-
Sveikatos reikalų komitetas atmetė gydytojų pasiūlymus: balsavimas dėl pertvarkos – jau rytoj
Šeimos gydytojai: esminiai mūsų pasiūlymai buvo atmesti
Šeimos gydytojų bendruomenė iš pradžių ragino Sveikatos apsaugos ministeriją bei valdančiuosius atidėti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų autonomiją griaunančią pertvarką – perkelti sveikatos įstaigų reformą numatančių įstatymų priėmimą į kitą Seimo sesiją.
Šeimos gydytojai teigė, kad pertvarka turi daug trūkumų ir yra parengta neatsižvelgiant į jų argumentus, todėl ragino grąžinti įstatymų projektus tobulinimui bei pirmiausia gerai išanalizuoti pertvarkos poveikį sveikatos įstaigoms bei pacientams, o tik tuomet imtis naujų reformų.
Nesulaukę palaikymo iš sveikatos įstaigų pertvarkos iniciatorių ir matydami, kad jie nėra linkę stabdyti ant priėmimo slenksčio atsidūrusios reformos, šeimos gydytojų organizacijų atstovai pateikė savo siūlymus, kuriuos vėliau registravo ir opozicijai priklausantys Seimo nariai.
Šeimos gydytojų bendruomenės pasiūlymus sveikatos įstaigų pertvarkai trečiadienį svarstė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tačiau išklausę šeimos gydytojų argumentus bei iškeltas grėsmes, esminius jų pasiūlymus komiteto nariai vis dėlto atmetė.
Šeimos gydytojus vienijančių organizacijų atstovai neslepia nusivylimo dėl politikų neįsiklausymo į šeimos gydytojų argumentus.
Mūsų įvardytos grėsmės sistemai bei pacientams, išsakyti esminiai argumentai buvo atmesti nesulaukę palaikymo.
„Mes, gydytojai, esame neatsiejama šeimos medicinos sistemos dalis ir matome ją iš labai arti, todėl gerai suprantame, kokį poveikį būsima pertvarka turės ne tik šeimos gydytojų darbui, bet ir pacientams. Suprasdami, kad tai yra grįžimas į praeitį trisdešimčia metų atgal, prašėme pertvarkos iniciatorių neskubėti, sudaryti darbo grupę ir skirti laiko analizei, gerai viską pasverti ar bent sudėti saugiklius, kad šeimos medicinos įstaigos ir mūsų pacientai dėl šios reformos nukentėtų kuo mažiau. Deja, mūsų įvardytos grėsmės sistemai bei pacientams, išsakyti esminiai argumentai buvo atmesti nesulaukę palaikymo – akivaizdu, kad tikras dialogas dėl pertvarkos, kurio siekėme, taip ir neprasidėjo“, – apgailestavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Prieš dvi savaites Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, daugiau nei šimtas šeimos gydytojų iš visos Lietuvos sustojo į didelę širdį raudonu raiščiu surištomis rankomis – reaguodami į šalyje planuojamą šeimos medicinos reformą, šeimos gydytojai taip išreiškė savo vienybę ir rūpestį dėl pacientų.
D. Kanclerio nuotr.
Pasak A. Astafjevos, po šeimos gydytojų solidarumo akcijos politikai ir pertvarkos iniciatoriai jų bendruomenę išklausė, tačiau neišgirdo.
Mums buvo pasakyta – turime greičiau priimti reformą, nes reikia įsisavinti europinius pinigus.
„Pirmą kartą matome taip susivienijusius šeimos gydytojus iš visos Lietuvos, visų pagrindinių šeimos gydytojams atstovaujančių organizacijų. Palaikydami vieni kitus, neskaičiuodami valandų, pastarosiomis savaitėmis mes diskutavome su politikais, valdininkais, patarėjais, gilinomės į įstatymus, bendravome su žiniasklaida, nors daug mieliau būtume skyrę šį laiką savo pacientams. Išreiškėme savo abejones būsima reforma ir kėlėme konkrečius klausimus, kaip būsima reforma veiks praktiškai ir kokį poveikį turės, tačiau į tuos klausimus taip ir liko neatsakyta, o abejonės – neišsklaidytos. Mums buvo pasakyta – turime greičiau priimti reformą, nes reikia įsisavinti europinius pinigus“, – teigė A. Astafjeva.
Gydytojai atsitraukti neketina: stebės pertvarkos įgyvendinimą
Iki žalią šviesą sveikatos įstaigų pertvarkai uždegančio įstatymų priėmimo liko vos vienas žingsnis – jau šį ketvirtadienį Seime planuojamas galutinis balsavimas. Parlamentui nubalsavus už pertvarką, šeimos gydytojų bendruomenei liktų paskutinis šiaudas – LR Prezidento veto.
Pasak A. Astafjevos, jei parlamentas ketvirtadienį neužkirs kelio dabar itin daug trūkumų turinčiai sveikatos įstaigų pertvarkai, tai rodys valdančiųjų atsakomybės prisiėmimą už reformos įgyvendinimą bei su tuo susijusias pasekmes. Tuo tarpu šeimos gydytojų bendruomenė teigia atsitraukti neketinanti.
„Mums rūpi pacientai ir šeimos medicinos sistema, todėl kokie bebūtų priimti politiniai sprendimai, mes visada būsime šalia – lauksime kvietimo į poįstatyminių teisės aktų rengimo diskusijas, kartu su tarptautinėmis šeimos gydytojų organizacijomis stebėsime pertvarkos įgyvendinimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams ir būsime pasirengę reaguoti, kai tik to reikės“, – pažymėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė A. Astafjeva.
Šeimos gydytojai taip pat viliasi, kad jų bendruomenės neabejingumas ir pilietiškas įsitraukimas ginant savo bei pacientų interesus nebus paverstas eiline raganų medžiokle. „Labai gaila, bet tokių ženklų mes matome – bandoma ieškoti priešų, kalbama apie nebūtus politinius interesus, nors tai, kas vyksta, yra normali pilietinė diskusija, kurios iniciatoriai – dėl pacientų bei savo profesijos sunerimę šeimos gydytojai“, – pažymėjo A. Astafjeva.
-
Rekomenduoja Klaipėdai vykdyti sveikatos įstaigų pertvarką: kiek pinigų žada skirti? 3
„Šešiems balsavus už ir dviem susilaikius, sprendimas priimtas. Tai yra mūsų politinė valia rekomenduoti vykdyti pertvarką“, – sakė komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Tokį sprendimą sveikino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Aš noriu padėkoti Sveikatos reikalų komitetui, mums tai yra didelis įpareigojimas“, – teigė jis.
Ministras sakė, kad uostamiestyje, įvykdžius reformą, ketinama stiprinti infekcijos sektorių, skiriant 11 mln. eurų, taip pat preliminariai galėtų būti skiriama ir daugiau lėšų.
„Tikrai Klaipėdos mieste apie 11 mln. eurų keliautų į infekcijų sritį – stiprintume šitą barą ir pasiruoštume ateities krizėms, pandemijoms (...) Preliminariai Klaipėdos mieste, jeigu mes surandam kalbą, modelius, susitariame, kaip mes judame, kokius darome pokyčius, matyčiau dar mažiausiai papildomus 25 mln. eurų, kuriuos būtų galima investuoti į viso miesto gydymo įstaigas pokyčiams ir reformoms“, – kalbėjo A. Dulkys.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako nesantis prieš siūlomą miesto ligoninių jungimą, tačiau dėl to turės spręsti ir visas alternatyvas įvertinti miesto savivaldybės taryba.
Sveikatos reikalų komiteto posėdis penktadienį surengtas Klaipėdoje, siekiant uostamiestyje steigti universiteto ligoninę, apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę, priklausančią savivaldybei, ir Jūrininkų ligoninę.
Taip pat komitetas rekomendavo įtraukti ir Klaipėdos vaikų ligoninę bei Palangos reabilitacijos ligoninė.
Siekiama, kad naujos įstaigos dalininku taptų Klaipėdos universitetas, tačiau kol kas įstatymai nenumato tokios galimybės aukštojo mokslo įstaigai, nevykdančiai trijų pakopų gydytojų studijų.
Klaipėdos universitete šiuo metu vykdomos slaugos specialistų studijos, todėl komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra registravęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kad universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas.
Anot komiteto pirmininko, įvykdžius tokią pertvarką, atsirastų galimybė „didelėms investicijoms į infrastruktūrą, įrangą, kitus dalykus“, taip pat dėl to laimėtų pacientai, kuriems dėl paslaugų nereiktų vykti į Kauną ar Vilnių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys universiteto ligoninės statusą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
