirtadienį paskelbė Švietimo mainų paramos fondas.

Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centro duomenimis, per pastaruosius dvejus metus užsieniečių skaičius auditorijose išaugo beveik tūkstančiu.

Populiariausi universitetai tarp užsieniečių - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (647), Kauno technologijos universitetas (460) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (354). Išskirtinį statusą turinčiame baltarusių Europos humanitariniame universitete šiuo metu mokosi 1383 studentai, kurių absoliuti dauguma – iš Baltarusijos. Be jų, Lietuvoje studijuoja daug atvykėlių iš Indijos (357), Rusijos (261), Ukrainos (234).

Populiariausia programa tarp užsieniečių išlieka medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (427 studentai, dauguma jų – Europos Sąjungos šalių piliečiai). Toliau rikiuojasi mechanikos inžinerija (Kauno technologijos universitetas, 92), nekilnojamojo turto vadyba (Vilniaus Gedimino techniko universitetas, 78), socialinis darbas (Mykolo Romerio universitetas, 67).

Šiuo metu šalies aukštosios mokyklos skelbia priimančios į beveik 400 studijų programų dėstomų anglų ir rusų kalbomis. Kiek daugiau nei du trečdaliai užsieniečių, besimokančių Lietuvoje, už savo studijas moka pilną studijų kainą.

Tarptautiniai studentai, atvykstantys pasimokyti Lietuvoje, mažina Lietuvos studentų provincialumą ir daro juos labiau "globalizuotus", sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

"Leidžiant tarptautiniams studentams atvykti į Lietuvą ir dėstyti jiems užsienio kalba, (...) tai daro mūsų studentus truputį labiau "globalizuotus". Nes jų problema, kaip kartais jaučiame Lietuvoje, yra truputį dėl provincialumo ir supratimo apie įvykius pasaulyje", - ketvirtadienį kalbėjo ministras.

D.Pavalkis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuvos aukštosiose padaugėjo iš Vakarų šalių atvažiuojančių studentų.

"Ką mes stebime šių metų stojime į aukštąsias mokyklas - kad pasikeitė šalių sąrašas. Jeigu anksčiau pirmoje vietoje būdavo Libanas, Pakistanas, Indija, šiais metais, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmoje vietoje yra Vokietijos piliečiai, antroje vietoje - Ispanijos, trečioje vietoje - švedai ir tik ketvirtoje vietoje - žmonės iš Izraelio. Tik po to - Libanas, Pakistanas ir panašiai", - nurodė ministras.

Jis teigė negalintis paaiškinti, kodėl įvyko toks pasikeitimas.

"Jeigu jūs prisimenate, kad aš dar prieš aštuonis mėnesius sėdėdavau seminarų kambaryje su studentais, aš jų paklausdavau, jie sakydavo "kokybė yra panaši, bet alus yra pigesnis, merginos gražios". Priimti to rimtai galbūt ir negalima, bet sakau, ką atsakydavo tokioje neoficialioje atmosferoje. Galbūt reikėtų detalesnės apklausos, kad išsiaiškintume, kokios priežastys juos atveda čia. Kad juos atveda - tai yra gerai", - dėstė D.Pavalkis.

Jis ketvirtadienį dalyvauja sostinėje prasidėjusioje konferencijoje apie aukštojo mokslo tarptautiškumą "Europos aukštasis mokslas pasaulyje".

36 valstybių atstovai dvi dienas diskutuos apie aukštojo mokslo tarptautiškumą pasaulyje augant studentų skaičiui.

Konferencijoje dalyvauja 36 pasaulio valstybių atstovai: 24 Europos Sąjungos narių, Australijos, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Rusijos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Liepos 22 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atvėrė duris motyvuotiems užsienio šalių studentams iš 24 valstybių - Uzbekistano, Rusijos, JAV, D.Britanijos, Graikijos, Meksikos, Norvegijos, Japonijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei kitų. Visie jie atvyko vienu tikslu – keturias savaites mokytis lietuvių kalbos. Besimokydami kalbos jie turės galimybę aplankyti Rumšiškes, Vilnių, Trakus, Kuršių neriją, Druskininkus. Taip pat studentai galės paklausyti paskaitų apie Lietuvos istoriją, politinę situaciją, ekonomiką, meną, susipažinti su literatūra, pamatyti lietuviškų filmų. Kultūriniame vakare kursų dalyviai įsisuks į lietuvių tradicinių šokių, muzikos sūkurį, paragaus lietuviško maisto.

Norinčiųjų kasmet daugėja

Užsienio šalių studentai į VDU važiuoja jau penkioliktus metus, šiemet studentų skaičius rekordinis – beveik 70 dalyvių. Dalis studentų jau yra buvę šiuose kursuose, tačiau grįžta. Tobulėti galima kasmet, nes kursai suskirstyti į keturis skirtingus lygius.

Šiemet Kauną aplankys didelė studentų grupė iš Gruzijos, nemažai ir lenkų. Viena jų Ruslana, 22 metų studentė iš Poznanės pasakokojo, kad kursuose dalyvauja pirmą kartą, tačiau džiaugiasi, kad jos universteto dėstytojas pasiūlė jai vykti į šiuos kursus, o sužinojusi, kad jie nemokami, nudžiugo dar labiau. „Aš tiksliai negaliu pasakyti kaip prasidėjo mano domėjimasis lietuvių kalba, bet dabar aš noriu išmokti aiškiai kalbėti lietuviškai, mano svajonė yra tapti literatūros vertėja.“

Pavelas iš Krokuvos taip pat džiaugėsi puikia proga aplankyti Lietuvą ir pasakojo, kad apie kursus taip pat sužinojo iš dėstytojos universitete, kadangi ten lietuvių kalbos mokosi jau metus.

„Aš domiuosi senovinėmis kalbomis ir noriu išmokti pagrindų, sužinoti apie akcentą, man nebūtina mokėti šią kalbą idealiai.“

Kursų svoris – ne tinginiams

Studentams paskaitos vyks visą mėnesį, jų lygiai yra įvairūs, tačiau jie yra intensyvūs, kiekvieną dieną kalbos mokymuisi skiriama nuo 3 iki 4,5 val. Paskaitose gilinamasi į gramatiką, plečiamas žodynas, vystomas gebėjimas susikalbėti kasdieninias klausimais, studentai nesutriks pašte ar kitoje viešojoje įstaigoje.

„Po pirmo lygio studentai tikrai gali nebijodami eiti ir į parduotuvę, ir į banką, nes tą žodyną tikrai lavina, o tie kurie atvažiuoja jau kalbėdami, tobulėja lietuviškoje aplinkoje", -  tikino Jurgita Pilypaitytė – programos vadovė.

Kalbos mokymuisi bei geresniam visos kultūros supratimui studentai mokysis ir apie Lietuvos politiką, meną, ekonomiką, istoriją, lankys įdomias Lietuvos vietas bei mokysis lietuviškai švęsti. Tad šie kursai yra visapusiški, ne tik sausi, paremti gramatikos taisyklėmis ir žodžių tarimu.

Idėja mokytis lietuvių kalbos atkeliauja skirtingais būdais

Žinia apie Lietuvą, jos kalbą, kultūrą bei galimybę pramokti jos studentus pasiekia įvairiausiais būdais. Švietimo mainų paramos fondas ir švietimo ir mokslo ministerija skleidžia žinią apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir aukštojo mokslo studijas tokiose šalyse, kaip Uzbekistanas, Gruzija, Kazachstanas.

VDU bendradarbiauja su Balistikos centrais, kurie yra visame pasaulyje, iš jų atkeliauja nemažai studentų, kurie jau yra pramokę kalbą. Didelę itaką daro ir VDU profesūros pastangos skleisti žinią apie šį puikų sumanymą. Kursų dalyvė iš Čekijos 25 metų Romana sako, kad kursus jai pasiūlė universiteto dėstytojas, nes kalbos mokėsi jau trejus metus. Tačiau pasakyti ji dar daug negali, nes, pripažinkime, lietuvių kalba – ne iš lengvųjų.

“Universitete man siūlė mokytis sanskrito, senosios graikų kalbos, tad lietuvių kalba buvo geriausias pasirinkimas, ja vis dar šneka pasaulyje, aš norėjau mokytis to, kuo galėčiau naudotis gyvenime".

Kiti studentai yra perskaitęs kokią nors žinutę laikraštyje ir susidomėjęs lietuvių kalba, kažkas turi draugų lietuvių, kažkas planuoja studijuoti Lietuvoje.