„Jeigu švietimo sistemos lyderis, pati ministerija (Švietimo, mokslo ir sporto. – ELTA) nedemonstruos lyderio savybių ir kad sugeba susitvarkyti su pavaldžiomis įstaigomis, tas pavyzdys nebus užkrečiamas savivaldai, visų ugdymo įstaigų sistemoje. (...) Tai, kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengia šios vienos institucijos ribas. Iš tikrųjų švietimo sistemoje susikaupusios bėdos išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų ir jos jau turėtų būti aptarinėjamos šituo formatu.

Mes jau pradedame dauginti ateities socialinės paramos išlaidas, nes neruošiame žmonių gyvenimui, o ruošiame naujus pašalpų ėmėjus, griauname žmonių gyvenimą“, – Prezidentūroje sakė A. Dulkys.

Mes jau pradedame dauginti ateities socialinės paramos išlaidas, nes neruošiame žmonių gyvenimui, o ruošiame naujus pašalpų ėmėjus, griauname žmonių gyvenimą.

Anot valstybės kontrolieriaus, švietimo sistemai pagal BVP Lietuva skiria vidutiniškai daugiau lėšų nei kitos EBPO šalys, bet ugdymo rezultatai negerėja.

„Mokytojų atlyginimo ir visų dirbančiųjų šioje sistemoje vidurkiai yra mažiau nei EBPO vidurkis ir dar prie viso šito, pagal naujausią auditą matome, mes žmogaus ne tik protu neugdome, bet dar ir bandome žaloti fiziškai. Paskutinis auditas, susijęs su vaikų sveikatinimo tema ugdymo įstaigose, yra labai liūdnas. Sugebėdami infrastruktūrai skirti didžiąją dalį išteklių, mes vis tiek turime rezultatą, kad 30 proc. mokyklų nėra stadionų, 10 proc. nėra sporto salių“, – teigė A. Dulkys.

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Sonata Šulcė, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Prezidento patarėja: vadovo pozicija dėl švietimo aiški

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Sonata Šulcė tvirtina, kad šalies vadovo pozicija dėl švietimo aiški – tai yra esminė ir prioritetinė sritis, leidžianti Lietuvai siekti pažangos.

Vis dėlto S. Šulcė po šalies vadovo susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, valstybės kontrolieriumi Artūru Dulkiu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoju Egidijumi Radzevičiumi atkreipė dėmesį, kad net didėjant švietimo finansavimui, nepasiekiami norimi tikslai.

Švietimo sistemoje, teigia Prezidentūra, turi būti įgyvendinamos ir antikorupcijai skirtos rekomendacijos.

„Finansavimas švietimo sektoriui, kaip matome, auga. Mokymosi išlaidos šiuo metu sudaro daugiau, nei 0,5 mlrd. eurų, o mokymosi pasiekimai, nepaisant to, negerėja“, – trečiadienį Prezidentūroje sakė S. Šulcė.

Kartu ji įvardijo ir matomas problemines švietimo sritis: mokyklų tinklo optimizavimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavadžių įmonių pertvarka, viešųjų pirkimų procedūros, antikorupcijai skirtų rekomendacijų įgyvendinamumas.

Matome taip pat nuolatinę įtampą dėl šio sektoriaus darbuotojų atlyginimo, tinklo optimizavimo, kokybinio proveržio stokos.

Kaip rodo naujausi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. – ELTA) tyrimų rezultatai, tvirtino S. Šulcė, Lietuva vis dar yra žemiau 79 šalių EBPO vidurkio.

„Matome taip pat nuolatinę įtampą dėl šio sektoriaus darbuotojų atlyginimo, tinklo optimizavimo, kokybinio proveržio stokos“, – patikino G. Nausėdos patarėja.

Jos teigimu, susitikimo metu buvo aptarti ir Valstybės kontrolės atliktų auditų rezultatai. 2017 m. atliktas švietimo įstaigų auditas, pastebėjo S. Šulcė, pateikė 12 konkrečių rekomendacijų, iš kurių įgyvendinta tik viena.

„Vis dar trūksta strateginio planavimo skirstant turimus išteklius ir įgyvendinant reformas, nukreiptas į moksleivių ir mokytojų kokybinius rezultatus. Prezidento manymu, diskutuojant dėl ilgalaikės švietimo strategijos, yra be galo svarbu atsakyti į klausimus dėl švietimo sistemos efektyvumo“, – kalbėjo S. Šulcė.

Prezidento patarėja kartu atkreipė dėmesį ir į kitus auditų metu išryškėjusius trūkumus – ministerijai pavaldžių institucijų lėšų neefektyvus pasiskirstymas. Ji pateikė pavyzdį, kad rugpjūčio mėnesį įkurta Nacionalinė švietimo agentūra, jungianti šešias ministerijai pavaldžias institucijas, vis dar neturi oficialaus vadovo, nėra aiškūs agentūros galutiniai tikslai.

„Prezidento manymu, kokybinio proveržio nepasieksime, kol efektyvumas nebus įtvirtintas tiesiogiai ministerijai pavaldžiose institucijose“, – teigė G. Nausėdos patarėja švietimo ir kultūros klausimais.

Ji supažindino ir su STT turima informacija, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūra nėra efektyvi, sudaro prielaidas neskaidrumui, taip pat iki šiol neįgyvendintos rekomendacijos dėl antikorupcijos.

„Ministerija turi plačiau ir efektyviau įgyvendinti antikorupcinės sistemos sukūrimą savo pavaldžiose institucijose. (...) Kaip matome iš atliktų auditų ir rekomendacijų, tose institucijose dalis lėšų yra nepakankamai efektyviai naudojamos, dominuoja daug viešųjų pirkimų, kurie yra mažos vertės ir kai kurių institucijų funkcijos, paslaugos dubliuojasi“, – pabrėžė S. Šulcė, pridūrusi, kad būtinas viešųjų pirkimų centralizavimas.

A. Monkevičius: svarbu ne tik lėšos, bet ir administravimas

A. Monkevičius po Prezidentūroje vykusios diskusijos dėl švietimui kylančių problemų teigė, kad švietimo sektoriuje jau yra padaryta esminių pokyčių, tačiau esminės pertvarkos administravimo srityje vis dar reikalingos. Anot ministro, tinkamai pertvarkius administravimo sistemą ir pritaikius tikslines priemones, išsispręstų nemažai švietimo problemų ir geriau sektųsi sutaupyti bei panaudoti lėšas.

Švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad teigiamus pokyčius mokyklose nulemia daugiau ne tik finansavimas, o ir tinkamai pertvarkyta administravimo sistema.

„Visa tai yra turinio dalykai, administravimo dalykai“, – kalbėjo A. Monkevičius, pabrėždamas, kad būtent viešųjų pirkimų centralizavimas ministerijai padėjo sumažinti išlaidas 1,8 mln. eurų. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro, per trumpą laiką administravimo pertvarkos priemonės padėjo ministerijai sumažinti išlaidas 7 mln.

Kaip vieną labiausiai pasisekusių priemonių A. Monkevičius akcentavo viešųjų pirkimų centralizavimą.

„Visi pirkimai, apie kuriuos kalbame, yra centralizuoti. (...) Maža to, ministerijos viešųjų pirkimų sustiprinta priežiūros grandis prižiūri ne tik šitų šešių, sujungtų į vieną nacionalinę agentūrą, bet ir 130 profesinių mokyklų, kolegijų bei kitų institucijų visus viešuosius pirkimus, juos koordinuoja ir prižiūri“, – kalbėjo A. Monkevičius, pripažindamas, kad tam tikri darbai dar turi būti padaryti, norint užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų atliekami skaidriai.

Pagal BVP mes atsiliekame nuo Estijos ženkliai ir pagal tai, kiek tenka vienam vaikui.

Ministras taip pat džiaugėsi, kad pavyko optimizuoti ir profesinių mokyklų tinklą.

„Pokyčiai šiemet yra didžiuliai. Profesinių mokyklų tinklas yra ženkliai optimizuotas, pertvarkytos į viešąsias įstaigas, įdiegtas modulinis mokymas, startavo pameistrystės modelis. Per labai trumpą laikotarpį didžiulis, sakyčiau, radikalus pokytis šioje srityje“, – kalbėjo ministras.

Visgi A. Monkevičius siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Eurostato duomenis Lietuvos skiriamas lėšų kiekis vienam vaikui yra vienas mažiausių ES.

„Pagal BVP mes atsiliekame nuo Estijos ženkliai ir pagal tai, kiek tenka vienam vaikui, – taip pat ženkliai. Ikimokykliniam (vaikui. – ELTA) – gal geriausiai, bet taip pat esame gale. Estai, latviai, lenkai, visi kiti mus lenkia...“, – nusivylimo neslėpė ministras.

Savo ruožtu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius akcentavo, kad anksčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dominavo didelis skaičius neskelbiamų pirkimų, o kartais – ir paslaugos iš savų darbuotojų.

„Kalbant apie pavaldžias institucijas, dominavo daug smulkių pirkimų, didelis skaičius neskelbiamų pirkimų, tam tikrais atvejais paslaugos buvo perkamos iš savo darbuotojų“, – situaciją ministerijoje prieš viešųjų pirkimų centralizacijos pradžią apibūdino E. Radzevičius.

Visgi, STT direktoriaus pavaduotojo teigimu, žingsnius, siekiant viešųjų pirkimų sistemos centralizacijos, ministerija padarė.

„Rizikos veiksniai išlieka, nepaisant to, kad pirminiai žingsniai, gerinant situaciją, yra padaryti“, – pripažino STT direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičiumi, valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoju E. Radzevičiumi.

Susitikimo metu buvo aptarta susidariusi sudėtinga padėtis švietimo srityje. Per susitikimą taip pat buvo aptarti klausimai dėl ilgalaikės švietimo strategijos trūkumo, Nacionalinės švietimo agentūros steigimo darbų, galimų korupcijos rizikų.