Direkcijos vadovas sako, jog pirmiausia bus tikrinama šių takų kokybė, be to, iki jų remonto dar teks išsiaiškinti, kiek jų priklauso direkcijai.

Pasak Vitalijaus Andrejevo, iki šiol nėra atliktas joks šių takų būklės vertinimas, o tam būtina jų inventorizacija.

„Tam, kad mes galėtume aiškiai suplanuoti ir trūkstamas dalis, jų būklę ir aiškiai planuoti, ką reikia remontuoti ir kur reikia plėsti, mes visų pirma turime žinoti, kas valdo dviračių takus, kokios būklės jie yra ir ko trūksta. Mes esame pasirengę studiją, kaip turi atrodyti dviračių plėtra, bet mums reikia turėti esamą situaciją, nes niekas tos esamos situacijos vertinimo neturi“, – teigė Kelių direkcijos vadovas.

Tam, kad mes galėtume aiškiai suplanuoti ir trūkstamas dalis, jų būklę ir aiškiai planuoti, ką reikia remontuoti ir kur reikia plėsti, mes visų pirma turime žinoti, kas valdo dviračių takus, kokios būklės jie yra ir ko trūksta.

Anot jo, nežinant, kas tiksliai valdo pėsčiųjų ir dviračių takus, planuoti jų remontą ar plėtrą nėra įmanoma.

„Įsivaizduokit, jeigu mes sugalvotume vykdyti tako sutvarkymą ar praplėtimą, o paaiškėtų, kad jis yra savivaldybės, tai pagal Kelių priežiūros plėtros inicijavimo įstatymą mes negalime skirti lėšų ne savo turtui“, – sakė V. Andrejevas.

Jo teigimu, turtas Lietuvoje dar nėra suregistruotas ir tai yra masinė problema. Įstatymas tą numato padaryti iki 2020 metų.

V. Andrejevas sakė, kad neaiškumai, kas kokį turtą valdo, kilo 2017 metų balandį Kelių direkcijai perėmus valstybinės reikšmės kelių valdymą.

„Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės turėjo registruotis ir prižiūrėti šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus šalia valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse. Kas atsitiko faktiškai – dalis (dviračių takų – BNS) yra pas mus registruota, dalis savivaldybėse, o dalis dėl tam tikrų registracijos klaidų netgi yra registruota privačiuose sklypuose“ – BNS sakė V. Andrejevas.

Kelių direkcija dviračių takų inventorizavimo konkursą paskelbė birželį. Jo sąlygose nurodoma, kad tiekėjas turės sudaryti išsamų pėsčiųjų ir dviračių takų šalia valstybinės reikšmės kelių, sąrašą. Jo pagrindu vėliau būtų nustatoma prioritetinė takų remonto eilė.

Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių takai yra valdomi Kelių direkcijos, savivaldybių, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų. Kelių direkcija nurodo valdanti beveik 1950 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.

Dirbti pajūrio paplūdimiuose – tiesti medinius takus ir remontuoti suolus – panoro rekordinis įmonių skaičius. Pasiūlymus pateikė net kelios dešimtys dalyvių. Konkursą organizavę prižiūrėtojai tvirtino, kad tokio antplūdžio nesitikėjo.

Aktyvumas buvo didelis

Pirmadienis buvo paskutinė diena, kada galima teikti pasiūlymus konkursui, kurio metu paaiškės, kas ties paplūdimiuose naujus medinius takus, remontuos suolus.

Sulaukta net 21 dalyvio. Pasiūlymus pateikusios įmonės, įsikūrusios įvairiose šalies miestuose: Rokiškyje, Kaune, Vilniuje.

„Dalyviai iš visos respublikos. Tikrai turėsime, iš ko rinktis. Labai skirtingos ir kainos. Tokio aktyvumo nesitikėjome. Prieš porą metų buvo skelbtas toks pats konkursas. Tada tebuvo vos du dalyviai. Matosi, kiek daug įmonių nori dirbti pajūryje“, – tvirtino biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Analizuos penkias dienas

Dabar pasiūlymai bus analizuojami. Nugalėtoją ketinama skelbti po penkių darbo dienų.

„Žinoma, procedūra gali ir užtrukti. Kilus neaiškumams, rašysime paklausimus dalyviams. Aiškinsimės situaciją“, – pasakojo direktorius.

Šiemet naujų medinių takų klojimui Melnragės ir Girulių paplūdimiuose Aplinkos ministerija skyrė 40 tūkst. eurų. Kiek jų bus paklota, priklausys nuo nugalėtojo pasiūlyto įkainio. Smiltynėje takų klojimu rūpinasi ne įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Suolų remontui bus naudojamos savivaldybės skirtos lėšos.

„Bendrą konkursą skelbėme, kad nebūtų labai daug rangovų. Paskui nesusigaudysi, kas už ką atsakingas“, – komentavo direktorius.

Mašiną rinksis iš trijų

Pirmadienį taip pat baigėsi biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ skelbtas konkursas, kurio metu paaiškės, kas paplūdimių prižiūrėtojams parduos nedidelį krovininį automobilį.

Pasiūlymus pateikė trys įmonės. V. Urbonas vylėsi, kad pavyks išsirinkti tinkamą. Pasak vadovo, dabartinė mašina, su kuria dirbama Smiltynėje visiškai susidėvėjusi. Didelės remonto ir eksploatacijos išlaidos.

„Ši mašina pagaminta prieš 26 metus. Su ja važinėjame paplūdimio takeliais, renkame šiukšles. Mašina labai neekonomiška, nuolat griūva. Nebeįmanoma dirbti“, – tvirtino vadovas.

Pasibaigus krovininės mašinos įsigijimo konkursui, paaiškės, kiek kitos technikos įstaiga galės įsigyti šiemet. Norima nusipirkti du keturračius ir vandens motociklą.

„Pirmuosius, panašu, kad nusipirksime. Kaip bus su vandens motociklu, nėra aišku. Tai priklausys nuo krovininio automobilio kainos“, – komentavo direktorius.

Pasak V. Urbono, turima gelbėtojų technika visiškai susidėvėjusi. Jai ypač kenkia agresyvi pajūrio aplinka – drėgmė, druska.