„Po susitikimo prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatė turi ilgametę patirtį žemės ūkio sektoriuje, yra labai gerai susipažinusi su sektoriaus problematika, turi vadinamą institucinę patirtį iš žemės ūkio ministerijos, labai gerai pažįsta toje srityje dirbančius žmones ir tai yra jos neabejotini privalumai“, – po G. Nausėdos susitikimo su pretendente į ministro postą sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Pasak jo, G. Nausėda pasigedo ilgalaikės vizijos, kaip žemės ūkis galėtų būti transformuojamas į aplinkai palankų, didesnę pridėtinę vertę kuriantį sektorių ir kaip jis galėtų labiau prisidėti prie regioninės politikos stiprinimo.

„Taip pat prezidentas pasigedo aiškesnės vizijos, kaip galėtų būti sprendžiami neefektyvumo ir skaidrumo klausimai, susiję su Nacionaline žemės tarnyba“, – sakė prezidento atstovas.

Tuo metu D. Miniataitė teigė, kad pokalbis su prezidentu buvo dalykiškas, o vienas pagrindinių jos prioritetų – pasirengimas naujajai Europos Sąjungos finansinei perspektyvai.

Dalia Miniataitė/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

„Prioritetai yra labai aiškūs, tai yra naujasis laikotarpis, turime parengti programas, kad galėtume dešimt metų naudotis parama, toliau yra dalykai, susiję su aukštesne pridėtine verte, kuri yra nepakankama žemės ūkyje. Skaitmeninimas yra ne mažiau svarbus, trumpų grandinių plėtra ir galimybė užsidirbti, gauti pajamas smulkiems ūkiams ir, be abejonės, kaimo gaivinimas“, – žurnalistams po susitikimo sakė D. Miniataitė.

Be to, ji ketina skirti dėmesio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos bei klimato kaitos mažinimui  bei ekologinei žemdirbystei.

Prezidentas pasigedo aiškesnės vizijos, kaip galėtų būti sprendžiami neefektyvumo ir skaidrumo klausimai.

„Žemdirbiai turės per šituos ketverius metus ne tik daug ko išmokti, gauti informaciją, bet ir technologiškai persiorientuoti ir pakeisti daugeliu atveju technologijas, kad ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos – BNS) būtų suvaldyta“, – teigė kandidatė.

Ji kol kas neatskleidė, kokią komandą formuotų, tačiau neatmetė, kad joje būtų dabar ministerijoje dirbantys žmonės.

„Neneigiu, kad komanda gali būti suformuota iš Žemės ūkio ministerijoje dirbančių kolegų“, – sakė D. Miniataitė.

59-erių D. Miniataitė ministerijos kanclere dirbo nuo 2009 metų, pernai ji savo noru atsistatydino ir tapo ministerijos vyriausiąja patarėja.

Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore, 2001-2004 metais buvo žemės ūkio viceministrė, o 1998-2001 metais – Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento vadovė.

Trečiadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę opozicinių frakcijų vadovai taip pat aptarė pirmalaikių rinkimų galimybę, nors sutinka, kad jie būtų įmanomi tik su valdančiųjų parama.

Biudžetui – opozicijos kritika

„Biudžetą galima apibūdinti kaip netesybų biudžetą. Yra pridalinta pažadų medikams, mokytojams, tam pačiam gynybos sektoriui, ir pažadai nėra vykdomi“, – po susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis.

Konservatorių pirmininkas visgi sakė nematantis galimybių, kad biudžetas nebūtų priimtas, tik klausimas – koks jis bus.

„Beveik nematau tam galimybių, kad būtų nepriimtas biudžetas. Biudžetas bus priimtas, bet jei jūs klausiate – koks biudžetas bus priimtas, šito klausimo negaliu atsakyti šiandien“, – sakė G. Landsbergis.

Politikas tvirtino, jog biudžeto projektas subalansuotas tik Privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ rezervų sąskaita.

„Realiai biudžete jau trūksta vieno milijardo, tas milijardas eurų, kurio trūksta, jis subalansuotas ant pacientų ir pensininkų galvos, sutaupant 600 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir 400 mln. eurų iš „Sodros“ rezervų. Iš pagrindinio biudžeto išleidžiam milijardą, sutaupom iš pacientų ir pensininkų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų ir įsipareigojimų švietimo darbuotojams, atkreipė dėmesį, jog reikalavimus kelia ir kitos visuomenės grupės: medikai, kultūros darbuotojai, sistemines ugniagesių problemas apnuogino gaisras Alytuje.

J. Sabatauskas taip pat patvirtino, jog prezidentas išreiškė norą, kad biudžetas būtų priimtas, bet neprašė opozicinių frakcijų palaikymo.

„Jis neprašė palaikymo, tik išreiškė norą, kad būtų gerai, kad biudžetas būtų priimtas, o frakcijos elgsis taip, kaip jos matys esant reikalinga“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Pirmalaikiai – tik su valdančiųjų parama

Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad susitikime su prezidentu aptarta pirmalaikių rinkimų galimybė „yra rimta alternatyva tai aklavietei, kurioje yra atsidūręs Seimas šiandieną“.

„Sutinkant su tuo, kad tikimybė surinkti reikiamus balsus šiandieną nėra tokia didelė, tačiau kiekviena diena chaoso Seime priartina mus prie tos galimybės“, – teigė liberalų atstovė.

„Aš patvirtinau, kad mūsų, Liberalų sąjūdžio frakcija, mes ne tik esame padėję parašus po šiuo projektu, mes tikrai ir balsuosime už jį ir raginsime kolegas iš opozicijos, kreipsimės ir į kolegas iš pozicijos, kad palaikytų tą projektą, jei chaotiška situacija, aklavietė Seime nesikeis“, – kalbėjo ji.

Liberalų vadovė sakė, kad prezidentas teigė dėl pirmalaikių rinkimų laukiantis konsultacijos su valdančiaisiais.

G. Landsbergis teigė skeptiškai vertinantis pirmalaikių rinkimų galimybę, nes be valdančiųjų palaikymo jie neįmanomi.

„Aš vertinu ganėtinai skeptiškai išankstinių galimybę, jos klausimas kabo ant R. Karbauskio ir valdančiųjų galvos, jei jie palaiko, taip, iš karto pasidaro realistiška, net jei opozicijos vienas kitas balsas ir atkristų, bet jei jie atsitraukia ir neketina palaikyti , tada nieko ir nebus“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Apie pirmalaikius rinkimus pastarosiomis savaitėmis garsiau vėl prabilta Seimui sprendus dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo. Valdantiesiems neužteko balsų jį atstatydinti per du balsavimus.

Liberalų atstovai registravo projektą, kad parlamento rinkimai vyktų 2020 metų sausio 19 dieną. Eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2020 metų spalį.