Ketvirtadienį perrinktas E. Milešinas teigė sieksiantis vienodos pareiginės algos pedagogams.

„Be rinkos sąlygas atitinkančių atlyginimų visiems pedagogams, ypač pradedantiesiems, švietimo sistema risis žemyn“, – pranešime sakė E. Milešinas.

„Todėl savo strateginiame plane „Vizija2025“ esame numatę tikslą – siekti vienodos pareiginės bazinės algos visiems pedagogams, kuri būtų ne mažesnė nei dabar mokamas atlyginimas pedagogams, turintiems eksperto kvalifikaciją“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Be rinkos sąlygas atitinkančių atlyginimų visiems pedagogams, ypač pradedantiesiems, švietimo sistema risis žemyn.

Jo kandidatūrą palaikė 164 ketvirtadienį Vilniuje vykstančio suvažiavimo dalyviai, devyni susilaikė, BNS informavo organizacijos Eglė Žukauskaitė.

Nuo 2019 metų gegužės pradžios profsąjungai vadovaujantis E. Milešinas išrinktas ketverių metų kadencijai.

Jo pavaduotoju antrai kadencijai išrinktas Audrius Jurgelevičius, o Ramūną Znutą pakeitė Klaipėdos rajono susivienijimo lyderė Renata Anužienė.

Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga teigia esanti didžiausia švietimo profesinė organizacija, vienijanti daugiau nei 10 tūkst. narių – mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų.

„Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų. Džiaugiamės, kad vyksta konstruktyvus dialogas ir po ilgų derybų pavyko pasiekti bendrą sutarimą“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Pranešama, jog šalys susitarė, kad nuo šių metų būtų skiriama papildomų lėšų mokytojų, kitų pedagogų, mokslo darbuotojų darbo užmokesčio fondui padidinti 12,49 proc., o 2023 ir 2024 metais lėšos darbo užmokesčiui didėtų ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet.

Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų.

Taip pat susitarta, kad nebūtų viršijamas nustatytas mokinių skaičius ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse ir bendrojo ugdymo klasėse: ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse nuo 10 iki 20 vaikų priklausomai nuo mažiaus, pradinėse – 24 mokiniai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose – 30 mokinių.

Sutarta dėl ankstyvojo ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo, papildomų apmokamų atostogų, mokymosi, saviugdos ir sveikatos gerinimo dienų profesinės sąjungos nariams, mokyklų vidaus dokumentų, reglamentuojančių darbo sąlygas, derinimo su profsąjunga, kitų garantijų.

Kolektyvinės derybos su LŠDPS buvo pradėtos 2019 metais. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga iš derybų dėl kolektyvinės sutarties kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis buvo pasitraukusi dar 2016 metais, nepritardama mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui.

Pernai lapkritį ŠMSM taip pat pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį su kitų profesinių sąjungų – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesine sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ – atstovais.

Pranešama, kad šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketina pakviesti visas profesines sąjungas deryboms, kad būtų pasirašyta viena Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis.

Anot jų, lyginant su kitomis įstaigomis, švietimo bendruomenės skiepijimosi lygis yra kone geriausias, todėl, akcentuoja profsąjungų atstovai, tokie reikalavimai tik paskatintų nepasiskiepijusius išeiti iš darbo.

„Tokios kalbos tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Švietimo sektorius yra vienas geriausių vakcinavimo srityje ir 90 procentų visų darbuotojų yra vakcinuoti“, – Eltai teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas. 

Anot E. Milešino, reikėtų palaukti, kol įsigalios įstatymas dėl mokamų testų, o tik tada svarstyti apie naujas priemones. 

Toks vaizdas, kad Vyriausybė turi mazochistinių bruožų. Tik aprimo aistros dėl mokamų testų, tai dabar išmeta naujieną ir laukia, kaip liaudis reaguos.

„Man niekaip nėra suprantama, kodėl dabar tokios kalbos prasidėjo, kai Seimas atmetė prezidento veto ir nuo gruodžio 1 d. bus privaloma nevakcinuotiems testuotis už savo pinigus. Šitoje vietoje reikėtų palaukti bent porą mėnesių ir pamatyti, koks bus rezultatas įsigaliojus įstatymui. Nemaža dalis darbuotojų, kurie nėra vakcinuoti, manau, kad sprendimą pakeis, o tam tikra dalis darbuotojų iš švietimo sektoriaus tiesiog išeis. Tai tikrai dabar nėra tikslo kalbėti apie privalomą vakcinaciją“, – kalbėjo E. Milešinas bei pridūrė, kad priverstinis vakcinavimas neprisidėtų prie didesnio pasiskiepijusių skaičiaus. Anot jo, tai tik suskaldytų visuomenę.

„Toks vaizdas, kad Vyriausybė turi mazochistinių bruožų. Tik aprimo aistros dėl mokamų testų, tai dabar išmeta naujieną ir laukia, kaip liaudis reaguos. Kam dabar priešinti ir erzinti visuomenę, kuri ir taip yra ant ribos? Aš pats už vakcinaciją ir skatinu visus mokytojus vakcinuotis, bet reikėtų, manau, sutelkti pajėgas ir galvoti, kaip paraginti vakcinuotis to sektoriaus darbuotojus, kur vakcinavimas yra daug mažesnis“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas. 

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andriaus Navickas taip pat dėl siūlymų abejoja. Anot jo, tai gali padidinti darbuotojų trūkumą. 

„Iš esmės tai nieko labai nepakeistų. Švietimo bendruomenė yra aktyviausiai besiskiepijanti, tai ta dalis, kurie nepasiskiepijo, nelabai žinome, kaip gali reaguoti, ir klausimas, ar jie visgi neapsispręs pasitraukti iš švietimo sistemos. Taip gali padidėti mokytojų trūkumas“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas bei pridūrė, kad tokias kalbas vertinti sunku, nes nežinoma, kaip į siūlymus reaguotų nepasiskiepiję darbuotojai. 

„Didžiosios daugumos, kuri jau yra vakcinuota, sprendimas neliestų. Eina kalba apie tuos, kurie nėra pasiskiepiję, tokių yra mažuma, todėl įvertinti sunku. Visgi mes manome, kad turėtų būti galimybė pasirinkti, žmonių nereikėtų spausti ir jie turėtų apsispręsti savarankiškai”, – sakė A. Navickas. 

ELTA primena, antradienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad kai kurių profesijų atstovams, dirbantiems su pažeidžiamos sveikatos žmonėmis arba aplinkoje, kur virusas linkęs plisti labiau negu kitur, gali būti svarstoma apie privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19. Toks pakeitimas paliestų mokytojus, medikus, slaugos darbuotojus. I. Šimonytė pridūrė, kad  svarstyta į tokių veiklų sąrašą įtraukti ir karius.

„Čia nėra kažkokia labai nauja mintis, man atrodo, apie tai yra diskutuojama ir ne tik Lietuvoje pastaruosius keletą mėnesių. Kai kur tie sprendimai jau yra įgyvendinti ir veikia“, – antradienį sakė I. Šimonytė.

Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.

„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Pranešime cituojamas Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus, pats ką tik persirgęs COVID-19, sako, kad karantinas turi būti karantinas, o ne parodija.

Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas.

„Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas. Gal  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija duoda tokius nurodymus savivaldybėms?“ – pranešime cituojamas mokytojas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę skelbė, kad šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.

NVSC atstovė Daiva Razmuvienė tuomet tvirtino, kad didžiąją dalį sudaro užsikrėtusieji mokyklose ir darželiuose, iš 3,7 tūkst. atvejų ugdymo įstaigose 55 proc. sudarė moksleiviai, likusi dalis, 45 proc. – ugdymo įstaigų darbuotojai. Aukštosiose mokyklose užsikrėtusių skaičius nuo rugsėjo siekė per 600.

Šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, mokslas, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyksta nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantinas šiuo metu pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

LŠMPS kreipimąsi paskatino kovo 23 d. Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus pasirašytas potvarkis visiems rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojams skelbti prastovą. Savo sprendimą meras grindžia siekiu kaupti lėšas kovai su koronavirusu.

„Iš Jurbarko rajono biudžetinio sektoriaus darbuotojų prievarta nusavinama dalis atlyginimo, padengiant išlaidas, kurios privalo būti finansuojamos iš rajono ar šalies biudžeto. Mūsų žiniomis, Jurbarko rajono savivaldybės vadovo pavyzdžiu galvoja pasekti ir kai kurie kiti merai“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Profesinės sąjungos teigimu, tokie sprendimai demonstruoja savivaldybių politikų ir valdininkų diskriminacinį požiūrį. Tačiau blogiausia, kad dėl tokių sprendimų nukenčia menkiausiai socialiai apsaugoti darbuotojai ir niekais paverčiami aukščiausių Lietuvos vadovų raginimai piliečiams susitelkti krizės akivaizdoje.

„Kai kurių savivaldybių merai savo elgesiu karantino metu demonstruoja, kad jeigu jų noras perimti švietimo sistemos finansavimą į savo rankas būtų įgyvendintas, tai būtų didžiausia klaida. Seniai kartojame – merams švietimas ir jame dirbantys absoliučiai nerūpi. Jų siekis vienintelis – pasipinigauti švietimo sąskaita“, – teigia E. Milešinas.

Iš Jurbarko rajono biudžetinio sektoriaus darbuotojų prievarta nusavinama dalis atlyginimo, padengiant išlaidas, kurios privalo būti finansuojamos iš rajono ar šalies biudžeto.

E. Milešino teigimu, nuo karantino pradžios LŠMPS sulaukė daugiau nei 1000 skundų iš mokytojų, mokyklų direktorių ir privačių mokymo įstaigų mokytojų dėl patiriamo spaudimo išeiti neapmokamų atostogų, naudoti kasmetines atostogas arba skelbti prastovą.

„Toks elgesys nebestebina, bet nuvilia. Kol didžioji šalies piliečių dauguma prisiima nuostolius ir, laikydamiesi karantino reikalavimų, suglaudę pečius bando išgyventi krizę, kai kurie merai bando gauti naudos socialiai pažeidžiamiausių darbuotojų sąskaita“, – teigia LŠMPS pirmininkas.

Be to, LŠMPS Teisės centras dar prieš savaitę informavo švietimo ir ugdymo įstaigų vadovus, kad Vyriausybės nutarimu, švietimo, ugdymo ir mokslo įstaigose nuo kovo 30 d. darbas bus organizuojamas nuotoliniu būdu pagal įstaigoje patvirtintą nuotolinio darbo tvarką. Darbo santykiai ir apmokėjimo tvarka mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir kitiems darbuotojams nesikeičia ir atlyginimai nemažinami.