Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.
Rūkyti pradeda paauglystėje
G. Belian teigimu, jaunimas pradeda rūkyti skatinamas smalsumo, noro eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo, pritapti prie bendraamžių.
„Tabako pramonės kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad sukurtų ir parduotų reklamas, kuriose rūkymas rodomas kaip įdomus, žavingas ir saugus. Nors tabako reklama Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių yra uždrausta, tabako vartojimas vis dar rodomas vaizdo žaidimuose, internete ir televizijoje. Didžiulę įtaką daro filmai, kuriuose rodomi rūkantys žmonės. Tyrimai liudija, kad jauni žmonės, kurie filmuose mato rūkymą, dažniau pradeda rūkyti“, – kalbėjo NTAKD atstovė.
G. Belian: žmonės, metę rūkyti iki 50 metų, dvigubai sumažina riziką mirti nuo rūkymo sukeliamų ligų per ateinančius penkiolika metų, palyginti su toliau rūkančiais. NTAKD archyvo nuotr.
Be to, naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia sparčiai išpopuliarėjusios naujovės, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai: „Šie gaminiai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu dizainu ir prietaisų funkcijomis. Gamintojai rinkai šiuos gaminius pristato kaip saugesnę alternatyvą įprastiems tabako gaminiams ar priemonę, galinčią padėti mesti rūkyti. Tačiau būtina suprasti, kad bet koks rūkymas yra žalingas ir jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nepatvirtinti kaip sveikesnės ar veiksmingos priemonės. Dėl to norintys mesti rūkyti turėtų visiškai atsisakyti rūkymo, o ne ieškoti atseit sveikesnių alternatyvų.“
Simptomai išsivysto į mirtinas ligas
Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų, tokių kaip dervos ar anglies monoksidas, kurios yra itin kenksmingos sveikatai.
„Pradėjus rūkyti iškart pajuntama daugybė šalutinių poveikių – jaučiama nemalonių kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomų: pakilęs kraujospūdis, galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, peršalimo simptomai, raumenų ir sąnarių skausmas, sutrikęs virškinimas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų reiškinių. Rūkymas silpnina uoslę ir skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą: ilgainiui pradeda trupėti dantys, pagelsta oda“, – vardijo G. Belian.
Jos teigimu, jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino išsivysto greičiau nei suaugusiajam – tai gali įvykti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos vos kelios cigaretės per dieną.
„Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, ilgalaikis rūkymas gali lemti ir kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, plaučių, skrandžio ar kepenų, išsivystymą, – teigė ji. – Su cigaretės dūmais į organizmą patekęs nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus, dėl to padažnėja širdies susitraukimų, pakyla kraujospūdis. Ištirta, kad rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas.“
Sveikesnių alternatyvų nėra
Kone pagrindiniai mitai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu, – neva tai nekelia pavojaus sveikatai, nesukelia priklausomybės. NTAKD atstovė pabrėžė, kad dažniausiai e. cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka tikrojo nikotino kiekio.
Neretai tikima, kad rūkymas mažina stresą ir padeda pasijusti ramiam ir atsipalaidavusiam. Tačiau iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, bet slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis, o dėl priklausomybės nuo nikotino ilgainiui žmogus nebegali atsipalaiduoti be cigaretės. „Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas tampa priklausomas nuo rūkymo. Be to, ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląstelėse esančius mediatorius ir sumažina galimybę patirti malonumą“, – minėjo G. Belian. Ji pažymėjo, kad neegzistuoja lengvesnio rūkymo ir visi rūkymo būdai yra žalingi. Vadinamosios lengvos cigaretės yra tokios pat pavojingos, kaip ir bet kokios kitos. Rūkant lengvesnes cigaretes įtraukiama daugiau dūmų. Žalingas ir nepastovus rūkymas – surūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną jau gresia didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga nei nerūkančiam“, – aiškino NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Pasyvus rūkymas – per mažai įvertina grėsmė
Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru yra vadinamas pasyviu rūkymu.
Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 tūkst. nerūkančių žmonių gyvybes.
Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką – sukelti plaučių vėžį net tiems, kurie niekada nerūkė. 40–60 proc. išauga rizika susirgti astma.
Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais.
„Geriausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo – kad rūkantys asmenys visiškai mestų rūkyti. Tačiau mesti rūkyti gali būti labai sunku, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Todėl, norint išvengti kitų asmenų pasyvaus rūkymo, svarbu stengtis nerūkyti ten, kur yra aplinkinių, ypač vaikų ir nėščiųjų, nerūkyti transporto priemonėse, uždarose patalpose, kavinėse“, – ragino NTAKD atstovė.
Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis užsibrėžto tikslo link. Interneto puslapyje www.nerukysiu.lt pateikiama naudinga informacija ir patarimai, priklausomai nuo to, kuriame metimo rūkyti etape esate – iki svarstymo, pasirengimo, veiksmų, palaikymo, pokyčių įtvirtinimo ar atkryčio.
Daugiau informacijos apie rūkymą, jo žalą sveikatai ir patarimus metantiems rasite NTAKD interneto puslapyje.
