Teisės ir etikos dilemos
Dėl pandemijos pusiaukelėje tarp gimdytojų ir biologinių tėvų įstrigusiems kūdikiams nestigo maisto ar profesionalių prižiūrėtojų dėmesio – tik artimų žmonių šilumos. Juos pagimdžiusios surogatinės motinos, kaip ir visi laikinam darbui pasamdyti asmenys, grįžo į namus, pas savo genetinius vaikus.
Kūdikių atsiradimu pasirūpinusios klinikos ėmėsi lobistinės veiklos – pasiekti, kad jų klientams būtų padarytos ištimtys, leista atvykti į Ukrainą ir suteikė progą prabilti apie surogatinės motinystės mastus.
Teisine prasme surogacija – susitarimas tarp dviejų šalių, kuriuo surogatinė motina sutinka būti apvaisinta dirbtinio apvaisinimo būdu, išnešioti kūdikį ir jį pagimdyti, o kūdikiui gimus atsisakyti visų motinystės teisių į jį užsakovų naudai. Surogacija yra įsivaikinimo alternatyva ir būdas turėti kūdikį, genetiškai artimą bent vienam iš būsimų vaiko tėvų. Vis dėlto šis klausimas labai jautrus socialine, etine prasme, todėl pasaulyje jis reglamentuojamas labai skirtingai.
Ukrainoje, Baltarusijoje, kai kuriose JAV valstijose ji leidžiama. Kai kur leidžiama tik vadinamoji altruistinė surogacija, kai už kūdikio išnešiojimą ir pagimdymą neatsilyginama. Trečiosiose šalyse ji nėra teisiškai reglamentuota arba laikoma neteisėta veikla.
Vaikai Ukrainoje neturi būti prekybos žmonėmis objektas.
Ukrainoje – vieni liberaliausių pasaulyje surogatinę motinystę reguliuojančių įstatymų: tėvystė apibrėžiama tik genetiškai, o iš tokių paslaugų pirkėjų reikalaujama, kad jie būtų teisiškai įtvirtinę savo partnerystę.
Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova viliasi, kad jai pavyks sugriežtinti bent jau užsienio piliečiams teikiamos surogatinės motinystės paslaugas. "Vaikai Ukrainoje neturi būti prekybos žmonėmis objektas", – sako ji. Jai antrina Ukrainos vaikų teisių ombudsmenas Nikolajus Kuleba, įsitikinęs, kad surogatinė motinystė pažeidžia vaikų teises.
Sąlygos ir garantijos
Dėl vis dar prieštaringai vertinamos veiklos kovoja ir Ukrainos vaisingumo klinikos, kurių šalyje priskaičiuojama bent pusšimtis. Jų atstovai kategoriškai atmeta priekaištus, kad surogacija turi sąsajų su prekyba žmonėmis.
Surogatines motinas esą saugo sutartis, kurioje numatyta, kas nutinka persileidimo atveju, nėštumo metu mirus biologiniams tėvams. Klinikos užtikrina, kad vaikas turi bent vieno iš tėvų genų, gauna biologinių tėvų šalies pilietybę.
Tad kol kas surogatinė motinystė Ukrainoje klesti. Ukrainietės gimdo vaikus tėvams iš Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Austrijos, Indijos.
"Per visus šiuos metus niekada nebūčiau uždirbusi tiek pinigų", – tokie vienos surogatinės motinos Alinos Stachorskajos argumentai – bene geriausia tokios veiklos reklama. Surogatinei motinai sumokama 14 tūkst. eurų už kūdikį.
Kaip ir visos surogatinės motinos, ji sutiko tik išnešioti svetimą kūdikį, nepretenduodama į jį. Kaip ir visos vaisingumo klinikos, moters "darbdaviai" garantavo užsakovams, kad paslaugą suteiksianti ukrainietė bus jaunesnė nei 35-erių, puikios fizinės ir dvasinės sveikatos, bus išnešiojusi ir pagimdžiusi bent vieną savo kūdikį, neturės nėštumo kontraindikacijų. Klinika moteriai atlieka daugybę tyrimų, rūpinasi jos gyvenimo kokybe nėštumo metu ir pagimdžius.
Gyvenimo buhalterija
A.Stachorskaja – viena iš 1,5 tūkst. ukrainiečių, pernai išnešiojusių ir pagimdžiusių kūdikius poroms ių užsienio. 32-ejų moteris iš Charkovo tokias paslaugas suteikė jau tris kartus.
Pirmą kartą, kalbant surogatinių motinų slengu, programoje ji dalyvavo būdama 21-ų. Pašlijus santykiams su vyru, A.Stachorskaja su savo pusketvirtų metų sūnumi turėjo ieškotis būsto. Buvo sunku: išsilavinimo neturinti moteris tuo metu buvo bedarbė. Vaisingumo klinikos skelbimas jai pasirodė kaip išsigelbėjimas. Pusmetį pagyvenusi pas savo močiutę, vėliau moteris išsinuomojo butą jau už programos pinigus ir gyveno jame su sūnumi. Gimęs berniukas iškeliavo pas biologinius tėvus į Airiją.
Ar moteris jaučia artimųjų palaikymą? Jokių priekaištų ji sako niekada neišgirdusi nei iš Rusijoje gyvenančių tėvų, nei iš kaimynų ar draugių. Juo labiau kad tarp pastarųjų – taip pat daugiau kaip dešimt surogatinių motinų. Ji neslepia, kad dalyvaudama programoje negalvojo vykdanti misiją padėti bevaikėms poroms. A.Stachorskajai reikėjo tik pinigų.
Vyras, su kuriuo A.Stachorskaja susituokė prieš ketverius metus, iš pradžių prieštaravo dėl sutuoktinės "darbo", nes ji su klinika sutartį pasirašė nepasitarusi su juo. Tačiau galiausiai jis atlyžo: pats dirba tekintoju šilumos tinkluose, algą gauna kartą per du mėnesius.
"Kadangi turime bendrą vaiką, negaliu eiti dirbti. O mokėti už komunalines paslaugas, maistą juk reikia. Kai pasakiau,kad tyrimai atlikti ir nekeisiu planų, jis nusileido", – bendraudama su užsienio žurnalistais moteris neslapukauja. – Taip, jam sunku matyti svetimą vaiką išnešiojančią žmoną. Jis nori dukros, o aš apskritai nenoriu daugiau vaikų. Turiu du – gana. Tačiau jis rūpinosi manimi, per paskutinį programos nėštumą tenkino mano užgaidas."
Gimdydama svetimiems, A.Stachorskaja visada turėjo savo tikslą. Kartais tai būdavo automobilis ar buto remontas.
Šiandien buvusi pardavėja jau yra penkių sūnų – dviejų savų ir trijų iš programos – motina. Gimdydama svetimiems, A.Stachorskaja visada turėjo savo tikslą. Kartais tai būdavo automobilis ar buto remontas.
Moters gyvenimo buhalterija paprasta. Po pirmojo gimdymo ji nusipirko pusę trijų kambarių buto, po antrojo – pusę dviejų kambarių buto. Tada abu būstus pardavė, įsigijo vieno kambario butą. Kai pagimdė trečiąjį vaiką, pardavė butą, nusipirko namą Charkove, du automobilius.
"Kai man paskambina iš klinikos, klausia, ar tokia suma mane tenkina. Aš visada žinau, ką pirksiu už pinigus. Nematau čia jokio išnaudojimo", – sako moteris. Su poromis iš Vokietijos ir Indijos ukrainietė iki šiol palaiko gerus santykius.
Darbas ir nieko daugiau
Pichologinės problemos? Bene sunkiausia buvo pirmą kartą, kai kankino toksikozė ir moteris buvo priversta daugiausia laiko praleisti tarp keturių sienų. Kiekvieną kitą kartą ji jau žinojo, kas jos laukia. Antrosios programos metu ji kurį laiką maitino surogatinį vaiką, kurį turėjo atiduoti tėvams anksčiau, nei nustojo gamintis pienas.
"Tačiau rimtų sveikatos problemų nebuvo, per penkis nėštumus neiškrito nė vienas dantis, neslinko plaukai. Nemaloniausias dalykas – injekcijos, kurių aš labai bijau", – apie surogatinės motinos darbą ukrainietė kalba it apie kokią įprastos profesijos veiklą.
Ar skiriasi pačios A.Stachorskajos elgesys, kai ji laukėsi savo vaikų ir už pinigus? "Taip, jaučiau, kad jie nėra mano. Tačiau aš elgiausi atsargiai, kaip priklauso. Tik paskutinio kūdikio tėvas iš Indijos man buvo atsiuntęs dainų, kad garsiai jų klausyčiau. Prisipažįstu: įrašus leidau ne kasdien, kaip prašė, bet gal tik kartą kitą per mėnesį. Su savo dar negimusiais vaikais aš kalbėjausi, bendravau. O su šitais... Žinojau, kad jie yra, ir tiek. Jei atvirai – nejaučiau nieko. Žinojau, kad turiu tai išgyventi, ir tiek", – sako A.Stachorskaja.
Vis dėlto graudžių akimirkų būta. "Kai pasirašiau paskutiniojo vaiko dokumentus, jis gulėjo vaikų palatoje. Staiga jis pradėjo verkti, bet niekas prie jo nepriėjo, net čiulptuko nepadavė. Visi buvo užsiėmę formalumais. Norėjau prieiti aš, bet mane sulaikė. Paskui kartu su vyru nuvažiavome pas berniuko tėvus – jie buvo apsistoję nuomojamame bute Charkove. Jie man padavė palaikyti vaikelį, tačiau pradėjo prakaituoti rankos. Nusprendėme, kad geriau mums išeiti", – išgyvenimais dalijosi A.Stachorskaja.
Gimdymo metu vaikelio mama dar atvyko į Ukrainą. Po kelias valandas per dieną pas mažylį ateidavo biologinis tėvas – kol buvo vykdomi formalumai, kūdikis buvo medikų priežiūroje.
Parduota laimė
"Aš žinau, daugelis mane smerkia, – sako kita surogatinė motina Marina Moskaliuk. – Bet ne jie maitina mano vaikus, nesirūpina mano tėvais. Netapau prostitute, neišvažiavau į užsienį, nepalikau savo 68 metų sergančios motinos vienos."
Iš kaimo Čerkasų regione kilusi moteris – diplomuota tarptautinės prekybos vadybininkė, tačiau pagal profesiją niekada nedirbo. Išsiskyrusi dviejų vaikų motina dirba parduotuvėje ir turi nedidelę pakelės kavinukę.
"Kažkada norėjau išnešioti vaiką savo bevaikei draugei. Tačiau vėliau pamačiau klinikos skelbimą. Tiesiog pagalvojau, kad seniai norėjau atnaujinti būstą", – su užsienio žurnalistais drąsiai kalba moteris.
Pirmojo jos išnešioto vaiko biologiniai tėvai buvo britų pora. Ar nebuvo sunku pagimdžius atsisakyti vaiko? "Aš psichologiškai pasiruošiau šiai užduočiai. Žinojau, kad esu tik indas šiems vaikams. Pirmas vaikas man buvo kaip draugas", – sako M.Moskaliuk.
Vietoj įprastos sumos ji gavo daugiau: išnešiojusi ir pagimdžiusi sveikus dvynius ji uždirbo apie 22 tūkst. eurų.
Antonina Kabanec surogatine motina tapo dukart. Vietoj įprastos sumos ji gavo daugiau: išnešiojusi ir pagimdžiusi sveikus dvynius ji uždirbo apie 22 tūkst. eurų. "Negaliu pasakyti, kad gyvenau skurde. Tačiau norėjome daugiau pinigų, norėjome suremontuoti butą, nusipirkti automobilį", – prisimena ji.
Tiesa, tokie materialiniai motyvai – toli gražu ne vieninteliai. A.Kabanec sako susipažinusi su moterimis, kurios buvo pasidariusios abortą ir tarsi atgailaudamos norėjo naujam vaikui suteikti gyvybę.
"Aš niekada nemačiau tiek daug laimingų žmonių", – sako ji apie savo vaikų užsakovus" Jos pačios vaikai – 25-erių sūnus ir 12 metų dukra – palaiko moterį. A.Kabanec drąsiai filmuojasi Ukrainos televizijos laidose: nori padrąsinti kitas moteris.
Kartą pagimdžiusioms drąsos, regis, nestinga. M.Moskaliuk – vėl nėščia. Šį kartą – su dvyniais, skirtais dar vienai britų porai. Tai – septintasis bevaisių britų bandymas. "Šešios moterys patyrė persileidimus. Tikiuosi, kad šį kartą pavyks", – sako ji.
Kartu su kitomis dviem surogatinėmis motinomis M.Moskaliuk gyvena klinikos nuomojamame bute. Programos metu moteris privalo rūpintis savimi, neleidžiama gerti alkoholio, rūkyti. Jos pačios vaikai – su močiute. Tiek ji, tiek A.Kabanec, palaiko ryšius su išnešiotų vaikų tėvais. "Kai jie neseniai man atsiuntė berniuko nuotrauką baseine, aš savo sūnui pasakiau: "Manau, kad pagimdžiau plaukimo pasaulio čempioną."
