Gėrimų sektoriaus milžinės rezultatai buvo itin teigiami, palyginti su praėjusiais metais, kai pardavimų apimtis staiga sumažino sprendimai daugelyje šalių uždaryti kino teatrus, atšaukti sporto varžybas ir kitus didelius renginius.

„Antro ketvirčio rezultatai rodo, kad mūsų verslas atsigauna greičiau nei visa ekonomika“, – teigė „Coca-Cola“ generalinis direktorius Jamesas Quincey, pažymėjęs, kad bendrovė padidino savo metinių pajamų prognozę, nepaisant „nesinchroniško“ atsigavimo skirtingose pasaulio rinkose.

Šiaurės Amerikoje „Coca-Cola“ pardavimai augo 28 proc. Taip pat smarkiai didėjo pardavimai Kinijoje, Brazilijoje ir Nigerijoje.

Bendrovės ketvirčio pelnas šoktelėjo 48 proc. iki 2,6 mlrd. dolerių, o pajamos – 42 proc. iki 10,1 mlrd. dolerių.

Šiuo metu „Coca-Cola“ tikisi „organiško“, 12–14 proc. siekiančio metinio augimo.

Airijos premjeras Leo Varadkaras taip pat paskelbė, kad iš kai kurių valstybių į Airiją atvykusiems žmonėms nuo liepos 9 d. bus privaloma 14 dienų saviizoliacija, tačiau valstybių sąrašas kol kas nėra parengtas.

Nuo birželio 29 d. taip pat atsidaro muziejai ir meno galerijos, grožio salonai ir viešbučių barai.

Patalpose nuo pirmadienio galės rinktis iki 50 žmonių, o lauke – iki 200, tačiau Vyriausybė ragino žmones laikytis fizinio atstumo rekomendacijų.

„Siekiant išlaikyti žemą užkrečiamumo lygį, viešajame transporte bus privaloma dėvėti veido kaukes, jos turėtų būti dėvimo ir parduotuvėse bei kitur, kur sudėtinga išlaikyti atstumą“, – sakoma Vyriausybės pranešime.

Planuojama dar labiau karantino apribojimus švelninti liepos 20 d., kuomet atsidarys barai ir kazino.

Airijoje nuo COVID-19 mirė 1 727 žmonės, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia 25 405.

„Tai nebuvo lengva nė vienam iš mūsų, tačiau mes ištvėrėme tai kaip valstybė. Dabar turime pabandyti sumažinti koronaviruso padarytą žalą ir parodyti solidarumą vieni kitiems“, – sakė L. Varadkaras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė pareigūnams pradėti švelninti ribojimus, o vėliau pirmadienį jam turi būti pristatytas ambicingas ekonomikos gaivinimo planas, nors jo šalis užima trečią vietą pasaulyje pagal patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičių.

Praėjusią savaitę V. Putinas sakė, kad Rusijos epidemijos pikas jau yra praeityje, ir teigė nerimaujantis dėl to, kaip sugrąžinti šalį į vėžes, ypač – Maskvą, kur vėliau šį mėnesį turi įvykti didelis karinis paradas.

Rusijoje ir toliau fiksuojama tūkstančiai naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų. Pirmadienį paskelbta, kad per praėjusią parą šalyje užregistruoti 9 035 nauji atvejai. Pagal bendrą patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusiją lenkia tik JAV ir Brazilija.

Maskvoje, tapusioje epidemijos epicentru Rusijoje, per praėjusią parą užfiksuoti 2 297 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Pasak pareigūnų, daug užsikrėtimo atvejų užregistruojama dėl plataus masto testavimo. Jie pabrėžia, kad Rusija gali švelninti karantiną, nes šalyje naujų susirgimo atvejų užfiksuojama vis mažiau, be to, COVID-19 pareikalavo palyginti nedaug gyvybių (4 855) .

Kritikai pareigūnus kaltina nepranešant apie visus mirties atvejus ir keliant žmonėms riziką sprendimu pernelyg greitai atšaukti griežčiausias karantino priemones.

Daugiau nei pusė Rusijoje užfiksuotų mirties atvejų tenka per 12 mln. gyventojų turinčiai Maskvai ir jos apylinkėms, tad sostinės pareigūnai neskubėjo atšaukti nuo kovo 30-osios galiojusių ribojimų.

Sudėtingas pasivaikščiojimų režimas

Pirmadienį buvo leista atidaryti parduotuves ir parduotuvių centrus, o gyventojai nuo šiol gali sportuoti lauke iki 9 val. ryto, bet kaukės privalomos visada, o pirštinės – parduotuvėse ir viešajame transporte.

Savo parduotuvėje Maskvos centre, kurioje pardavinėjamos rankinės ir papuošalai, Olga džiaugėsi, kad vėl gali aptarnauti klientus.

„Atidarėme [parduotuvę] prieš dvi valandas, bet jau turime kelis klientus. Aš nusiteikusi gan optimistiškai, galvoju, kad žmonės pamažu sugrįš“, – sakė ji.

Tačiau milijonų miesto gyventojų vis dar reikalaujama daugumą laiko būti savo namuose, o tie, kam leidžiama dirbti, turi gauti oficialius leidimus.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie bandomąjį dviejų savaičių laikotarpį, kai gyventojams bus leista pasivaikščioti 2 km spinduliu aplink savo namus pagal jų adresais pagrįstą grafiką.

Ši sudėtinga sistema, pagal kurią bus leidžiama pasivaikščioti nuo 9 iki 21 val. ne daugiau kaip tris kartus per savaitę, sulaukė ir pašaipų. Kai kas juokauja, kad gyvenimas Maskvoje darosi panašus į Aldous Huxley (Oldo Hakslio) ir Jevgenijaus Zamiatino distopijas.

Populiarus komikas Maksimas Galkinas, socialiniame tinkle „Instagram“ turintis beveik 8 mln. sekėjų, paskelbė miniatiūrą, kaip V. Putinas ir S. Sobianinas neva aptarinėja „kvėpavimo tvarkaraštį“ Maskvos gyventojams.

Restoranai, kavinės ir kino teatrai lieka uždaryti, masiniai renginiai draudžiami bent iki birželio 14-osios.

Ekonomikos gaivinimo planas

Pandemija labai paveikė Rusijos ekonomiką; vienas tyrimas praėjusį mėnesį parodė, kad trečdalis šalies kompanijų, daugiausia prekybos ir paslaugų sektoriuje, susiduria su bankroto rizika.

Nedarbas balandžio mėnesį pasiekė 5,8 proc. ir buvo didžiausias per ketverius metus, nors kompanijoms nurodoma per karantiną suteikti darbuotojams mokamas atostogas.

Didėja spaudimas Rusijai naudoti savo 150 mlrd. dolerių (134,7 mlrd. eurų) rezervą. Pradiniai ekonominės pagalbos planai buvo kritikuojami ir vadinami pernelyg kukliais.

Premjeras Michailas Mišustinas pirmadienį turi pateikti V. Putinui ekonomikos rėmimo programą dvejiems metams.

„Pagrindinis jos tikslas yra surasti stabilų kelią į ekonomikos augimą [ir] didinti realias mūsų piliečių pajamas“, – pirmadienį sakė M. Mišustinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kritikai kaltino vyriausybę krizės metu nepakankamai remiant verslą ir paprastus rusus, o pritarimas V. Putino darbui, kaip parodė balandį atlikta apklausa, smuko iki rekordiškai žemo lygio – 59 procentų.

Kremlius taip pat turėtų netrukus paskelbti naują balsavimo dėl konstitucinių reformų datą. Plebiscitas turėjo įvykti balandžio 22 dieną, tačiau jis buvo atidėtas dėl augančio užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų skaičiaus Rusijoje.

Siūlomi pagrindinio Rusijos įstatymo pakeitimai leistų V. Putinui, kuris prezidento ar premjero pareigas eina nuo 1999 metų, be pertraukos dirbti dar dvi kadencijas valstybės vadovo poste.

Pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą, galima rengti kultūros, pramogų, sporto ar kitus renginius su žiūrovais. Nustatyta, kad nuo birželio 1-osios iki 15-osios atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose gali būti ne daugiau kaip 300 žiūrovų, uždarose erdvėse – ne daugiau 100. Vėliau  žiūrovų skaičius didės.

Visi renginių lankytojai įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis ne mažesnio kaip vieno metro atstumo atvirose erdvėse ir dviejų metrų – uždarose. Atstumo reikalavimai netaikomi šeimos nariams.

Nuo pirmadienio į klases leista grįžti ir vyresniųjų klasių mokiniams. Savivaldybėms palikta spręsti, ar atnaujinamas ugdymas mokyklose.

Būrelius ir vasaros stovyklas lankantiems vaikams nebereikės laikytis metro atstumo vienas nuo kito, panaikintas reikalavimas užtikrinti vienam asmeniui ne mažesnį negu 5 kv. m plotą bei nurodymas, kad vienoje grupėje veiklose gali dalyvauti iki 15 vaikų. Darbuotojams nebeprivaloma dėvėti veido kaukių.   

Viena valanda – iki 23 valandos – ilgėja leidžiamas kavinių, restoranų, barų, naktinių klubų darbo laikas.

Be to, Vyriausybės sprendimu, nuo birželio Lietuvos sienos atveriamos tų šalių, kur sergamumas koronaviruso infekcija per pastarąsias dvi savaites neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, gyventojams.

Atvykusiems iš tokių šalių nebus privaloma savęs izoliuoti dvi savaites. Šalių sąrašą skelbs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiekvieną pirmadienį.

Be to, nuo birželio 1-osios vidurnakčio panaikinta Lietuvos ir Latvijos sienos kontrolė, ją Lietuvos pasieniečiai vykdė nuo karantino paskelbimo pradžios. Tai reiškia, kad į minėtą valstybę išvykti arba iš jos atvykti į Lietuvą galima bet kurioje vietoje, o nuolatinės kontrolės procedūrų čia nebeliks. 

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16 dieną, praėjusį trečiadienį jis pratęstas iki birželio 16-osios.

„Šį COVID-19 atoslūgio laikotarpį skubame išnaudoti tolesnių žingsnių planavimui. Švelnėjant karantino sąlygoms norime padėti atsitiesti nukentėjusiems gyventojams bei verslui. Kartu planuojame tolesnius veiksmus, kad miesto ekonomika išliktų gyvybinga, tačiau nepamirštame ir to, kad COVID-19 grėsmė niekur nedingo, tad numatome resursus ir tolesnei prevencijai“, – savivaldybės pranešime cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak mero, jau artimiausiame savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstomi nauji siūlymai, kuriais numatoma verslui mažinti mokesčius už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, žemę, žemės nuomą, savivaldybės nekilnojamojo turto nuomą. Taip pat numatoma priimti sprendimus dėl atleidimo nuo vietinių rinkliavų už viešose vietose teikiamas prekybos ir paslaugų veiklas.

Švelnėjant karantino sąlygoms norime padėti atsitiesti nukentėjusiems gyventojams bei verslui.

Klaipėdos miesto savivaldybė jau yra apsisprendusi visus 2020 metus nuo vietinės rinkliavos atleisti lauko bei paplūdimių kavines, o karantino metu nerenka rinkliavų už veiklas, kurios šiuo laikotarpiu viešose vietose yra draudžiamos. Rinkliavos šiuo metu nereikia mokėti ir už leidimus įrengti išorinę reklamą, o savivaldybės patalpų nuomininkams yra atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas už karantino laikotarpį. Jei taryba pritars ir naujoms siūlomoms priemonėms, tai bus papildoma paskata verslui.

„Verslo palaikymas šiuo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbus visam miestui. Kurdami pagalbos paketą siekėme numatyti verslui svarbias, tačiau tuo pat metu ir miesto biudžetui pakeliamas priemones. Dėl reikalingų žingsnių diskutavome su verslo atstovais – Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Klaipėdos pramonininkų asociacija. Tikimės, kad į planą įtrauktos priemonės padės verslui lengviau išgyventi krizinį laikotarpį bei išsaugoti darbo vietas klaipėdiečiams“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Dar vienas svarbus uždavinys savivaldai – užtikrinti, kad dėl karantino mažėjant biudžeto įplaukoms, nesustotų pradėti investiciniai projektai.

„Tai svarbu ir tolesniam miesto vystymuisi, klaipėdiečiams reikalingos infrastruktūros kūrimui, ir ekonomikos gyvybingumui. Atsisakant investicinių projektų, kartu nukentės ir juos įgyvendinančios įmonės, o tai gali atsiliepti ir klaipėdiečių atlyginimams, darbo vietų skaičiui. Todėl aktyviai ieškome galimybių užtikrinti reikiamą projektų finansavimą – dalyvaujame valstybės siūlomose programose, neatmetame galimybės imti paskolą“, – teigia meras V. Grubliauskas.

Pagalba numatyta ir karantino metu darbą praradusiems gyventojams. Pajamų netekusiems klaipėdiečiams savivaldybė jau patvirtino papildomą materialinės paramos rūšį – nustatytas sąlygas atitinkantys gyventojai gali kreiptis dėl 257 eurų vienkartinės išmokos. Pablogėjus finansinei situacijai, klaipėdiečiai taip pat raginami pasidomėti ir kitomis socialinės paramos rūšimis, kurios yra teikiamos ir nuolat.

Taip pat siekiant padėti dirbantiems klaipėdiečiams grįžti į darbus, vaikams sudaroma galimybė lankyti darželius, o nesinaudojantys šiomis paslaugomis karantino metu neturi mokėti jokių „abonentinių“ mokesčių. Karantino metu klaipėdiečiai taip pat atleidžiami nuo mokesčių už vaikų ugdymą neformalaus ugdymo įstaigose, sporto mokyklose.

Planuojant pagalbos priemones verslui ir gyventojams, savivaldybės vadovai akcentuoja ir tai, kad COVID-19 grėsmė išlieka, todėl lygiai taip pat svarbu tęsti prevencines priemones, užtikrinti, kad mieste būtų teikiamos pandemijos metu reikalingos paslaugos – veiktų mobilusis punktas, karščiavimo klinika, būtų sudarytos galimybės gyventojų saviizoliacijai.

Viruso plitimo mieste sustabdymui iš miesto biudžeto jau skirta 1 029 000 eurų. Prie šių priemonių finansavimo prisidėjo ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas, bendromis jėgomis jau investuota per du milijonus eurų, sakoma savivaldybės pranešime. Skaičiuojama, kad tolesniems krizės suvaldymo planams įgyvendinti savivaldos sistemoje veikiančioms organizacijoms šiemet prireiks dar 4 100 000 eurų.

Subjektyvus įsitikinimas, kad sunkiausias pandemijos etapas – jau praeityje, skatina žmones atsainiau vertinti savo bei aplinkinių apsaugą nuo koronaviruso, pastebima Gynybos paramos fondo pranešime.

„Su karantino švelninimu sutapęs Lietuvos gyventojų atsipalaidavimas grasina sumenkinti griežtos izoliacijos įdirbį ir pakenkti po ilgos pertraukos duris vėl atvėrusiems verslams“, – įspėja Gynybos paramos fondo vadovas atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Vaidotas Malinionis

Gynybos paramos fondo savanoriai Vyriausybės sušvelninto karantino sąlygų pažeidimus pastebi visoje šalies teritorijoje.

„Karo konfliktų zonose gerai žinomas šis reiškinys, kai pirmąsyk su mirtinu pavojumi susidūrę kariai pirmas kelias savaites elgiasi itin atsargiai, o apsipratę užsimiršta ir tampa neatsparūs pavojui, – paaiškina atsargos pulkininkas. – Šį reiškinį pastaruoju metu stebime Lietuvoje: išgyvenę pirminį išgąsčio ir izoliacijos šoką, žmonės pradėjo elgtis lyg būtų nemirtingi ir neužkrečiami.“

Su karantino švelninimu sutapęs Lietuvos gyventojų atsipalaidavimas grasina sumenkinti griežtos izoliacijos įdirbį.

Pasak V. Malinionio, žmogaus polinkis pervertinti pirmąją akistatą su grėsme, o apsipratus su ja – visiškai nuvertinti pavojų geriausiai iliustruojamos eismo įvykių keliuose statistika – daugiausiai jų sukelia ne pradedantieji, o antramečiai vairuotojai.

„Karius pavojaus zonose drausmina karininkai, vairuotojus – policijos pareigūnai, o staiga atsipalaidavusią ir pandemijos pavojų nuvertinančią visuomenę lieka drausminti Vyriausybei, kuri iki šiol gana sėkmingai tvarkėsi“, – viliasi fondo vadovas.

Kovo pradžioje Lietuvoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos, Gynybos paramos fondas skubiai persitvarkė į humanitarinės pagalbos organizaciją. Bendradarbiaudami su kitomis labdaros ir paramos organizacijomis bei verslu, fondo savanoriai organizuoja pagalbos siuntų surinkimą ir saugų pristatymą visoje Lietuvoje.

Fondas taip pat organizuoja saugaus elgesio mokymus Humanitarinę pagalbą teikiantiems savanoriams bei padeda verslo įmonėms, kurioms Vyriausybė leido atnaujinti klientų aptarnavimą.

Pasak V. Malinionio, nors įmonės karantino sušvelninimui rengiasi kruopščiai ir atsakingai, būtent pernelyg sumažėjęs gyventojų budrumas, , pabrėžia jis, šiuo metu kelia didžiausią grėsmę.

Apie Vyriausybės sprendimą paskelbė premjeras Mateuszas Morawieckis. Tiesa, atidarytuose prekybos centruose ir viešbučiuose galios tam tikri apribojimai.

Prekybos centruose vienam žmogui turės būti skirta ne mažiau nei 15 kv. m parduotuvės ploto. Taip pat pabrėžiama, kad nebus atidarytos viduje esančios kavinių erdvės, sporto klubai ir vaikų žaidimo aikštelės.

Viešbučiams taip pat leista atsidaryti, jei šie laikysis saugumo reikalavimų. Viešbučiuose esantys baseinai ir sporto klubai liks uždaryti.

Nuo kitos savaitės Lenkijoje taip pat atsidaro bibliotekos ir muziejai.

Nuo gegužės 6 d. bus leista atsidaryti vaikų darželiams, tačiau kiekviena įstaiga galės pati spręsti, ar nori atnaujinti veiklą, teigė M. Morawieckis.

Spaudos konferencijoje dalyvavę M. Morawieckis ir sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis ragino lenkus laikytis socialinio atstumo reikalavimų, šaliai ruošiantis ilgajam savaitgaliui.

„Išeiname iš namų dirbti, apsipirkti ir sveikatai svarbiais reikalais: laikykimės šių taisyklių“, – sakė M. Morawieckis.

Viešose vietose vis dar galioja reikalavimas išlaikyti 2 m atstumą nuo kitų žmonių ir prisidengti veidą.

Lenkijoje iki šiol patvirtinta 12 415 užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 606 mirtys nuo COVID-19.

Šalies vadovas pažymi, kad Lietuvai pavyko stabilizuoti koronaviruso plitimą, ir ragina nesugriauti to, ką „kūrėme labai sunkiai, labai kruopščiai, tam tikra prasme ir žmonių psichologinės įtampos sąskaita“.

„Jeigu šitoje vietoje galima būti šiek tiek atsargesniu, aš visada būsiu atsargumo pusėje. Nes dilema galbūt atrodo, ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu, bet žvelgiant toliau į perspektyvą tokio pasirinkimo nėra“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Mūsų piktnaudžiavimas sveikata gali baigtis ir labai dideliais ekonominiais nuostoliais vėlesniame etape, jei mes tai (atlaisvinsime karantiną – BNS) padarysime per anksti, per laisvai, ir kažkurioje vietoje padarysime klaidą“, – pažymėjo prezidentas.

Jis sakė, kad Vyriausybės pasirinktas išėjimo iš karantino planas „yra konservatyvus, atsargus, pagrįstas dokumentu, kurį Europos Komisija yra pateikusi viešumai, kurio vienas iš principų yra atlaisvinti verslą, karantiną laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia neigiamo rezultato sveikatos prasme, ir tik tada judėti prie kito etapo“.

„Jei įsitikiname, kad po pirmojo etapo atlaisvinus verslą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti tą atlaisvinimą ir prie antrojo etapo nepereiti“, – pažymėjo prezidentas.

Vyriausybė po mėnesį trukusių suvaržymų trečiadienį leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Vėl gali dirbti ne maisto parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Taip pat atnaujinti veiklą gali visos smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, įskaitant ir veikiančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Šalies vadovas sako, kad prie kito etapo pereiti galima tik įsitikinus, kad viruso plitimas nepaūmėjo. G. Nausėda taip pat teigė, jog scenarijus, kuomet staiga viską atlaisvinus dėl viruso plitimo vėl reikėtų grįžti prie itin griežtų suvaržymų būtų nepriimtinas.

„Mūsų veiksmai davė teigiamą rezultatą ir mes turime labai apčiuopiamą viruso plitimo stabilizaciją, jeigu nepasakyti daugiau, tai nesugadinkime viso to, kūrėme labai sunkiai, labai kruopščiai, tam tikra prasme ir žmonių psichologinės įtampos sąskaita“, – sakė prezidentas.

„Tikrai ne paslaptis, kad daugeliui žmonių buvo sunku išlaikyti šitą karantiną, ypač pagyvenusiems žmonėms, pagalbos stokojantiems žmonėms, bendravimo stokojantiems žmonėms, tai buvo sunkus išmėginimas, ir dabar padaryti kažkokį liapsusą ir pasakyti „dabar, mielieji, vėl grįžtame prie keturių savaičių pačio juodžiausio griežčiausio karantino“, netinka  šitaip, man tokia strategija būtų nepriimtina“, – kalbėjo G. Nausėda.