Augintinį – į areštinę?

Kaip jau tapo įprasta, socialiniuose tinkluose bandoma spręsti daugybę problemų, tad įrašą apie šunį paskelbęs asmuo vylėsi, kad ir šįkart, išdėsčius reikalą, situacija pagerės. Veikiausiai buvo tikimasi, kad atsiras ir paties šuns šeimininkai.

„Sveiki, norėjau paklausti, ką daryti? Rumpiškės g. 32 nuolat nuo 6.30 val. loja šuo, neįmanoma jau“, – teiravosi klaipėdietis, kažkodėl pasislėpęs po anonimo kauke.

Po jo įrašu buvo įkelta daugiabučio nuotrauka, nurodant, kad kaltininkas gyvena trečiame arba ketvirtame aukšte.

Vieni žmonės šmaikštavo, kad šuns lojimas neva girdėti ir kituose kvartaluose, kiti siūlė kreiptis į policiją, dar kiti šiam pasiūlymui prieštaravo.

„Kam iškart ta policija? Suraskite žmogų, pasakykite, kad jo šuo loja. Gal neseniai atsikraustė ir saugo teritoriją, gal tas žmogus net nežino, kad išėjus į darbą tas šuo loja be perstojo? Aišku, jeigu to neįmanoma padaryti, tada kreipkitės į policiją, kad surastų buto savininką. Toks įspūdis, kad gyvename feisbuke, o ne name, kur kaimynai aplink“, – priminė gyventoja.

Pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais.

Gavo 20 skundų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pažymėjo, kad skundų dėl gyvūnų keliamo triukšmo išties būta.

„Viešosios tvarkos skyriuje šiemet gauta apie 20 pranešimų dėl gyvūnų keliamo triukšmo. Kiekvienu atveju Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vyksta į vietą, bendrauja su gyvūnų laikytojais. Kadangi situacijos skirtingos – skirtingi ir sprendimai. Dažniausiai pakanka informuoti gyvūnų laikytojus apie tai, kad jų augintiniai kelia nepatogumų kaimynams, supažindinti su gyvūnų laikytojams taikomais reikalavimais bei administracine atsakomybe, gyvūnų laikytojai imasi vienokių ar kitokių priemonių problemai spręsti“, – teigė L. Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Loja dėl nerimo

Specialistai pažymi, kad šunys gali loti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, streso, kad liko vieni. Taip pat lojimu praneša apie atvykusį svečią, o kartais gali amtelėti ir žaisdami.

Pasak gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovės Simonos Šakinytės, šuo gali jausti išsiskyrimo nerimą.

„Žinau tokių atvejų, kai šuo loja, o kaimynui apie tai niekas nepasako. Žmonės prakenčia kurį laiką ir kreipiasi į policiją, o šeimininkas net nežino, kad jo šuo lojo ir, ko gero, kad išgyvena išsiskyrimo nerimą. Būna labai skirtingų dalykų, būna, kad šuo nesiadaptavo naujoje vietoje, būna ir kitų bėdų. Pavyzdžiui, per karantiną daug kam teko dirbti iš namų, o po to staiga grįžti į darbą, taip šuo atprato būti vienas. Tad pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais“, – sakė pašnekovė.

Jei šuo išties turi išsiskyrimo nerimą, jį pagydyti gali padėti dresuotojas. Taip pat patariama šeimininkams nebūti su šuniu 24 val., reikėtų pratinti jį pasilikti vieną.

Pradžioje užtektų palikti 15–20 min. ir pamažu laiką didinti iki valandos.

Esant galimybei galima įsigyti vaizdo stebėjimo kameras, per jas nuraminti šunį balsu.

„Yra aibė tų dalykų, kuriuos gali tekti daryti. Labai suprantu, kai taip būna. Ir tikrai tai yra sutvarkoma. Čia – ir kaimynų tarpusavio santykiai. Kartais problema būna dėl to, kad vienas pasako per piktai arba per policiją, o kitas iškart demonstruoja gynybinę reakciją, ir visa ta situacija virsta konfliktu“, – kalbėjo S. Šakinytė.

Kaimynai skundžiasi keturkojų keliamu triukšmu, o moteris baiminasi, kad gali prarasti gyvenamąją vietą – ji šį butą nuomojasi. Tačiau specialistai perspėja – po karantino, kai žmonės grįš į darbus ir keturkojai liks vieni namuose, tokių problemų Lietuvoje gali tik daugėti.

„Taip nutiko, kad sausio 30 dieną atsikrausčiau į devynaukštį, kartu su manimi gyvena mano du samojedų veislės šunys. Pirmąjį vakarą juos palikau 30 min. ir iškart sulaukiau skambučio, kad jie loja. Gerai, nepalieku jų vienų, naudojame naujus dresūros būdus ir bandome nugalėti išsiskyrimo nerimą nekenkiant kaimynams. Gyvename čia apie pusantros savaitės, šunys nebeloja, iškilo kita bėda – jie vaikšto. Ir, pasak laiptinės įgaliotinio (kuris nieko daugiau paaiškinti negali: nei savo vardo, nei kurie butai skundžiasi, nei išvis nieko) – turiu susirinkti leidimus šunų laikymui. Skambinta buvo į policijos komisariatą, Vilniaus miesto savivaldybę – leidimų man nereikia“, – apie iškilusią problemą socialiniame tinkle rašė vilnietė.

„Ryte sutikau apačioje gyvenančią kaimynę for the first time, pasakė, kad girdi, jog šunys vaikšto, pasakiau, kad nežinau, gal nagus karpysiu dar kartą? Atsakė, kad visi skundžiasi ir turėsiu problemų. Dar kartą skambutis įgaliotiniui – gal galite pasakyti vardą ir kurie butai skundžiasi, atsakymas vienas – kam tau reikia? Aš esu įgaliotinis! Eik ir klausk, man nerūpi, kad mikrorajonas priklauso Vilniaus miestui, pas mus viskas kitaip“, – apie piktus kaimynus rašė Saulė.

Freepik.com nuotr.

Portalo žurnalistams moteris sakė, kad kreipėsi ir į savivaldybę, ir į policiją – specialistai patikino, kad leidimo laikyti šunis ji neprivalo turėti, kadangi moters keturkojai nėra įtraukti į pavojingų veislių sąrašą. O ir skundų dėl jos bute laikomų samojedų, pasak Saulės, savivaldybė nėra sulaukusi. „Vilniaus miesto savivaldybės atstovas sakė, kad skundo dar negavo, bet jei gaus, atvyks išmatuoti šunų keliamo triukšmo. Tačiau pridūrė, kad vargiai šunų vaikščiojimas ir žaidimai namuose galėtų viršyti leistinas normas“, – pokalbį su savivaldybės atstovu prisiminė moteris.

Baimė likti be namų

Kadangi butas ne mano, aš tik nuomininkė, per tokį kaimynės elgesį man gali nutraukti nuomos sutartį, aš prarasčiau depozitą.

Kaip spręsti konfliktą su kaimynais, moteris nežino. O ir baimės dėl nestinga – nežinia ko gali imtis pykčio apimti kaimynai. „Kadangi butas ne mano, aš tik nuomininkė, per tokį kaimynės elgesį man gali nutraukti nuomos sutartį, aš prarasčiau depozitą. Tokiu atveju, manau, kreipčiausi teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių. Šunys yra keturkojai ir jie vaikšto, aš nesurišiu jiems kojų... Bet yra didelė įtampa – man baisu kažkur išeiti, nes tiek kabinėjasi, sakė, kad laiptinėje šuns plaukų yra, nors mes į liftą ir iš lifto greitai į lauką – be to, šunys neseniai buvo kirpykloje iššukavimui, tai nežinau, čia kabinėsis iki begalybės“, – nevilties neslėpė Saulė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė tvirtino, kad Saulė dėl kylančios problemos turėtų kreiptis į savivaldybę. „Čia savivaldybės klausimas. Jie nustato laikymo bute taisykles. Mes tiriame, jeigu yra skundas dėl gyvūnų gerovės arba pranešama, kad sužaloti, nešeriami, neprižiūrimi gyvūnai. Dėl šuns laikymo bute mes nesprendžiame“, – teigė VMVT atstovė.

Ateityje problemų daugės

Portalo žurnalistams Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtino, kad tokių problemų, su kuriomis susiduria Saulė, po karantino gali tik daugėti. „Ateityje skundų greičiausiai daugės. Kiek teko girdėti, visi masiškai per karantiną būdami namie įsigyja šuniukus, todėl gali būti problemų, kai reikės išeiti į darbus ir palikti augintinius namie vienus. Kaimynų sutikimas laikyti šunį bute nėra reikalaujamas. Vis dėlto, susidūrę su skundais pirmiausiai raginame draugiškai kalbėtis. Kartais pasitaikydavo, kad šuns šeimininkai net nežinodavo apie problemą, nes šuo lodavo jiems nebūnant namie, iš ilgesio ar nuobodulio, arba reaguodamas į garsus laiptinėje“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Prevencijos ir teisenos vyriausioji specialistė Aušra Raškevičienė ir pasidalijo keturkojų augintiniams aktualiu lankstinuku.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Pasak savivaldybės atstovės, jeigu keturkojų elgesys kelia daug problemų, reikėtų kreiptis į dresūros specialistus. „Augintinių šeimininkams svarbu ieškoti priežasčių, kodėl šuo loja, ir atitinkamai imtis įvairių gudrybių ar priemonių, kurių pavyzdžiai pateikiami lankstinuke. Jei patiems nepavyksta įpratinti šuns netriukšmauti, lieka galimybė kreiptis į dresūros specialistus“, – patarimus dalijo A. Raškevičienė.

Kiek teko girdėti, visi masiškai per karantiną būdami namie įsigyja šuniukus, todėl gali būti problemų, kai reikės išeiti į darbus ir palikti augintinius namie vienus.

Ar keturkojai prižiūrimi tinkamai ir ar nekelia problemų kaimynams, kontroliuoja ir policija. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams gresia bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotiną nusižengimą gresia bauda nuo 80 iki 300 eurų. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl keliamo triukšmo, visada atvykę pirmiausia pabendrauja su šuns savininkais, perspėja apie galimą atsakomybę. Jei pažeidimai kartojasi, tada asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn“, – vardijo Vilniaus policijos Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Daugybė klausimų

"Tik bumpt ir bumpt kamuoliukas į grindis, o po to – tas grindis nagais braižančio didelio šuns džiugus lojimas. Ir tai kartojasi kiekvieną kartą, kai virš mano galvos, bute, gyvenantis kaimynas parėjęs iš darbo pradeda žaidimus su savo keturkoju augintiniu. Tačiau tai, kaip sakoma, tik žiedeliai. Baisiausia yra ne tai, o to šuns lojimas dieną, kai šeimininkas, išvažiuodamas į darbą, palieka jį vieną", – atpasakojo vienos gyventojos skundą Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Anot pašnekovės, apsilankymas pas šuns šeimininką, pokalbis su juo nedavė jokios naudos. "Matyt, tai kompleksinio sprendimo reikalaujanti problema", – samprotavo seniūnė. Ir ji teisi. Dėl dieną paliktų ir lojančių šunų neturi ramybės daugybė Kauno gyventojų, kurie nežino, kaip efektyviai spręsti šią opią problemą. Pradžioje priminsime, kad Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse rašoma, jog augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnas nedrums kitų žmonių ramybės, nekels pavojaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tai ką daryti žmogui, kurio šuo loja, kai šis paliekamas namuose vienas? O ką daryti tokio šuns kaimynystėje gyvenančiam žmogui? Kokios yra šuns lojimo keliamos triukšmo normos? Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus paprašėme specialistų.

Kada dresuoti?

Pasak Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos prezidentės Kornelijos Butrimovos, čia aptariamas šuns elgesys, visų pirma, byloja apie jo auklėjimo spragas ar net auklėjimo nebuvimą. Tai patvirtino ir Nacionalinės kategorijos dresuotojas, teisėjas Andrius Čečys. Pasak specialisto, šuns šeimininkas turi laiku kreiptis į profesionalų dresuotoją. Tinkamiausias šuniuko amžius dresuotėms – nuo keturių jo gyvenimo mėnesių. Tokiu atveju bus tikrai išvengta auklėjimo spragų.

Tačiau ir garbaus amžiaus šunį verta nuvesti pas dresuotoją ar išsikviesti jį į namus konsultuoti ir spręsti, ką ir kaip daryti. Mat yra galimybių dresuoti šunį namuose pagal profesionalių dresuotojų sudarytą programą, naudojant šiuolaikinius dresūros metodus, paremtus žiniomis apie šunų psichologiją. Tai padeda šeimininkui tinkamai bendrauti su savo bet kokio amžiaus ir veislės augintiniu, pakeisti jo žalingus įpročius bei išmokyti visų parinktų komandų.

Sprendimas yra

Šunų trenerė ir elgesio specialistė Vida Radzevičienė teigia, kad šuns lojimą galima sustabdyti. Tai galima padaryti švelniai, taikant žinias apie šunų mąstymą, nenaudojant jokios įrangos ar vaistų, kas tik pagilintų problemą ir nepašalintų jos priežasčių. Šuns lojimo problemą galima spręsti nepriklausomai nuo gyvūno amžiaus ar veislės.

Šuns lojimų būna įvairių – palikime nuošalyje trumpus amtelėjimus prie durų ar lango – ir pakalbėkime apie tuos atvejus, kai šunys loja ilgais intervalais dažniausiai tuomet, kai šeimininkų nėra namie. Tokie šunys patiria tikrą stresą, kuris vadinamas išsiskyrimo nerimu. Toks šuo dažniausiai jaučiasi atsakingas už šeimininką, tarsi būtų jo globėjas. Šeimininkui išėjus, šunį apima panašus stresas, koks apimtų mamą, jei jos vos vaikščiojantis vaikutis išeitų iš namų ir užtrenktų buto duris.

Tokios triukšmo normos nėra

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėjos Ingos Šinickienės, ši institucija vykdo stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolę pagal Lietuvos higienos normą "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", tačiau ši higienos norma netaikoma gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Tad dėl šuns keliamo bute triukšmo kaimynai turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, kuris užtikrina Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių laikymosi kontrolę.

Administracinė atsakomybė

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkonis patvirtino, kad gyvūno keliamas triukšmas nėra matuojamas ar vertinamas pagal minėtoje higienos normoje numatytus ribinius triukšmo dydžius. Beje, pernai LR Seime buvo svarstytos Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, siekiant sugriežtinti gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių keliamą triukšmą, bet projektui nebuvo pritarta.

Tačiau Kauno mieste galioja 2015 m. patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės, kurių 13 punkte nurodyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, jog gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Nesilaikant šio reikalavimo, gali grėsti administracinė atsakomybė, kuri nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Kas kontroliuoja?

Kaip laikomasi su gyvūnų laikymu susijusių teisės aktų reikalavimų, įgaliojimai suteikti policijai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams ir tiems pareigūnams, kuriems įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tokius įgaliojimus turi ir Viešosios tvarkos skyrius bei seniūnijos. Kai taisyklės pažeidinėjamos vakare ir nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, gyventojai paprastai kreipiasi į policiją, nes kitos institucijos tokiu metu nedirba.

Anot V.Jurkonio, kiekvienas galimas nusižengimas turi būti tiriamas ir vertinamas individuliai, visapusiškai ir objektyviai, laikantis Administracinės nusižengimų teisenos principų ir kitų teisės normų. Įrodymus renka pareigūnai, kurie atlieka konkretaus galimo nusižengimo tyrimą.

Viešosios tvarkos skyrius triukšmo matavimų neatlieka, tačiau jei šuo savo lojimu trukdo gyventojams dienos metu, darbuotojai turi galimybę pabendrauti su gyvūno savininku, prevencine tvarka supažindinti jį su Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėmis, patikrinti, ar gyvūno laikymas nepažeidžia šių taisyklių reikalavimų, pasiūlyti kreiptis į specialistus dėl galimybių taikyti gyvūnui jam individualiai tinkamas priemones ar kitais būdais bandyti išspręsti susidariusią problemą.

Ir vėl pamiršote maišelį?

Kita nemažėjanti Aleksote problema – šunų ekskrementai viešose erdvėse, nors šiuo atveju reikia kalbėti ne apie šunis, o apie labai netvarkingus keturkojų augintinių šeimininkus. "Ar sunku, einant pasivaikščioti su šunimi, įsidėti į kišenę plastikinį maišelį? Ar sunku įkišti į jį ranką, paimti jūsų šuns ekskrementus ir išmesti juos į tam skirtą dėžę? Nežinote, kur Aleksote jos įrengtos? Štai jų sąrašas: Antakalnio parke, Naugardiškės parke, prie Veiverių ir Šeštokų bei Universiteto ir Maisto gatvių sankirtų esančiuose parkuose bei skveruose, Antanavos, Technikumo, Tyrulių gatvėse, Vyčio Kryžiaus gatvėje prie liepų alėjos, prie Europos pr. 34 namo, Marvelės krantinėje, prie Nemuno", – vardijo L.Navickienė.

Priminsime, kad vien per praėjusius metus Kaune įrengtos 72 naujos šunų ekskrementams specialiai pritaikytos šiukšlinės. Šiuo metu visame mieste jų stovi beveik 600, o ateityje planuojama skaičių padidinti bent 15 proc. Taip pat atnaujintuose parkuose įrengtos kelios bandomosios specializuotos šiukšliadėžės su nemokamų maišelių laikikliais, siekiant išspręsti bene dažniausiai šeimininkų įvardijamą netvarkingo vedžiojimo priežastį – tai, kad neturi pasiėmę  maišelio.

Būkime atsakingi

L.Navickienė sakė gaunanti gyventojų skundų ir dėl privačių namų kvartalų gatvelėse lakstančių be priežiūros šunų. O juk ne vienas toks palaidas šuo yra apkandžiojęs išvestą pasivaikščioti mažą šunelį, užpuolęs didelius ir mažus praeivius. Niekas negali žinoti, kas gali šauti į galvą vienam ar kitam keturkojui, išleistam iš kiemo į gatvę. Todėl gyventojai turėtų laikytis Kaune patvirtintų gyvūnų globos ir priežiūros taisyklių. Jose teigiama, kad tuo atveju, jei viešoje vietoje, pavyzdžiui, gatvėje šalia gyvūno nėra jo savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas bepriežiūriu. Vadinasi, jį turi teisę ir pareigą paimti tokiais gyvūnais besirūpinanti tarnyba.

Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno mieste įpareigoja šeimininkus užtikrinti, kad viešose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami vieni. Negalima šuns paleisti laiptinėje, daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų aikštelėse, draudžiama šunį išleisti pasibėgioti vieną, be savininko priežiūros. Draudžiama vedžioti gyvūnus mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose.

Šunys bendrojo naudojimo patalpose (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams), viešose vietose turi būti vedžiojami laikant juos už pavadėlio. Šunys gali būti ir su antsnukiu, ir be jo, savininkui atsakingai įvertinus savo augintinio elgseną. Šunys turi būti vedžiojami taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams.

Eglės Zubkovienės iliustracija