„Nuo lapkričio 7 d. paskelbus karantiną vienas iš aktualių klausimų – kada pamatysim jo poveikį? Poveikį galima matuoti įvairiai, bet pati suprantamiausia statistika – naujų atvejų dinamikos pokyčiai. Jeigu karantinas veikia, augimas turi pradėti lėtėti ir pavirsti į kritimą.
Žiūrėti į dienos dinamiką dėl savaitgalinių efektų nėra prasmės. Todėl visai protinga žiūrėti į savaitinį augimą, t.y. lyginti 7 dienų atvejų skaičių su atvejų skaičiumi iš prieš tai buvusių 7 dienų. Taigi šiandien lygintume atvejų skaičių nuo lapkričio 14 d. iki lapkričio 20 d. su atvejų skaičiumi nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 13 d. Tokią statistiką galima skaičiuoti kiekvieną dieną“, – šeštadienį savo feisbuko paskyroje parašė Sveikatos tarybos narys.
Naujų atvejų dinamika labiau rodo NVSC darbo broką o ne tikrą epidemijos padėtį.
Mokslininko teigimu, žiūrint į statistiką iki penktadienio buvo visai neblogas vaizdas. Lapkričio 18 ir 19 augimas buvo nukritęs žemiau nulio. Bet lapkričio 20 d. jis vėl šoktelėjo iki 6 proc.
„Kas nutiko? O nutiko tas, kad į lapkričio 5-7 dienas NVSC sudėjo kelių dienų atvejų skaičius ir taip dirbtinai juos padidino. Tas akivaizdžiai matosi žiūrint į teigiamų naujų testų dinamiką. Lapkričio 4 d. teigiamų naujų testų buvo 1383, o naujų atvejų užfiksuota tik 995. Per kitas tris dienas NVSC kaip iliuzionistas iš kepurės ištraukė 816 daugiau naujų atvejų negu buvo užfiksuota naujų teigiamų testų.
Tos dienos dirbtinai didino praeitos savaitės skaičius ir todėl buvo stebimas kritimas, nors realiai jo nebuvo. Kai tos dienos pradėjo nepateikti į septynių dienų langą, viskas atsistatė į savo vėžes. Skaičiuojant savaitinį augimą iš teigiamų naujų testų iki kritimo toli. Stebima ta pati augimo mažėjimo tendencija, bet augimas sumažėja iki 7 proc. ir paskutinę dieną vėl pradeda kilti.
„Facebook“ nuotr.
Taigi eilinį kartą turime, kad naujų atvejų dinamika labiau rodo NVSC darbo broką, o ne tikrą epidemijos padėtį. Ir pagrįstai kyla klausimas, ką realiai daro NVSC?“ – klausimus kelia ir kritiką žeria V. Zemlys-Balevičius.
Ekspertas teigia, kad absoliučiai visus iki šiol viešai skelbtus duomenis buvo galima surinkti be NVSC ir pateikia paaiškinimą, kodėl.
„Testų duomenys keliauja į e-sveikatą kartu su testuojamų asmens kodu, iš kurio gali nustatyti amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Nustatyti, ar tai naujas atvejis, tada yra elementarus automatinis patikrinimas. Duomenis, ar susirgę pasveiko, vėl galima susirinkti iš e-sveikatos arba automatiškai nustatyti pagal izoliacijos pabaigą arba pakartotinį neigiamą testą.
NVSC realiai pateikia tik vieną skaičių – naujus atvejus, kuris realiai reiškia, kad kažkas iš NVSC darbuotojų arba savanorių kažkada prie naujo teigiamo testo pridėjo varnelę – kad va čia yra naujas atvejis. Su tokiais duomenimis epidemijos nesuvaldysi.
Kol nebuvau ekspertų grupės narys, naiviai galvojau, kad SAM ir NVSC turi daugiau duomenų negu skelbia. Po dviejų savaičių buvimo ekspertų grupėje ir aiškinantis situaciją stiprėja įspūdis, kad arba daugiau duomenų nėra, arba kad jie beverčiai.
„Facebook“ nuotr.
Todėl nenuostabu, kad visą epidemijos laikotarpį iš SAM ir NVSC mes realiai daugiau negu elementarios atvejų analizės neišgirdom. Kai SAM ir NVSC sako kad karantino poveikis išaiškės tik po kelių savaičių, tai jie remiasi panašiais samprotavimais, kuriuos aš čia išdėsčiau.
Taip tvarkantis, spėju, geriausiu atveju augimą sumažinsim iki nulio, bet kritimo nesulauksim. Atviras klausimas: kam tada reikalingas karantinas, kuris neveikia? Karantinas yra priemonė, kuri stabdo epidemiją, bet žaloja ekonomiką. Dabar mes turim lietuvišką fenomeną – karantiną, kuris nestabdo epidemijos, bet ekonomikai vis tiek kenkia.
„Facebook“ nuotr.
Labai tikiuosi, kad aš klystu ir jau kitą savaitę pamatysim atvejų kritimą. Deja, turint omenyje, kad teigiamų tyrimų dalis toliau sėkmingai auga, kas reiškia, kad realiai situacija nevaldoma ir susirgimo atvejų yra kur kas daugiau negu spėjama užfiksuoti, optimistu išlikti sunku“, – savo įžvalgas baigia ekspertas.
