Kinija savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga. Politinė įtampa ir COVID-19 pandemijos sukeltas sienų uždarymas itin pakenkė jų santykiams.

Spalį Taivanas vėl atvėrė sienas daugumai turistų, tačiau keliautojams iš žemyninės Kinijos dalies vis dar draudžiama atvykti. Sala taip pat neleidžia iš savo teritorijos į Kiniją rengti turistinių grupinių kelionių, nors pavieniai keliautojai gali tai daryti laisvai.

Taibėjaus tarptautinės vasaros kelionių parodos organizatoriai pakvietė už Kinijos provincijos vietovių turizmą atsakingus pareigūnus, tačiau atsižvelgus į bendrą situaciją Taivano sąsiauryje jų paraiškos buvo atmestos, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė imigracijos agentūra.

„Kyla abejonių dėl jų dalyvavimo būtinumo, skubumo ir nepakeičiamumo, todėl jų paraiškos nepatvirtinamos“, – sakoma pranešime.

Taivano žemyninių reikalų taryba, sprendžianti santykių su Kinija klausimus, teigė, kad leidimus atvykti buvo atsisakyta išduoti apie 70 pareigūnų. Tačiau mugėje vis tik turi dalyvauti beveik 200 Kinijos turizmo atstovų, sakė tarybos atstovas spaudai Jan Jyh-horngas (Džan Džihorngas).

Savo ruožtu Kinijos Taivano reikalų biuras trečiadienį sukritikavo Taibėjų dėl grupinių kelionių iš Taivano apribojimų.

„Jie turėtų atsižvelgti į daugumos Taivano gyventojų ir turizmo pramonės pageidavimus bei lūkesčius ir panaikinti nepagrįstus grupinių kelionių apribojimus“, – sakė biuro atstovė Zhu Fenglian (Džu Fenglian).

Ji pridūrė, kad Taivanas taip pat turėtų sudaryti sąlygas abiejų pusių ryšiams turizmo industrijoje.

Tačiau Jan Jyh-horngas ketvirtadienį pareiškė, kad nuo tada, kai Kinija sausį vėl atvėrė sienas, pasitaikė atvejų, kai taivaniečiai susidūrė su įvairaus pobūdžio priekabiavimu, sulaikymu ir nedraugišku elgesiu.

„Nuo šių metų pradžios yra žmonių, kurie liko dingę be žinios ir nebuvo paleisti arba buvo išsiųsti atgal tais pačiais skrydžiais“, – sakė jis, atsisakydamas pateikti tokių atvejų skaičių. Atstovas pridūrė, kad mokslininkai ir ekspertai vis dažniau išreiškia susirūpinimą dėl kelionių į Kiniją dalyvauti seminaruose ar susitikimuose.

„Tikrai tikimės, kad žemyninė Kinija kuo greičiau pagerins kelionių sąlygas“, – teigė Jan Jyh-horngas.

Balandį pranešta, kad besilankydamas Šanchajuje dingo Kinijoje gimęs ir Taivane gyvenantis leidėjas Li Yanhe (Li Janhė), kurio leidykla išleido Kinijos komunistų partiją kritikuojančių knygų.

Vėliau Pekinas patvirtino, kad dėl jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl pavojaus nacionaliniam saugumui.

Nuo 2016 metų, kai Taivane į valdžią atėjo prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven), nepripažįstanti Kinijos pretenzijų į salą, čia smarkiai sumažėjo kinų turistų srautas.

„Iki 11 val. daug Kinijos karo lėktuvų ir laivų grupių vykdė pratybas aplink Taivano sąsiaurį ir kirto sąsiaurio vidurio liniją, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

„Šios Kinijos karinės pratybos – ar tai būtų balistinių raketų paleidimas, ar sąmoningas sąsiaurio vidurio linijos kirtimas – yra itin provokuojamas aktas“, – pridūrė ministerija.

Išilgai sąsiaurio, skiriančio Taivaną ir Kinijos žemyninę dalį, einanti vidurio linija nėra oficiali, bet abi pusės jos dažniausiai laikosi.

Kinija nuo ketvirtadienio rengia didžiulio masto pratybas aplink Taivaną, protestuodama dėl saloje surengto JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito.

Anksčiau kariniai laivai ir lėktuvai retai kada kirsdavo sąsiaurio vidurio liniją, bet Kinijos įsibrovimų padažnėjo, kai 2020 metais Pekinas paskelbė, jog neoficiali linija nebeegzistuoja.

Šios linijos kirtimas yra opus, nes Taivano sąsiauris siauriausioje vietoje tėra 130 km pločio, tad įsibrovimai didina karinių incidentų riziką.

Šios Kinijos karinės pratybos – ar tai būtų balistinių raketų paleidimas, ar sąmoningas sąsiaurio vidurio linijos kirtimas – yra itin provokuojamas aktas.

Pastaraisiais metais Pekinas vis dažniau siųsdavo savo pajėgas arti Taivano.

Didžiąją daugumą šių atvejų sudaro karinių orlaivių praskridimai per Taivano oro gynybos identifikacijos zonos (ADIZ) pietvakarinį kampą.

ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima daug didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi apima dalį žemyninės Kinijos.

Tačiau per šią savaitę vykstančias karines pratybas Kinija daug kartų pažeidė sąsiaurio vidurio liniją.

Trečiadienį Taivanas pranešė apie 49, o ketvirtadienį – apie 44 atvejus, kai vidurio liniją kirto Kinijos kariniai orlaiviai.

„Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ antradienį pareiškė ministras.

Kinija, laikanti Taivaną savo teritorijos dalimi, kelias pastarąsias dienas skelbė grėsmingus perspėjimus N. Pelosi nevykti į Taivaną, nes laikytų tokį žingsnį didele provokacija. Dėl to įtampa tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai padidėjo.

Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai.

Tiesioginėje televizijos transliacijoje buvo matyti kaip 82 metų N. Pelosi, trečia pagal rangą JAV pareigūnė, atskridusi JAV kariuomenės lėktuvu į Songšano oro uostą Taibėjuje, buvo pasitikta mažos delegacijos, įskaitant Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu (Džozefą U).

Atstovų Rūmų pirmininkė pareiškė, kad jos vizitas demonstruoja Vašingtono tvirtą įsipareigojimą remti autonominę salą.

Taivanas pastaruoju metu tapo ir įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos priežastimi.

Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taibėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tai sukėlė Kinijos pasipiktinimą, mat kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Po atstovybės atidarymo Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų, dėl jų Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Taibėjus anksčiau šiais metais pažadėjo pasiūlyti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams bei įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

„Manyčiau, kad turime daugiau ką pasiūlyti. Po to, kai Lietuva Taivanui padovanojo vakcinų, žmonės ėmė suprasti, kad Lietuva turi didelį potencialą. Vyriausybė skatina verslą investuoti“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė ministras.

„Galvoju, kad Lietuvoje investuosime daugiau. Taivanas – demokratija, mes neveikiame kaip Kinija, negriebiame vienos kompanijos ir nesakome: „Jūs turite investuoti ten.“ Ką norime padaryti, tai paskatinti verslą“, – kalbėjo jis.

Pasak J. Wu, Taivano verslas yra išskyręs kelis prioritetinius sektorius, puslaidininkių pramonė – vienas iš jų.

Lietuva – tiekimo grandinės dalis

Kalbėdamas apie Vilniaus ir Taibėjaus partnerystę puslaidininkių srityje, Taivano diplomatijos vadovas teigė, kad pastatyti gamyklos Lietuvoje neužtenka, turi būti užtikrinta visa tiekimo grandinė, o tai – sudėtingas procesas.

„Turime būti realistai. (...) Šiuo metu mes daugiausia dėmesio skiriame tam, kad Lietuva būtų įtraukta į mūsų tiekimo grandinę“, – kalbėjo J. Wu.

Pasak jo, tam reikia vienos ar dviejų įmonių.

Lietuva tapo viena iš geidžiamiausių krypčių.

„Mes jau nusitaikėme į vieną įmonę, – sakė ministras, jos neįvardydamas. – Mes padėsime šiai kompanijai pereiti į eksperimentinį etapą.“

J. Wu taip pat nurodė, kad kuriami du fondai, skirti plėtoti prekybinius ryšius tarp Lietuvos ir Taivano, „yra finaliniuose etapuose“.

Atstovybė – greitu metu

Pernai rudenį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas kinų kalba skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia salos bandymus veikti kaip nepriklausoma šalis.

J. Wu teigimu, Taivanas yra dėkingas Lietuvai, kuri „leido atidaryti atstovybę ir pavadinti ją teisingai“. Jis teigė smerkiantis neoficialias Kinijos sankcijas Lietuvai ir vadino jas neteisingomis.

Lietuva kovą pateikė prašymą atidaryti prekybinę atstovybę Taivano sostinėje Taibėjuje. Pasak salo užsienio reikalų ministro, tam leidimas jau duotas.

„Aš nenoriu daryti pareiškimų už jūsų Vyriausybę, bet manau, kad esame labai arti realaus atstovybės atidarymo Taibėjuje“, – sakė Taivano diplomatijos vadovas.

„Mes laukiame, kol jūsų Vyriausybė paskirs atstovus, kurie galėtų atvykti į Taivaną“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė, kad atstovybės vykdomos funkcijos priklausys nuo Lietuvos.

„Jei jūsų Vyriausybė mano, kad šiuo metu užtenka prekybos misijos, mes tai gerbiame. Jei Vyriausybė nuspręs, kad nori ir konsulinių funkcijų, mes tikrai tam pritarsime“, – kalbėjo J. Wu.

Jo teigimu, konsulinės funkcijos palengvintų keliones tarp Lietuvos ir Taivano. Ministro teigimu, susidomėjimas kelionėmis į Lietuvą tarp vietos gyventojų yra ypač išaugęs.

„Lietuva tapo viena iš geidžiamiausių krypčių“, – aiškino J. Wu.

Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

Pasak jos, iš pradžių atstovybėje dirbs du žmonės – vadovas, kuris bus ir prekybos atstovas, bei jo asistentas.

„Vyriausybės nutarimas leidžia mums paleisti visas procedūras. (...) Judėsime toliau su likusiais įgyvendinamaisiais aktais“, – teigė viceministrė.

Jos teigimu, šiuo metu nagrinėjami keli variantai dėl atstovybės patalpų.

Lietuvą ir Kiniją pastaruoju metu yra ištikusi santykių krizė dėl gilėjančių Vilniaus ryšių su Taivanu.

Kiniją pastaruoju metu labiausiai pykdo Lietuvos sprendimas šalyje leisti veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Lapkritį atvėrus atstovybę Vilniuje, Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių.

Kinijai pasiūlius Lietuvos ambasadą Pekine pavadinti Reikalų patikėtinio biuru, konsultacijoms į Vilnių atšaukta diplomatinės atstovybės vadovė, laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė.

Socialiniuose tinkluose pasirodė kadrai, kuriuose matyti, kaip ji nukrenta ant stovinčio automobilio stogo.

Tačiau neaišku, iš kelinto aukšto mergina nukrito.

Dailystar.co.uk rašo, kad efektingas merginos skrydis įvyko per sekso sceną.

Temperamentinga jauna dama su apatiniais šortukais ant vienos kojos tiesiog paslydo ant palangės, teigiama portale.

Už kelių minučių po nelaimės iš namų išbėgo nukritusios merginos mylimasis.

Vyras, dar nespėjęs visiškai apsirengti, padėjo merginai atsargiai nulipti nuo sudaužyto automobilio.

Netrukus buvo iškviesta greitoji pagalba. Nelaimėlė greitosios pagalbos automobiliu išvežta į ligoninę. Pranešama, kad ji patyrė nugaros traumą.

Šis sprendimas veikiausiai atgaivins Prahos ir Pekino ginčą, apkartinusį Čekijos ir Kinijos santykius, nors čekų prezidentas Milošas Zemanas pasisako už glaudesnius dvišalius ryšius.

Prahos meras Zdenekas Hribas iš antiisteblišmento Piratų partijos spalį atšaukė partnerystės susitarimą su Pekinu, protestuodamas prieš kinų atkaklumą dėl „vienos Kinijos“ principo.

Naująją sutartį su Taibėjumi Z. Hribas pirmadienį pavadino „naudingiausia“ abiem šalims, paminėdamas „bendras demokratines vertybes, pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir kultūrinėms laisvėms“.

Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.

„Praha gali pati pasirinkti, su kokiais pasaulio miestais tapti partneriais, ir aš manau, kad Pekinas taip pat turėtų suteikti Prahai teisę rinktis“, – naujienų agentūrai AFP po pirmadienio ceremonijos sakė Taibėjaus meras Ko Wen-je (Ko Vendzė).

Z. Hribas interviu vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sekmadienį sakė, kad Kinija yra „nepatikima partnerė“.

Jis pridūrė, kad Kinija yra „kupina pasipiktinimo“ ir esą mėgina paveikti Čekijos viešąją nuomonę. Prahos meras taip pat pabrėžė negalįs pasirašyti susitarimo, kuris priverstų jo miestą „pasisakyti prieš Tibeto ir Taivano nepriklausomybę“.

Partnerystės sutartis pasirašyta kelios dienos po Taivano prezidento rinkimų, kuriuos nugalėjo dabartinė lyderė Tsai Ing-wen (Cai Ingven), kuri prisistato esanti liberalių Taivano vertybių gynėja nuo augančio Kinijos autoritarizmo.

Be to, Z. Hribas apkaltino Čekijos vyriausybę „nepaisant“ 1989-ųjų keturis dešimtmečius valdžiusį tuometinės Čekoslovakijos komunistinį režimą sužlugdžiusios taikios Aksominės revoliucijos idealų, daugelyje sričių bandančiai įsiteikti Kinijai.

Čekijos prezidentas M. Zemanas garsėja savo prokiniškomis pažiūromis, o investicijų grupė PPF, priklausanti Petrui Kellneriui (Petrui Kelneriui), kuris yra turtingiausias Čekijos gyventojas, yra stambi žaidėja Kinijos paskolų rinkoje.

Protestuotojai, kurie šturmavo Taivano švietimo ministerija nusižudžius vienam studentui, penktadienį žadėjo suintensyvinti savo veiksmus, vyriausybei neįstengiant užgesinti krizės, kurią pakurstė „sinocentriški“ pokyčiai vidurinių mokyklų programoje.

Jauno aktyvisto Lin Kuan-hua (Lin Kuanhua) pasitraukimas iš gyvenimo tapo politinį užtaisą turinčia tragedija, kai opozicijos partijos padidino spaudimą valdančiajai partijai „Kuomintang“ (Gomindanas, KMT), simpatizuojančiai Kinijai, reikalaudamos atšaukti naujuosius mokymo programos pakeitimus ir atleisti iš pareigų švietimo ministrą.

Šie neramumai įsiplieskė didėjant visuomenės susirūpinimui dėl augančios Kinijos įtakos saloje, dabartiniam prezidentui Ma Ying-jeou (Ma Ingdziu) dedant pastangas susitaikyti su Pekinu.

Šimtai žmonių praeitą naktį susirinko prie Taibėjuje esančios Švietimo ministerijos būstinės, reikalaudami, kad būtų atšaukti mokymo programos pakeitimai ir kad atsistatydintų švietimo ministras Wu Se-hwa (U Sihva).

Kai jų reikalavimai nebuvo patenkinti, apie 200 protestuotojų penktadienį paryčiais prasiveržė pro užtvaras, išardę jas bambukinėmis kartimis.

Iki penktadienio popietės prie ministerijos liko apie 200 įpykusių demonstrantų, nušvilpusių Wu Se-hva, kai šis mėgino kreiptis į minią.

Protestuotojai pareikalavo atsakyti tiesiai šviesiai, ar atšauks mokyklų programos pakeitimus, o kai ministras pasitraukė atgal į pastatą, demonstrantai jį palydėjo kurtinamai skanduodami „Atsistatydink!“

Aktyvistu susibūrimo pirmoji priežastis buvo noras atsisveikinti su 20-mečiu Lin Kuan-hua, kuris, anot policijos, nusižudė savo namuose Naujajame Taibėjuje ketvirtadienio rytą.

Lin Kuan-hua buvo vienas iš 30 studentų ir trijų žurnalistų, suimtų praeitą savaitę dėl įsiveržimo į ministeriją iš pykčio dėl naujos vidurinių mokyklų programos, kuri, anot studentų, perteikia žemyninės Kinijos požiūrį į Taivano istoriją.

Taivane ketvirtadienį miręs jaunuolis tapo jau antrąja auka po beveik 500 žmonių sužeidusio sprogimo per „spalvų vakarėlį“ viename šalies vandens pramogų parke, o organizatoriai kaltinami pažeidę saugumo reikalavimus, purkšdami į orą spalvingų degių miltelių debesis.

19-metis studentas Liu Chih-wei (Liu Čivei) per tą nelaimingą atsitikimą nudegė beveik visą kūną, kai milžiniškas ugnies kamuolys apgaubė besilinksminančių jaunuolių minią, užsiliepsnojus įvairiomis spalvomis nudažytų krakmolo miltelių debesims per praeitą šeštadienį vykusį renginį.

„Liu mirė šį rytą. Jis buvo hospitalizuotas nudegęs daugiau negu 90 proc. odos, o jo kvėpavimo takai irgi buvo pažeisti“, – žurnalistams sakė vienas gydytojas prie ligoninės Taičungo mieste Taivano centrinėje dalyje.

„Po intensyvaus gydymo jo šeima nebenorėjo, kad jis kentėtų, ir nusprendė leisti jam užgesti“, – nurodė gydytojas.

Kita auka – 20-metė Lee Pei-yun (Li Peijun), kuri buvo nudegusi 90 proc. kūno – mirė pirmadienį.

Kaip praneša žiniasklaida, Lee Pei-yun 12-metis brolis taip pat yra hospitalizuotas, nudegęs 80 proc. odos.

Apie tūkstantis žmonių dalyvavo šeštadienio vakaro renginyje „Color Play Asia“ vandens pramogų parke „Formosa Fun Coast“ šalia sostinės Taibėjaus.

Daugiau negu 200 šventės dalyvių buvo sunkiai sužeisti ir yra gydomi 43 ligoninėse.

Baiminantis dėl daugelio smarkiai apdegusių jaunuolių gyvybių, vilties prošvaistę suteikė faktas, kad vienas 20-metis koledžo studentas atgavo sąmonę, o gydytojai tą įvykį vadina stebuklu.

Lu Yi-mingas (Lu Jimingas) nudegė 90 proc. kūno, bet dabar yra sąmoningas ir kvėpuoja be aparatų pagalbos, sakė Taičungo ligoninės gydytojai.

Plastikos chirurgas Lee Tsung-hsunas (Li Cunghsunas) sakė, kad spartus to jaunuolio gijimas yra „medicinos stebuklas“, ir sakė, kad vaikinas jau gali pamojuoti ranka ir atsakyti į klausimus, nurodė Taivano centrinė naujienų agentūra.

Taibėjaus metropoliteno traukinyje trečiadienį siautėjo peiliu ginkluotas užpuolikas, kuris nužudė tris ir sužeidė dar 25 žmones, pranešė policija.

Įtariamasis, 21 metų koledžo studentas, iškart po incidento buvo areštuotas. Tai pirmas žmonių aukų pareikalavęs išpuolis sostinės metropolitene nuo jo darbo pradžios 1996 metais.

Kol kas neaišku, kodėl tas studentas surengė tokią ataką. Pranešama, kad aukos yra moteris ir du vyrai.

Policija, sulaukusi pranešimo apie incidentą, nedelsdama sustiprino patruliavimą judrioje metropoliteno sistemoje, kuria per dieną pasinaudoja maždaug 1,85 mln. keleivių.