Gavę strateginių įmonių sandorius tikrinančios vyriausybinės komisijos išvadą, geležinkeliai teigia tęsiantys sutarties įgyvendinimą.
„Mes gavome komisijos atsakymą, kad ji nepradės tyrimo dėl šio sandorio, todėl tęsiame metų pradžioje pasirašytos sutarties įgyvendinimą. Sutartis nebuvo sustabdyta, nes tam nebuvo pagrindo“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS sakė, kad komisija tikrina tik ketinamus sudaryti sandorius, tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ prašė tikrinti jau sudarytą sandorį.
Tokių sandorių patikrą, anot jo, pagal įstatymą gali inicijuoti ta pati komisija, prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas (VSD), jei manoma, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasak M. Dubausko, į komisiją kreiptasi birželio pradžioje, vėliau įmonės buvo paprašyta papildomos informacijos, kurią įvertinusi komisija atsakė, kad tyrimo nepradės.
Komisijos išvados geležinkeliai paprašė tik po to, kai nacionalinis transliuotojas LRT birželio pradžioje pranešė apie milijoninius „Lietuvos geležinkelių“ sandorius su „Sigmen“, per buvusius KGB karininkus ir agentus turinčia ryšių su V. Putino aplinka ir JAV sankcijomis baudžiamais Rusijos oligarchais.
M. Dubauskas tuomet BNS negalėjo paaiškinti, kodėl įmonė anksčiau nesikreipė į saugumą ar kitas specialiąsias tarnybas dėl sandorių su „Sigmen“, nors kreipėsi dėl kur kas mažesnės vertės sandorių su kita – Estijos kapitalo įmone „Skinest Baltija“.
Anot geležinkelių atstovo, tai buvo viešasis pirkimas, ir įmonė iš institucijų negavo jokios informacijos, dėl kurios būtų pagrindo nesudaryti sandorių.
Susisiekimo ministerija birželio pradžioje oficialiai paprašė VSD bendradarbiauti įvertinant potencialias grėsmes ir rizikas. Ministro patarėja Vytautė Šmaižytė BNS šią savaitę negalėjo pasakyti, ar gautas koks nors VSD atsakymas.
„Bet kokią informaciją apie galimas rizikas strateginėje įmonėje vertiname labai rimtai. Tikimės, kad VSD įžvalgos mums padės objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją bei suvaldyti potencialias rizikas „Lietuvos geležinkeliuose. Situacijos aiškumu suinteresuota tiek ministerija, tiek pati įmonė“, – birželio pradžioje sakė ministras Rokas Masiulis.
Ministerija teigė iki tol neturėjusi duomenų, leidžiančių įžvelgti rizikos, susijusios su Rusijos metalurgijos holdingo „Evraz“ ir „ArcelorMittal“ Ispanijos gamyklos atstove „Sigmen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sandoriais.
11,5 mln. eurų vertės metų vienerių trukmės bėgių pirkimo sutartį su „Sigmen“ „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė šių metų vasarį. Kur kas mažesnės vertės sutartis pasirašyta ir su bendra Austrijos „Voestalpine“ bei „Lietuvos geležinkelių“ iešmų gamybos įmone „Voestalpine VAE Legetecha“, laimėjusia vieną iš penkių konkurso dalių.
Su abiem tiekėjomis pernai gruodį geležinkeliai pasirašė preliminarias sutartis, pagal kurias per dvejus metus (su galimybe pratęsi dar 2 metams) ketinama nupirkti bėgių už 36,5 mln. eurų. Pagal šias sutartis geležinkeliai, esant bėgių poreikiui, derasi su abiem įmonėmis ir pasirašo konkrečias sutartis su geriausią kainą pasiūliusia.
LRT skelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir jų antrinės įmonės buvusio Latvijos KGB karininko Jurijaus Simonenkovo, turinčio ryšių su Rusijos politiniais lyderiais, kontroliuojamai įmonei „Sigmen“ per dešimtmetį sumokėjo beveik 130 mln. eurų.
Pasak LRT šaltinių, J. Simonenkovo ir jo aplinkos ryšiai per buvusius KGB karininkus ir agentus veda tiesiai į V. Putino aplinką ir JAV sankcijomis baudžiamus Rusijos oligarchus.
Strateginis „Sigmen“ tikslas – milijardinis europinis projektas „Rail Baltica“, teigė LRT.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ Latvijos įmonei iki šiol jau sumokėjo beveik 50 mln. eurų. Sandorių su „Sigmen“ sudarė ir antrinės LG bendrovės: Geležinkelio tiesimo centras 2017 metais iš „Sigmen“ įsigijo prekių už maždaug 4,6 mln. eurų, o 2011–2016 metais LG įmonių pirkimai siekė 85 mln. eurų.
