Susitikimas, Sh. Abes teigimu, turėtų įvykti Vladivostoke rugsėjo 4-6 dienomis vyksiančio forumo metu, skelbia „Reuters“.

Japonijos premjeras sakė siekiantis pažangos derybose dėl taikos sutarties ir ekonominio bendradarbiavimo ginčijamose, tačiau Rusijos administruojamose Kurilų salose į šiaurę nuo Japonijos Hokaido salos.

Rusija ir Japonija nuo praėjusio amžiaus vidurio su pertraukomis derasi dėl taikos sutarties sudarymo. Šalys po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos susitarimo. Pagrindinė kliūtis, trukdanti jį pasirašyti, – Kurilų salų problema.

Japonija pretenduoja į keturias Kurilų salas - Iturupą, Kunašyrą, Šikotaną ir Habomajų, remdamasi 1855 metų prekybos ir sienų sutartimi. Maskva savo ruožtu teigia, kad Pietų Kurilai atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, o Rusijos suverenitetas juose esą nekelia abejonių.

Naujienų portalo delfi.lt užsakytoje „Spinter tyrimų“ apklausoje teirautasi nuomonės, ar išrinktas Lietuvos prezidentas turėtų susitikti su Rusijos vadovu, ir pateikiami galimi atsakymų variantai.

Aštuoni procentai respondentų pasirinko atsakymą „Taip, turėtų kryptingai siekti susitikimo savo iniciatyva“. 36 proc. apklaustųjų nurodė, kad „taip, pasitaikius progai turėtų stengtis tai padaryti“. 20 proc. respondentų pasirinko variantą „taip, bet tik sulaukus Rusijos kvietimo be jokių išankstinių sąlygų“.

19 proc. respondentų nurodė atsakymą „ne“, o dar 15 proc. nežinojo arba neatsakė.

Apklausoje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu. 60 proc. apklausos atlikta tiesioginės paklausos būdu akis-į-akį, o 40 proc. internetu.

Valdančiųjų „valstiečių“ remiamas premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo metu susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu reikalo nemato, tačiau, jei to reikalautų Lietuvos saugumo interesai, pabrėžia jis, vizito į Rusiją važiuotų.

„Šiuo metu nematau tam (vizitui. - ELTA) poreikio, tačiau, jei tam atsirastų situacijos, kad Lietuvos interesams įgyvendinti tai būtų būtina padaryti - ar tai būtų susiję su mūsų saugumu, ar su kitais mūsų gyvenimui svarbiomis sritimis - jeigu tą reikėtų, aš padaryčiau, nematau problemos. Dar daugiau, nuvažiavęs kelčiau tuos pačius klausimus, kas yra keliama kitų lyderių dėl Ukrainos ir agresijos kaimynų atžvilgiu“, - LRT radijo prezidentiniuose debatuose kalbėjo S. Skvernelis.

Konservatorių į šalies vadovus keliama Ingrida Šimonytė buvo kiek atsargesnė. Jos teigimu, su Rusijos vadovu susitiktų tik tuo atveju, jei iš esmės pasikeistų autoritarinis Kremliaus režimas.

„Per 10 metų įvairių pokyčių gali atsitikti ir manau, kad šiandien mes turime galvoti apie ateities Rusiją ir ruošti ateities Rusijai. Tačiau, jeigu mes kalbame apie dabarties laikotarpį, kad nuvažiuotume į Kremlių ir pasakytume ponui Putinui apie Ukrainą ir Sakartvelą ir gautume visiškai prognozuojamą atsakymą iš pono Putino - nematau jokios pridėtinės vertės“, - sakė I. Šimonytė, pabrėždama, kad prie dabartinių aplinkybių jos, kaip prezidentės, vizitas į Rusiją yra net nesvarstytinas klausimas.

Savo ruožtu, socialdemokratų vėliavą Prezidento rinkimuose nešantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis yra lanksčiausias. Pasak jo, Lietuva turi išsivaduoti iš griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.

„Jeigu mes ir toliau tęsime tą politiką, kad vienu atveju veto Baltarusijai, kitu atveju absoliutus nebendravimas su Rusija. Tai mes tik sunkinsime Lietuvos žmonių ekonominę padėtį (...) yra daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti - Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimai, kiek daug yra praktinių dalykų, kuriuos reikia spręsti“, - LRT radijuje kalbėjo eurokomisaras.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad Lietuvai reikia sekti ES bendrąja politika ir išsivaduoti iš vieno klausimo.

„Reikia Lietuvai išsivaduoti iš vieno klausimo politikos“, - apibendrino jis.

Jis sako, kad tai yra galimybė Estijai išsakyti šalies ir visos Europos Sąjungos poziciją dėl Rusijos vykdomų pažeidimų, tačiau Lietuvos vadovų vizito į Maskvą būtinybės nemato.

„Nežinau argumentų ir motyvų, manau, kad šalies vadovė mato, kad tai yra būtina Estijos valstybės ir Estijos žmonių interesams apsaugoti ir ginti. Jei sprendimas jos susijęs su šiais tikslais (...), aš tai vertinu kaip tos valstybės interesų, žmonių interesų atstovavimą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Nežinau argumentų ir motyvų, manau, kad šalies vadovė mato, kad tai yra būtina Estijos valstybės ir Estijos žmonių interesams apsaugoti ir ginti.

Kremlius trečiadienį patvirtino, kad šiuo metu ruošiamasi prezidentų susitikimui Maskvoje per balandžio 18-ąją vyksiantį Estijos prezidentės vizitą Rusijoje. Estijos prezidentūra BNS tvirtino, kad tai yra „absoliučiai įprasta diplomatinė praktika“ ir kad abu prezidentai tikrai turi pakankamai temų aptarimui.

S. Skvernelis svarsto, kad Estijos vadovė turės galimybę „išsakyti aiškiai ir drąsiai poziciją bendrą Europos Sąjungos ir Estijos apie tai, kaip Rusija elgiasi, apie sankcijas, pažeidimus tarptautinės teisės“, taip pat priminti šalies interesus.

Jis pats sako, jog šiuo metu nemato Lietuvos vadovų vizito į Maskvą „reikalingumo ir būtinumo“.

„Bet jei tokios realios situacijos, grėsmės mūsų šalies gyventojams kiltų, būtų galima viską svarstyti, siekiant padaryti taip, kad būtumėme apginti mes, kaip valstybė, mūsų šalies gyventojų interesai. Bet šiandien tokio poreikio, kalbant apie situaciją Lietuvoje, nematau“, – teigė S. Skvernelis.