Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos buvo priimtos už balsavus 72 Seimo nariams, vienam buvus prieš ir šešiems parlamentarams susilaikius. Jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų rugpjūčio.

„50 proc. Lietuvos gyventojų jau yra nubalsavę už mūsų reformas, nes jie yra palikę mažąsias ir vidutines savivaldybes ir užplūdę, jeigu galima taip pasakyti, užkimšę didžiąsias Lietuvos ligonines, nes važiuoja ir elementariausių konsultacijų, ambulatorinių ir kitų paslaugų į didžiuosius miestus, – po balsavimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. – Mūsų tikslas, kad apie 80 proc. galimų visų problemų žmonės galėtų spręsti arčiau namų, savo savivaldybėj.“

Jis taip pat atmetė opozicijos kritiką dėl naikinamų ligoninių regionuose, teigdamas, kad gydymo įstaigos liks, bet jos racionaliau teiks paslaugas.

„Kitas aspektas – mes juk nenaikiname ligoninių, kalba apie sveikatos apsaugos restruktūrizavimą, kad savivaldoje galbūt būtų atsisakoma kai kurių skyrių, kuriuose mažai pacientų, bet būtų užtikrinamas bazinis pagrindinis paketas ir žmonėms nereiktų važiuoti iš akies išsiimti šapą“, – teigė ministras.

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

Opozicijos atstovai kritikuoja reformą, teigdami, kad pataisos neduos laukiamos naudos, šeimos gydytojai taps biurokratais, eilės pas specialistus ilgės, o paslaugų prieinamumas – mažės. Socialdemokratai po balsavimo pranešė, kad kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami vetuoti pataisas.

„Valdančiųjų sumanyta ir buldozeriu stumiama reforma lyg vikšrais traiško sveikatos sistemą – nuo šeimos gydytojų iki pacientų. Ir šiaip pirmaujame Europoje perteklinių mirčių skaičiumi. Dabar tikrai ne laikas eksperimentams“, – sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.