Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras trečiadienį teigė, kad taip nutiko Vyriausybei nusprendus daug pinigų skirti socialinėms reikmėms.
„Biudžetas didėja, tačiau tie akcentai šiuo metu orientuojami į socialinę politiką“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
„Tai neleidžia mums 100 proc., kaip mes siekėme kartu su socialiniais partneriais, realizuoti mūsų sumanymų dėl pedagogų darbo užmokesčio“, – pridūrė jis.
Viena didžiausių šalyje mokytojų profsąjungų praėjusią savaitę paskelbė ketinanti streikuoti dėl Vyriausybės planuojamų skirti papildomų pinigų pedagogų algoms.
Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos profsąjungos lyderio Egidijaus Milešino, jeigu politikai netenkins jos reikalavimų dėl biudžeto, mokytojai gali neišeiti į darbą antroje lapkričio pusėje.
Anot profsąjungos, Vyriausybės atstovai šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte papildomai numatyti tik 55,5 mln. eurų.
„Šitas biudžetas, koks jis yra, jis negali mūsų patenkinti“, – pareiškė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Jis šią savaitę registravo siūlymą kitų metų biudžete švietimui papildomai skirti virš 70 mln. eurų tam, kad sutarti su profsąjungomis dalykai būtų įgyvendinti.
Parlamentaras Gintaras Steponavičius kritikavo biudžeto projektą dėl trūkstamų pinigų švietimo pagalbos specialistams, neformaliajam ugdymui, ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, patyčių prevencijos programoms.
„Su tokiu biudžetu, kaip jis atrodo dabar, mes keliame grėsmę visos švietimo sistemos tvarumui“, – teigė politikas.
„Būtų visų bendras noras, kad skurdo mažinimas nepersikeltų į skurdo didinimą tiems, kurie šiandien negaus finansavimo“, – kalbėjo opozicinių konservatorių atstovas Edmundas Pupinis.
Švietimo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė sakė, kad švietimo biudžetas auga 3,2 proc. ir pagal augimą atsiduria septintoje vietoje tarp visų sričių.
Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.
Šis finansavimas neapima universitetų, kadangi jie yra atskiri asignavimų valdytojai.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl biudžeto projekto vėliau rengs E. Jovaiša, „valstietis“ Dainius Kepenis, G. Steponavičius ir konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Premjero siūlo pedagogams „sėsti ir kalbėtis“
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pakvietė derėtis kitų metų planuojamais asignavimais švietimui nepatenkintą pedagogų profsąjungą ir perspėjo, kad jos planuojamas streikas rezultatų neduos.
„Streikas parodė ir pernai, kad tikrai neturi jokio racionalumo, tikrai sukelia sumaištį pedagogams, moksleiviams, institucijoms ir baigiasi be jokių rezultatų, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras. – Tai aš siūlau sėsti, kalbėtis, ieškoti sprendimo būdų“.
S. Skvernelis turėjo omenyje pernai metų pabaigoje maždaug mėnesį trukusį Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiką, jo metu atsistatydino tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Šįkart apie lapkritį planuojamą streiką paskelbė Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.
Anot profsąjungos, Švietimo ministerija šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte papildomai numatyti tik 55,5 mln. eurų.
Premjeras pareiškė, kad Vyriausybė nebuvo įsipareigojusi vykdyti šios sutarties.
„Vyriausybė vykdo tuos įsipareigojimus, kurie pasirašyti. Profesinės sąjungos kalba apie naują sutartį, kuriai pasirašyti nebuvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tai jos tiesiog nėra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša šią savaitę registravo siūlymą kitų metų biudžete švietimui papildomai skirti virš 70 mln. eurų tam, kad sutarti su profsąjungomis dalykai būtų įgyvendinti. Politikas siūlo tai padaryti Finansų ministerijai planuojamų asignavimų sąskaita.
S. Skvernelis tvirtino, kad toks pajamų šaltinis yra netinkamas.
„Užregistruoti galiu ir aš labai daug kaip Seimo narys, 100 mln. eurų kam nors, bet reikia nurodyti ir finansavimo šaltinį. Nurodant finansavimo šaltinį „Finansų ministerijos asignavimų mažinimas“, tai reiškia, kad arba Lietuva turi atsisakyti įsipareigojimų kalbant apie senus, prieš dešimt metų padarytus finansinius įsipareigojimus, (...) arba nemokėti į ES biudžetą savo indėlio. Matyt, nei vienas, nei kitas kelias nėra tinkamas“, – sakė premjeras.
Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.
Šis finansavimas neapima universitetų, kadangi jie yra atskiri asignavimų valdytojai.
