„Remiantis po teršalų surinkimo ties Melnrage, Giruliais, Karkle, Palanga ir Smiltyne paimtų grunto mėginių tyrimų duomenimis, naftos produktų smėlyje neaptikta. Minėtose vietose pakartotinai paimtų vandens mėginių tyrimų rezultatai parodė, kad po teršalų surinkimo naftos produktų taip pat neaptikta ir vandenyje”, – pranešė Aplinkos ministerija.

Pasak ministerijos, pirmųjų mėginių, paimtų ties pirmąja ir antrąja Melnrage rezultatai parodė, kad iškart po įvykio tarša Baltijos jūros paviršiniuose vandenyse viršijo metinę ribinę normą. Išsiliejimo dieną paimtų mėginių koncentracija ties pirmąja Melnrage siekė 2,2 miligramo litre, o ties antrąja Melnrage – 8,1 miligramo litre.

Po šio incidento Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sakė, kad Klaipėdos uostas turi imtis rimtesnio vaidmens, kad panašūs incidentai dėl taršos nepasikartotų.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ 35 parkų lankytojų centruose įrengė specialias dėžutes su maišeliais, skirtais surinkti pakeliui aptinkamas šiukšles. Lankytojams šie maišeliai siūlomi nemokamai.

Priklausomai nuo saugomos teritorijos dydžio lankytojų centruose padėta nuo 500 iki 800 maišelių. Jiems pasibaigus atsargas ketinama papildyti.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, daugiausia maišelių paimama priemiestiniuose parkuose, kur ir šiukšlinama gausiausiai. Tai Kauno marių regioninis parkas, Neries regioninis parkas, esantis tarp Vilniaus ir Kernavės.

Po karantino šalies miškuose, parkuose padaugėjo numestų apsauginių kaukių, prie ežerų – paliktų maisto pakuočių.

Kita vertus, Neries regioninio parko lankytojų centre dirbantis gidas Saulius Pupininkas BNS sakė didelio susidomėjimo šia akcija kol kas nepastebėjęs.

„Per porą savaičių esame atidavę keliolika maišelių“, – sakė jis.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos  viešųjų ryšių atstovė Diana Rakauskaitė teigė, kad po karantino šalies miškuose, parkuose padaugėjo numestų apsauginių kaukių, prie ežerų – paliktų maisto pakuočių.

„Plastikinių butelių mažiau, tačiau susibūrimo vietose, poilsiavietėse tų šiukšlių žmonės palieka daugiausiai. Nepaisant to, kad Europoje yra ta nuostata „Ką atsivežei, tą išsivežk“, pas mus dažnai galioja kita – „Ką atsivežu, tą ir palieku“, – sakė D. Rakauskaitė.

„Žaliojo taško“ maišelius paėmusiems ir šiukšles surinkusiems lankytojams patariama jų nepalikti parkų šiukšliadėžėse, o vežti namo ir ten išmesti.

„Matome kitą problemą parkuose, kur įrengtos specialios šiukšliadėžės – žmonės teisingai jas (šiukšles – BNS) išmeta ten, tačiau laukiniai žvėrys ir vėjas jas išnešioja“, – pasakojo „Žaliojo taško“ viešųjų ryšių atstovė Asta Burbaitė.

Aptikus didelius užterštus plotus, siūloma juos žymėti organizacijos „Darom“ tvarkymosi žemėlapyje arba pranešti apie juos seniūnijai, savivaldybei, vietos atliekų tvarkytojui.

Savanorė vilnietė Natalia Paskevičiūtė teigė, kad dalyvauti šioje aplinkos švarinimo akcijoje nusprendė neapsikentusi nuolat gamtoje randamų šiukšlių, jų rinkimas tapo geruoju įpročiu.

„Remiantis tyrimais vietos, kur jau yra šiukšlių, dar labiau šiukšlinamos, todėl vis pastebėdavau, kaip didėja jų kiekis ir vieną dieną tiesiog nusprendžiau viską sutvarkyti“, – BNS pasakojo savanorė.

Daugiausia šalia Naujosios Vilnios esančiuose miškuose besilankanti savanorė pasakojo, kad asmeninis rekordas yra 30 surinktų maišų šiukšlių vienoje vietoje.

„Ten, kur pati neturėjau galimybių sutvarkyti, rašiau į savivaldybę. Labai greitai reaguoja ir pagal galimybes sutvarko”, – sakė ji.

Akcijos rengėjai teigė, kad šiam tikslui ieškojo patvaresnių maišelių, kad būtų galimybė juos perdirbti antrą kartą.

„Supratome, kad geriausia būtų paprastas maišelis iš HDPE plastiko be jokių priedų, jis gali būti lengvai perdirbamas. Bijojome nuo UV spindulių suyrančių maišelių, kurie jei atsirastų gamtoje, subyrėtų į mažas dalelytes ir jį būtų dar sunkiau sutvarkyti“, – BNS sakė A. Burbaitė.

Iš pradžių tik regioninius ir nacionalinius parkus jungusi akcija per tris savaites prasiplėtė.

„Dabar mūsų maišelių, dėžučių ir plakatų prašo turizmo centrai, vaikų stovyklos“, – pasakojo „Žaliojo taško“ atstovė.

Akcija „Misija: Švari vasara“ vyksta nuo birželio 17-osios ir truks iki vasaros pabaigos.

Savanoriškas darbas

Ašigalio gatvėje gyvenanti kaunietė Regina savanoriškai tvarko aplinką ir tapo pavyzdžiu kitiems kaimynams. Moteris pažymėjo, kad aplink daugiabutį paprastai šiukšles surenka pasamdyta valytoja, tačiau kiek tolimesnės vietos buvo apšnerkštos, tad ji pati ėmėsi darbo.

„Ne viename name yra tokių savanorių, kurie pamato, kad toliau už namo ribų guli šiukšlės, eina ir tvarko“, – pradžioje kiek kuklindamasi savo darbais pokalbį pradėjo ponia Regina.

„Pasiimu įrankius, sušluoju, sugrėbiu, jei reikia, ir nugramdau purvus, kad būtų gražu. Netoli mano namo, arčiau parduotuvės, yra toks Bermudų trikampis. Ten buvo amžinas šiukšlynas, nes jis jokiam namui nepriklauso, o nemažai vairuotojų aplink tą vietą stato savo automobilius. Tai vieną dieną pasiėmiau kastuvą, palyginau viską, išrinkau šiukšles, sudėliojau tokius bortelius, kad ratais žolės nemaltų. Dirbdama pati gerai pajudėjau. Taip ne tik teritoriją apvaliau, bet ir gerai pasimankštinau. Sutvarkiau ir dabar porą mėnesių bus ramu“, – apie aplinkos gražinimo darbus įsidrąsinusi pradėjo kalbėti geros nuotaikos nestokojanti Ašigalio gatvės gyventoja.

Moteris tikino, kad jos kaimynai nėra labai taršūs ir šiukšlių bet kur nemėto, todėl tiek jos namo, tiek aplinkiniai kiemai yra ganėtinai tvarkingi. Kiti žmonės dar į klombas ir gėlyčių pasodina, tad pavasariais pražysta spalvoti žiedai, kurie aplinką padaro dar jaukesnę.

Vis dėlto ponia Regina atkreipė dėmesį, kad ties atliekų konteineriais ne visada vyrauja tvarka. Kai kurie gyventojai ne į pačius konteinerius, o prie jų išmeta šiukšlių maišus, kai kurias atliekas po teritoriją išnešioja paukščiai arba išplaiksto vėjas. Tad Regina ir čia aptvarko, kad netvarka nebadytų akių ir šiukšlės neskraidytų po visą rajoną.

Taip ne tik teritoriją apvaliau, bet ir gerai pasimankštinau.

„Nueinu prie konteinerių šiukšlių išmesti, tai kartais net susinervinu, kai matau, kad prikrauta lapų, popierių ar drabužių. Išrūšiuoju viską į tam skirtus konteinerius, jei reikia, ir pašluoju aplink juos, nes kartais būna stiklų pridaužyta, ir tada vėl gražiai bei tvarkingai viskas atrodo. Jei matau, kad koks konteineris jau pilnas, pranešu, kad būtų išvežtas, nes kitu atveju žmonės labai greitai pradeda mesti atliekas bet kur. Iš tiesų kažko išskirtinio mano aplinkoje man nereikia, svarbu, kad šiukšlės akių nebadytų, tada ir gyventi yra smagiau“, – toliau pasakojo kaunietė.

Veržli nuo jaunystės

Moteris pastebėjo, kad ne visi žmonės supranta, kad galima ką nors daryti ir negauti už tai atlygio. Ne kartą ją praeiviai palaikė valytoja, kiti replikavo, esą vis tiek ji turi gauti kažkokį atlygį. Tačiau kaunietė tokius palydi vien šypsena ir gerais žodžiais.

„Atsakau, kad aš ne valytoja, o savanorė, ir pasiūlau prisijungti. Man tiesiog akis bado netvarka, tai stengiuosi padaryti, kad būtų gražiau. Buvo, kad netoli namų ilgą laiką nebuvo konteinerių, skirtų šuniukų ekskrementams. Kalbinau kaimynus, kad jie viską, ką palieka jų augintiniai, surinktų ir išmestų, kur reikia. Bet ir pati supratau, kad žmonės tų maišelių toli neneš, jiems reikia čia pat. Tai vyras įkalė kuolą, aš pririšau kibirą, uždėjom užrašą ir šuniuko nuotrauką, kad čia būtent augintinių „staigmenėlėms“ skirta. Iš tiesų kaimynai pradėjo viską rinkti ir išmesti, tad pievelės tapo švaresnės. Taip po truputį ir auklėjame vieni kitus“, – dar keliais aplinkos gražinimo atvejais pasidalijo kaunietė Regina.

Aktyvi senjora pasakojo, kad pati net ir kieme augančius medžius prižiūrėjo. Kai šakos pradėjo linkti virš aikštelės, kurioje kaimynai palieka savo automobilius, moteris ėmėsi genėti pavojingas šakas. Tąkart buvo taip pat sulaukusi replikų, esą nereikia šakų genėti, tačiau paprašius komentatorių pagalbos prižiūrėti želdinius, negatyvūs kaimynai atsitraukė. Dabar Ašigalio gatvės kieme medžių šakos netrukdo nei praeiviams, nei automobiliams, o ir atrodo gražiau, mat vaizdo negadina aplūžę, neprižiūrėti želdiniai.

Moteris tikino, kad kastuvą tenka kartais į rankas paimti ir žiemos metu, kai kiemai gausiai užverčiami sniegu. Nors aplink namą tvarkosi valytoja, ne visada ji spėja nuvalyti takus, tad ponia Regina skuba į pagalbą ir kasa sniegą.

Paklausus, iš kur tas noras kažką veikti dėl bendruomenės, moteris patikino, kad veržlumo jai niekada netrūko. Ji matė veiklius savo tėvus, o ir pati nuolat prisidėdavo.

„Mano mama, kaip aš sakau, buvo tokia statybininkė, pati mūrijo, namukus tvarkė, kūrė savo interjerą sodybėlėje, tai ir aš tokia pat. Mūriju sau, ir tiek. Ir tiek daug tada darbai nekainuoja, kai pats pasidarai. Kartu ir savo laisvalaikį prasmingai išnaudoju. Kai esi pensininkas, yra tikra laimė, nes tada visas laikas yra tavo ir gali pats nuspręsti, kaip jį panaudoti. Aš, be savo veiklų, dar ir šiek tiek savanoriškai aplinką patvarkau“, – tikino ponia Regina.

Neliko nepastebėta

Nepakelta šiukšlė traukia kitas šiukšles ir nereikia ilgai laukti, kol kiemas tampa šiukšlynu ir į jį nesinori kojos kelti. Tačiau jei žmonės linkę patys apsikuopti, rūpinasi aplinka, tokie kiemai atsikrato nejaukių etikečių, atrodo gerokai tvarkingiau ir į juos mieliau užsukti.

Ponios Reginos iniciatyva tvarkyti ir tas vietas, kurios teisiškai konkrečiam namui nepriklauso, neliko nepastebėta. Už miesto švarą atsakinga bendrovė „Kauno švara“ kaunietei įteikė dovanų. Moteris šypsodamasi pasakojo, kad dovanas tikrai panaudos, tik šiek tiek kuklinosi ir sakė, kad ir gretimo namo gyventojas Juozas esą taip pat nuolat gražina aplinką.

„Gavau tokį veltinį krepšį, atšvaitų, kad mane visi matytų, knygą. Viskas reikalinga. Gavusi dovaną paprašiau, kad atsiųstų valymo mašiną į gatvelę, kuri veda link namų, nes ten kraštuose prisikaupė daug smėlio ir purvo. Kitą dieną atvažiavo, tai dabar labai gražu, nereikia viso to purvo su kastuvu gramdyti“, – tikino ponia Regina.

Tikimasi, kad daugiau gyventojų rūpinsis savo aplinka ir taip kartu bus kuriamas gražesnis Kaunas.

Pripažinta kalta

Vakar teisme pasirodė Raimonda Zaborė, kurios veidą įsiminė daugybė Lietuvos žmonių, akylai stebinčių klaipėdiečių kovą prieš gamtos teršėjus. Moteris kalbėjo Seime ir jos išsakyti teiginiai pasiekė seimūnų protus bei širdis.

Tačiau teisme ne pirmą kartą R.Zaborės pavardė minima ne dėl šių reikalų. Ji buvo nuteista lygtine pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, o šis nuosprendis jau įsiteisėjo.

Teismas moterį pripažino kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais, kai R.Zaborė vadovavo minėtai bendrovei, iš kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Teismo sprendimu moteris turi atlyginti valstybei 49,9 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.

Moteris kalbėjo Seime ir jos išsakyti teiginiai pasiekė seimūnų protus bei širdis.

Civiline tvarka bylinėjamasi dėl bankrutavusiai įmonei atlygintinos šimtatūkstantinės žalos atlyginimo. Vakar turėjo įvykti tvarkomasis posėdis.

Prabilo apie spaudimą

Posėdžio pradžioje R.Zaborė paprašė neviešo posėdžio, esą būdama visuomenės veikėja ji patiria spaudimą iš tam tikrų įmonių dėl savo visuomeninės veiklos.

Teisėja paprašė konkrečiau suformuluoti prašymą, o neišgirdusi patikslinimo nusprendė jį atmesti.

Kaip tokiais atvejais įprasta, teisėja paklausė šalių, ar yra bent menkiausia galimybė susitaikyti ir baigti ginčą be teismo įsikišimo.

Bankroto administratorius tikino, kad su juo R.Zaborė nebandė kalbėti, neaptarė tokios galimybės ir atsiliepime į ieškinį, tad nėra pagrindo ir taikytis.

Susikirto nuomonės

Atsakove šioje situacijoje įvardijama R.Zaborė, užuot trumpai ir aiškiai išdėsčiusi savo poziciją, pradėjo ilgą pasakojimą, iš kurio aiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla.

Jos nagrinėjimo pradžia dar tik numatoma vasario 26 d. Kada ji bus išnagrinėta, negalima nuspėti. R.Zaborė prašė prijungti prie civilinės baudžiamosios bylos dokumentus.

Civilinėje byloje duomenų apie kitą baudžiamąjį procesą nėra, pati atsakovė taip pat nepateikė teismui apie tai jokių dokumentų.

Bankroto administratoriaus interesams teisme atstovaujantis advokatas įsitikinęs, kad didžiausias pagrindas reikalauti ieškinio patenkinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame R.Zaborė pripažinta kalta.

R.Zaborė tikino, kad šis nuosprendis dar nėra galutinis. Ji dar gali pateikti kasacinį skundą, terminas tam dar nėra praleistas.

Moteris tikino, kad, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį, jokių įrodymų, kad ji pasisavino daugiau nei 258 tūkst. eurų, nėra.

Bankroto administratorius aiškino, kad atsiliepdama į ieškinį R.Zaborė prašė atidėti ieškinio nagrinėjimą arba jo nenagrinėti, arba atmesti. Esą svarių argumentų, kodėl teismas taip turėtų pasielgti, atsakovė nenurodžiusi.

R.Zaborė nebuvo pasiruošusi pati atremti priešingos pusės argumentus ir teigė samdytis advokatą šiai bylai neturinti iš ko, o pati nežinanti, kaip vyksta parengiamasis posėdis.

Vėl stos prieš teismą

Apie kitą bylą, kurioje R.Zaborė taip pat sėdės kaltinamųjų suole su penkiais kitais teisiamaisiais, prokuratūra neseniai platino viešą pranešimą.

Jame teigiama, kad teismas aiškinsis aštuonis svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir padėjimo vykdyti šias nusikalstamas veikas faktus.

Tyrimo duomenimis, statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigus ir išvengti mokėtinų mokesčių, į savo planą įtraukė kitų įmonių direktorius.

Bylos duomenimis, kaltinamieji imituodavo sandorius, pasirašydavo fiktyvias subrangos sutartis, kuriose subrangovas rangovui neva įsipareigodavo atlikti įvairius remonto darbus, suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos darbus, santechnikos medžiagų tiekimą, mechanizmų nuomą.

Vėliau buvo išrašomi netikri atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, o pinigai išgryninami.

Bendra fiktyviuose atliktų darbų aktuose, sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma dėl tariamų darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, viršija 315 tūkst. eurų, o privalomų mokėti įmokų ir mokesčių valstybei nesumokėta suma siekia beveik 100 tūkst. eurų.

R.Zaborės vaidmuo šioje byloje nėra pagrindinis, ją prokurorai įvardija kaip nusikaltimo padėjėją.

Jos interesams teisme atstovausiantis advokatas Irmantas Balčiūnas nusiteikęs įrodinėti, kad jo ginamoji bus antrą kartą teisiama už tą patį.

Paprašyta papasakoti apie kitą baudžiamąją bylą R.Zaborė pareiškė: "Aš nieko nekomentuosiu."

Lietuvos sveikuolių sąjunga, socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos institutas pakvietė priimti iššūkį – pabandyti 30 dienų nenaudoti vienkartinių indų.

Greitas maistas – greita pakuotė

„Greitas maistas gali būti ir sveikas, tačiau vienkartinių pakuočių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dažniausiai sukelia neigiamus padarinius“, – teigia Inga Gurauskienė.

Anot lektorės, poveikis aplinkai pasireiškia įvairiomis formomis ir visuose vienkartinių indų būvio ciklo etapuose – nuo žaliavų išgavimo, naudojimo iki atliekų šalinimo.

Šių gaminių naudojimo mastas pastaraisiais metais itin sparčiai auga. 2016 m. pasaulinė vienkartinių indų rinka siekė 27 mlrd. JAV dolerių, ir skaičiuojama, kad iki 2020 m. rinka išaugs iki 30 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Tai tiesiogiai siejasi su išaugusių žaliavų poreikiu – naftos, medienos ir metalo. Be to, vienkartinių indų specifika lemia itin trumpą gaminio naudojimo laiką ir menkas galimybes šiuos indus perdirbti bei grąžinti antrines žaliavas į gamybą. Tai iš esmės prieštarauja žiedinės ekonomikos koncepcijai, kuri yra gamybos ir darnaus vartojimo vystymosi pagrindas“, – pažymi I. Gurauskienė.

Greitas maistas gali būti ir sveikas, tačiau vienkartinių pakuočių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dažniausiai sukelia neigiamus padariniu.

Profesorė Jolita Kruopienė pasakoja, kad 2016 metais Danijoje buvo atliktas pavojingų cheminių medžiagų įvairiose maisto pakuotėse tyrimas.

Jo metu plastikiniuose maisto induose rasta kancerogenų: stireno, bisfenolio A. Pavojingų medžiagų rasta ir popierinėse pakuotėse: tyrėjai aptiko mineralinių alyvų, kurios gali paskatinti vėžį, kauptis organuose. Taip pat rasta fluorintų organinių junginių, kurie  sukelia priešlaikinio gimdymo riziką.

„Nors teigiama, kad kiekiai yra maži, o tai neturėtų kelti rizikos sveikatai, reikia atsižvelgti, kad esame veikiami vadinamojo „pavojingų medžiagų kokteilio“, – paaiškina profesorė J. Kruopienė, pabrėždama, kad į mūsų organizmus įvairiais būdais patenka nepageidaujamos medžiagos.

„Visai neseniai pirmą kartą išgirdau, kad vienkartiniai popieriniai puodeliai, iš kurių kavinėse ir degalinėse siūloma gerti kavą ar arbatą, yra neperdirbami dėl juose esančio plastiko! Taigi jie aplinkai kenkia labiau nei plastikiniai. Man atrodo, kad būtina apie tai kalbėti, nes ši pakuotė yra labai populiari“, – atkreipia dėmesį Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, kviečianti jungtis prie 30 dienų iššūkio.

KTU nuotr.

Patogūs, bet taršūs

„Niekas nesiginčija, kad vienkartiniai indai yra labai patogūs šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Tačiau vartojimas žengia greičiau nei mąstymas apie sukeliamus padarinius. Tai globali problema“, – sako doktorantė Valdonė Daugėlaitė.

Tyrėjos duomenimis,  vien Jungtinėje Karalystėje kasdien ištuštinama 7 mln. kavos puodelių. Per metus jų susikaupia daugiau nei 2,5 mlrd. Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. vienkartinių puodelių.

Įvertinant pagal Lietuvos populiaciją, vienas lietuvis per metus sunaudoja vidutiniškai 15 vienkartinių popieriaus pagrindo puodelių, o tai sudaro apie 3721 tonų neperdirbamų atliekų.

Lietuvoje veikia virš 1000 kavos išsinešti vietų: kavinių, degalinių, kioskų, restoranų, greito maisto užkandinių. Prie taršos ženkliai prisideda ir kavos pardavimo automatai, įrengti įvairiose erdvėse – universitetuose, biuruose, ligoninėse, stotyse.

„Nepastebime ir nesusimąstome, kaip ir kokiais mastais mūsų kasdieniai pasirinkimai ir įpročiai daro įtaką aplinkai. Gyvename ne vienkartinėje planetoje. Kiekvienas mes norime mėgautis švaria aplinka, sveiku maistu, unikaliu kraštovaizdžiu, norime palikti tokią galimybę savo vaikams bei anūkams. Mūsų asmeniniai sprendimai turi ženklų poveikį, todėl kviečiame jungtis visus, kas mėgsta iškylauti gamtoje, dažnai keliauja, valgo išvykose. Didelius pokyčius galime pradėti mažais žingsneliais, nuo savęs“ – ragina „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas. 

Iššūkio taisyklės

Iššūkio metu 30 dienų siūloma atsisakyti: vienkartinių puodelių, vienkartinių šiaudelių, vienkartinių indų ir įrankių. Dalyviai grupėje turi galimybę dalintis savo patirtimis, kelti vaizdo įrašus, užduoti klausimus. Iššūkio organizatoriai pateikia įdomių faktų apie vienkartinius indus, jų vartojimo kultūrą kitose šalyse, jau esančius pasaulyje sprendimus, kaip mažinti aplinkos taršą vienkartiniais indais.

Tai jau trečias iššūkis šiais metais, kurį organizuoja Sveikuolių sąjunga. Grikių iššūkis su Ksavera Vaištariene pritraukė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių,  o mėnesiui be cukraus pasiryžo beveik 19 tūkst. žmonių.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai gali rasti informacijos apie vienkartinių indų įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, supažindinami su alternatyvomis, kurios ypač aktualios vasarą.

Saugo klausą

Mūsų ausys gali „ištverti“ tam tikrą garso kiekį per dieną. Paprastai tai siekia apie 85 decibelus per 8 valandas. Didesnis triukšmo kiekis pradeda žaloti klausą. Vidutiniame automobilyje triukšmo lygis siekia apie 70 decibelų. Jį kelia variklis, oro kondicionierius, vėjas, padangų garsas, vibracija. Klausant muzikos, triukšmas dar labiau padidėja ir gali pasiekti net 90 decibelų. Specialistai pabrėžia, kad ilga kelionė tokiomis sąlygomis gali turėti negrįžtamų pasekmių klausai. Automobiliai su hibridiniais varikliais išsiskiria ypatingai tyliu veikimu ir jau ne vienerius metus patenka į tyliausių automobilių sąrašus. Tai reiškia, kad vairuojant hibridinį automobilį saugomos ir vairuotojų bei keleivių, ir praeivių ausys.

Išlaiko vertę

Įvairių duomenų analizė rodo, jog hibridiniai automobiliai pasižymi aukšta perpardavimo verte, o jų nusidėvėjimas yra labai mažas. Pavyzdžiui, kaip teigia „Mototojos“ „Toyota“ pardavimų vadovas Gediminas Jekenta, hibridinio „Toyota Prius“ ar „Toyota RAV4“ vairuotojai po penkerių metų pardavę savo automobilį gali tikėtis atgauti net 40 proc. jo vertės. Tai gerokai daugiau, nei pavyktų gauti pardavus dyzelinu varomą automobilį. Pagrindinis tokios tendencijos faktorius – auganti hibridinių automobilių paklausa.

Mažina stresą

Vairuotojai automobilyje kasdien praleidžia labai daug laiko ir net nepagalvoja apie tai, kokią įtaką tai daro jų sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad supantis triukšmas kelia stresą. Jis taip pat daro įtaką ir kraujotakai bei virškinimui. Todėl galima teigti, kad pasirinkus tylesnį automobilį, pavyzdžiui, hibridą ar varomą elektra, galima sumažinti patiriamą stresą ir apsaugoti organizmą nuo triukšmo sukeliamų sveikatos sutrikimų.

„Kelionės dažnam vairuotojui tampa tokia įprasta rutina, kad jie net nebepastebi, kiek daug triukšmo juos supa automobilyje. Dažnas net nesusimąsto, kad gali būti kitaip. Kol nepersėda į hibridą. Ne kartą esame girdėję iš hibridus pradėjusių vairuoti žmonių, jog pajutus tokį komfortą paprasčiausiai nebesinori vėl sėsti prie tradicinio automobilio vairo“, – sako G. Jekenta.

Tausoja aplinką

Nors renkantis automobilį dažniausiai galvojama apie jo technines savybes bei kainą, vis dažniau įvertinami ir taršos rodikliai. Vairuotojai tampa vis sąmoningesni ir dėmesingesni aplinkai, o rinkdamiesi automobilį atkreipia dėmesį į tai, kokią įtaką aplinkai šis turės. Būtent todėl hibridiniai automobiliai vis dažniau ir patenka į sąmoningų pirkėjų akiratį. Pavyzdžiui, „Toyota“ hibridinių modelių išskiriamo anglies dvideginio rodikliai yra tarp žemiausių savo klasėje. Kitaip nei dyzeliniai automobiliai jie pasižymi ir mažu kenksmingų azoto oksidų kiekiu (NOx).

Aplinkos taršos svarbą rodo ir tai, kad didieji pasaulio miestai skiria ypatingą dėmesį šiai problemai. Paryžius, Meksikas, Madridas ir Atėnai nusprendė, kad dyzelinu varomi automobiliai 2025 m. jų megapoliuose nebevažinės. Miestų merai patikino skatinsią elektrinių, hibridinių ir vandenilinių transporto priemonių naudojimą.

„Visa automobilių pramonė pamažu atsisako tradicinių vidaus degimo variklių ir aktyviai ieško jiems alternatyvų. Klimato kaita yra labai reali problema, kurią išspręsti galima tik išdrįsus pakeisti savo įpročius ir būnant atsakingesniais. Hibridai yra vienas iš žingsnių šio tikslo link“, – įsitikinęs G. Jekenta.

Taupo pinigus

Sėdint už hibridinio automobilio vairo galima ne tik mėgautis tyliu jo veikimu bei nauda aplinkai, bet ir sutaupyti pinigų. Šių automobilių ekonomiškumą ypač lengva pajusti tiems, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia vairuodami mieste. Pavyzdžiui, anot G. Jekentos, „Toyota“ hibridiniai automobiliai yra tiesiog sutverti miesto gyvenimui. Dėl dažno variklių išjungimo sutaupoma didelis kiekis degalų ir tuo pačiu pinigų. Vidutinės hibridinių modelių degalų sąnaudos tesiekia nuo 3,3 l/100 km (mažiausio modelio - „Toyota Yaris“) iki 5,0 l/100 km (didžiausio - „Toyota RAV4“ visureigio).

Šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais hibridinių automobilių gamintojo „Toyota“ modelių „Auris“, „Yaris“, „Prius“, „C-HR“ ir „RAV4“ su hibridiniais varikliais pardavimai Lietuvoje pasiekė 898 automobilius arba beveik 50 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvoje parduodama daugiau hibridinių „Toyota“ automobilių nei Latvijoje (514) ar Estijoje (754).

„Parašas po šiuo susitarimu reiškia kiekvieno iš mūsų įsipareigojimą gyventi atsakingiau, tausoti gamtą, neteršti aplinkos. Tam, kad šis istorinis, pasaulio lyderių parašais patvirtintas susitarimas netaptų popierinis, visi turime labai pasistengti. Pasaulis pradėjo suprasti, jog neatsakingas ir vartotojiškas požiūris į žemės mums duotas dovanas atsisuka prieš mus pačius – gamta mus baudžia sausromis ir potvyniais, badmečiais ir ligomis. Tik mes patys galime tai sustabdyti – reikia 40 proc. sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva yra pavyzdys pasauliui, kad ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir švari aplinka – suderinama“, – pranešime spaudai sakė D.Grybauskaitė.

Bendri Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos tikslai iki 2030 metų buvo patvirtinti 2014 metais Europos Vadovų Taryboje – ES šalys įsipareigojo į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 procentų. Europos Komisija šalims narėms, nevykdančioms įsipareigojimų, galės pradėti pažeidimo procedūras.

Anot Prezidentės spaudos tarnybos išplatinto pranešimo, per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų. Lietuva taip pat sparčiai padidino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą - šiemet 24 proc. energijos Lietuvoje bus išgauta iš atsinaujinančių šaltinių.

D.Grybauskaitė susitikime atkreipė pasaulio lyderių dėmesį ir į tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės statybas bei ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.

Pasak Luetuvos prezidentės, nesaugi branduolinė energija neturi nieko bendro su švarios energijos strategijos dalimi. Branduolinės avarijos padariniai paveiktų daug daugiau negu vieną šalį, užteršimo rizika kiltų ištisiems regionams, todėl visi branduolinės energijos projektai turi būti įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės, skaidriai ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis.

195 valstybių Paryžiaus klimato kaitos susitarimas buvo pasiektas pernai gruodį Prancūzijos sostinėje vykusioje JT konferencijoje. Šiuo susitarimu visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Susitarime įtvirtintas tikslas siekti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai, ir stengtis apriboti didėjimą iki 1,5 laipsnio lyginant su ikipramoniniu lygiu.

Klimato kaitos susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2025 metų besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos. Šalys kasmet turės teikti nacionalines ataskaitas, o kas penkerius metus bus vertinama pažanga ir teikiami atnaujinti nacionaliniai įsipareigojimai.