USAD duomenimis, 2023 metais žmonės grąžino 2 proc. daugiau užstato pakuočių negu 2022 metais. Surinktas 685,79 mln. pakuočių kiekis yra rekordinis.

Daugiau negu pusę grąžintų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių surinkta per 353 mln. vienetų. Aliuminio skardinių grąžinta beveik 287 mln., plieno skardinių 1,6 mln., stiklo butelių – 44 mln. Iš viso bendras grąžintos taros svoris siekė per 27,6 tūkst. tonų.

Daugiausia pakuočių grąžinta į parduotuves, kurios yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje – per 150 mln., Kauno mieste grąžinta 86 mln., Klaipėdoje – 42 mln., Šiauliuose – 26 mln., Panevėžyje – 24 mln.

„Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų. Tikrai nesilaikome tokios pozicijos, esame tos pozicijos, kad politikoje, ypač toje, kuri reikalauja sisteminių pokyčių, turi būti nuoseklumas“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.   

„Kai tikrai užtikrinsime, kad su ta pakuočių reforma išjudėjo ledai, jeigu rezultatai bus netinkami, grįšime prie tos plėtros schemos“, – pridūrė ji.

Viceministrės teigimu, užstato sistemos plėtra būtų inicijuojama stengiantis surinkti daugiau stiklo taros: „Dabar yra sunkumai su stiklu“.

Vėliau BNS ji sakė, kad stiklo atliekų surinkimas stringa dėl daugelio priežasčių: trūksta vadinamųjų „varpelių“ viešose vietose, konteinerių – privačiose namų valdose, sodų bendrijose, gyventojai daug stiklo taros pasilieka sau. 

Pasak R. Radavičienės, jeigu 2023-2024 metais stiklo taros pagal naują tvarką būtų surenkama daugiau, taromatų plėtra  nebūtų svarstoma. 

„Jeigu matysime kiekių didėjimą šiemet ir kitais metais, tada sakysime, kad reforma pasiteisino. Tai 2024-ųjų metų pabaiga ir yra tas ataskaitinis laikotarpis, kada galime pasakyti, ar reikia papildomų sprendimų“, – tvirtino ji.

Dabar yra sunkumai su stiklu.

Viceministrės teigimu, užstato sistemos plėtra dar negarantuotų, kad stiklo surinkimas augtų: „Minimaliai tie kiekiai padidėtų, jeigu būtų į taromatus priimami vyno buteliai, kuriais ir būtų apsiribota. Jie kilsteltų rodiklius labai nedaug, bet sąnaudų prasme pasijaustų stipriai“.

Eurostato duomenys rodo, kad 2020 metais Lietuvoje buvo surinkta maždaug 63 proc. į rinką išleistų stiklo atliekų, o 2025 metų planas yra 70 proc.  

2022 metais pradėta pakuočių tvarkymo reforma siekiama, kad atliekų rūšiavimas būtų labiau prieinamas: individualūs namai aprūpinami specialiais konteineriais, savivalda geriau turi rūpintis atliekų surinkimu iš gyventojų.

Siekiant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis, Seime nuolat registruojami įvairūs siūlymai dėl galimybės į taromatus atnešti vyno, šampano, stipriojo alkoholio butelius, įvairių dydžių stiklainius, tačiau jie neįteisinti.

Lietuvoje užstato sistema pradėjo veikti 2016 metais.

Būsimas naujoves Seimo Aplinkos apsaugos komitetui trečiadienį pristatė Aplinkos ministerija – anot jos, nauja sistema ES bus iššūkis šalims, kuriose jau veikia užstato sistema.

„Komisija įsivaizduoja, kad galima uždėti tam tikrą ženkliuką visose sistemose (...) ir būtų galima pakuotes grąžinti ir atsiimti užstatą bet kurioje šalyje“, – posėdyje sakė ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Gabija Ramšaitė.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad reglamentu norima nustatyti, kad Bendrijos narės privalės į užstato sistemą įtraukti tik plastiką ir metalines skardines: „Tai būtų dviem srautams“.

Komisija sako, kad tokios bendros visoje ES sistemos veikimo principai būtų nustatyti po diskusijų su valstybėmis narėmis. Pagal pirmines diskusijas, kiekviena šalis spręstų, ar į užstato sistemą įtraukti stiklo tarą.

R. Radavičienės teigimu, nauja tvarka Lietuvai ir kitoms šalims, kuriose užstato sistema jau veikia, būtų didelis iššūkis: „Visos valstybės narės, o ypač tos, kurios turi veikiančias sistemas, mato tai kaip didelį iššūkį“.

Visos valstybės narės, o ypač tos, kurios turi veikiančias sistemas, mato tai kaip didelį iššūkį.

 

Ji taip pat pastebėjo, kad dabar ES pirmininkaujanti Švedija „nekelia didelių ambicijų labai pasistūmėti“.

„Teisė aktas pareikalaus didelių diskusijų“, – pridūrė ji.

Airija, Rumunija, Prancūzija ir Lenkija dar jas planuoja steigti užstato sistemą, o Latvijoje ir Slovakijoje ji startavo 2022-aisiais. Olandijoje priimamos tik PET pakuotės, o Suomijoje galima atnešti ir vyno bei stipriųjų gėrimų butelius. Skandinavijos šalyse užstato dydis priklauso nuo pakuotės talpos.

Lietuvoje į taromatus priimama plastikinė ir stiklinė alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara bei metalinės skardinės. Seime taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos išplėtimo į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes.

ES tikslas 2029 metais perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 metais). Lietuvoje PET plastiko pakuočių surinkimo rezultatai jau dabar visiškai atitinka šį reikalavimą.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad „Iki“ nuolat įgyvendina įvairias iniciatyvas, kurios padeda mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Šį kartą paramos geografija plečiasi ir už Lietuvos ribų, atveriant galimybes aukoti Ukrainai.

„Indėlis į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, partnerystės su paramą koordinuojančiomis ir teikiančiomis organizacijomis yra neatsiejama mūsų veiklos dalis. Tikime, kad tik visų mūsų susitelkimas gali padėti spręsti problemas. Kviečiame pirkėjus prisidėti prie mūsų iniciatyvų ir aktyviai aukoti pasirinktai organizacijai“, – sakė V. Budrienė.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės, ši iniciatyva, leidžianti taromate paaukoti ukrainiečius remiančiai organizacijai, yra unikali. Tokių sprendimų kol kas dar nebuvo įgyvendinta nei Lietuvoje, nei kitose Europos šalyse.

„Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas sako, kad nuolatinė parama Ukrainai yra būtina, todėl itin svarbu sudaryti kuo daugiau galimybių žmonėms patogiai ir paprastai aukoti.

Tikime, kad tik visų mūsų susitelkimas gali padėti spręsti problemas.

„Esame itin dėkingi prekybos tinklui „Iki“ už pasiūlytą iniciatyvą. Kiekvieną dieną turime galvoti naujų būdų, kaip pritraukti daugiau paramos, kad galėtume pristatyti reikiamus daiktus į frontą. Tad „Iki“ šioje situacijoje mums labai padeda. Manome, kad šis būdas tikrai padidins paramos apimtis. Žmonėms iš pradžių gali pasirodyti, jog lėšos iš taros surinkimo nesudarys reikšmingos dalies, tačiau kiekvieno indėlis svarbus ir jeigu žmonės gausiai aukos, turėsime galimybę pasidžiaugti didelėmis sumomis ir pergalėmis“, – sakė J. Ohmanas.

Organizacija „Blue/Yellow“ nuo 2014 metų remia Ukrainos karius ir savanorius. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga ir kitos priemonės.

Šiuo metu taromatai yra įrengti šalia 187 „Iki“ parduotuvių visoje Lietuvoje. Iš jų 124 parduotuvėse įrengtuose taromatuose jau galima atgautą užstatą už grąžinamą tarą paaukoti trims organizacijoms – „Maisto bankui“, „Blue/Yellow“ arba Raudonajam Kryžiui. Planuojama, kad ateityje likusiose dar 63 „Iki“ parduotuvėse pirkėjai turės galimybę paremti vieną organizaciją – „Blue/Yellow“.

Vidutiniškai per metus šalia „Iki“ parduotuvių įrengtuose taromatuose grąžinama daugiau nei 100 mln. taros vienetų. Šių metų skaičius, planuojama, bus dar didesnis – vien per 2022 m. 11 mėnesių jau buvo grąžinta 99 mln. taros vienetų. Šiuo metu Lietuvoje už vieną grąžintą pakuotę galima atgauti 10 centų dydžio užstatą.

Prekybos tinklą „Iki“ šiuo metu sudaro 237 parduotuvės, kulinarijos gamybos centras bei 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas kartu su „Pixevia“ Vilniuje atidarė ir pirmąją autonominę parduotuvę su „Iki“ prekės ženklu. Tai pirmoji tokia parduotuvė Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“ bei nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę.

Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas sako, kad stiklainių priimti į taromatus neįmanoma, nes tam jie nepritaikyti.

„Nebūtų įmanoma. Nė vienoje šalyje nėra dedami (į taromatus – BNS) stiklainiai nei nuo majonezo, nei nuo kito maisto (...) Jeigu tai būtų įmanoma ir paprasta, kažkurioje šalyje jau tai būtų padaryta, bet kažkodėl nėra“, – BNS teigė USAD vadovas Gintaras Varnas.  

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė sako, kad parlamentarų siūlymas neįvertina nei užstato sistemos galimybių, nei to, kaip veiktų atliekų konteinerių sistema, į kurią investuoti milijonai Europos Sąjungos (ES) lėšų.  

„Iš tos sistemos išėmus stiklą, neaišku, kaip ji išgyvens ir ar nereikės grąžinti ES lėšų, gautų investicijoms“, – BNS tvirtino R. Vainienė.

Ji pabrėžė, kad tik šiemet plastiko, stiklo ir popieriaus konteinerių sistema perduota rūpintis savivaldai. Be to, anot R. Vainienės, užstato sistema yra ne tik taromatai, bet ir rankinis taros priėmimas ir tvarkymas mažose parduotuvėse. Stiklainiai jose užimtų labai daug vietos.

Nebūtų įmanoma.

Tuo metu Seimo nariai tvirtina, kad jau dabar reikia galvoti, kaip išplėsti taromatų funkcijas, kai senieji ateityje būtų atnaujinami ar įsigyjami nauji.  

Pataisas dėl taromatų sistemos išplėtimo Seime registravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas  Kęstutis Mažeika ir Lukas Savickas. Jie siūlo į užstato sistemą įtraukti stiklainius nuo įvairių maisto produktų – majonezo, padažų, uogienių, sriubų, marinuotų daržovių.   

Kaip BNS sakė K. Mažeika, 0,5-0,7 litro ar ir didesni tokie stiklainiai tilptų į taromatus: „Kalbame tik apie maistinį stiklą, kuris grįžtų į perdirbimą“.

„Tie, kuriems reikia taros, jau skundžiasi, kad nėra žaliavos, trūksta stiklo. Taromatai būtų šaltinis, nes žmonės į konteinerius stiklą išneša per pusę metų kartą, kažkur juos sandėliuoja. Tai jiems būtų motyvacija grąžinti į rinką“, – sakė parlamentaras.

R. Vainienės teigimu, ne visuose taromatuose stikliniai buteliai sutraiškomi. Ji įsitikinusi, kad net stiklainius priimant taromatuose dalis jų vis tiek patektų į bendrą komunalinių atliekų srautą: „Dalį stiklo reikės surinkti per varpelius, nes dalis stiklo suduš ir jų nepriims į taromatus“.

K. Mažeikos teigimu, jeigu nepavyks išplėsti užstato sistemos, reikia iš anksto ruoštis tai padaryti po kelerių metų, nes netrukus dalį taromatų reikės atnaujinti.

„Liko nebedaug laiko, kada juos reikės remontuoti, keisti. Tai rekonstruojant būtų galima pakeisti ar pritaikyti maksimaliai patogius ir kad tilptų visa ta tara, kurią būtų galima priduoti“, – BNS kalbėjo K. Mažeika. 

Tuo metu G. Varnas tvirtina, kad taromatų greitai keisti nereikės, nes kitų šalių patirtis rodo, kad jie dirba 10-15 metų ar dar ilgiau. Pasak jo, Lietuva, kurioje užstato sistemai pradėjo veikti 2016 metais, yra įsigijusi moderniausius taromatus.

„Turime moderniausią taromatų parką, lyginant su tomis šalimis, kurios anksčiau nei mes įdiegė užstato sistemą, naudosime juos ilgiau negu iki 2026 metų – su taromatų gamintoju tuo klausimu jau diskutavome“, – tvirtino USAD vadovas.  

Pasak jo, kol kas nė vienas taromatas nenusidėvėjo ir nesugedo. 

USAD aštuonių mėnesių rezultatai rodo, kad grąžinta per 91 proc. į rinką išleistų pakuočių – daugiau negu procentiniu punktu daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Aplinkos ministerija siūlymu iš esmės pritarta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo projekto tikslui, tačiau siūloma jį tobulinti. Anot jos, taromatai dabar nepritaikyti priimti tokių pakuočių – jie negalėtų priimti apie 60 proc. jų rūšių.

Ministerija siūlo sistemą plėsti įtraukiant stipriųjų gėrimų, vyno ir kokteilių metalines bei PET pakuotes. Į taromatus būtų priimamos nuo 100 mililitrų iki trijų litrų pakuotės.

Ministerija BNS patikslino, kad tokiu atveju nuo 2023 metų taromatuose būtų priimamos vyno, jo kokteilių, šaltos kavos ir sirupų metalinės bei PET pakuotės – 2020 metų duomenimis, rinkoje buvo apie 3,5 mln. tokių pakuočių.

Teigiama, kad pagal parlamentarų siūlymą įtraukus visas stiklines alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotes, jų kiekis išaugtų daugiau nei keturis kartus, didėtų ir jų sandėliavimo plotas prekybos vietose – „Užstato sistemos administratoriaus“ duomenimis, jose prireiktų iki 2 tūkst. kvadratinių metrų papildomo ploto.

Nurodoma, kad praplėtus užstato sistemą stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinėmis pakuotėmis, tokių atliekų taromatuose ir konteineriuose būtų surinkta iš viso 81,3 proc., o tik konteineriuose – 73,1 proc. pakuočių.

Taromatų įrengimo ir priežiūros sąnaudos padidėtų apie 8 mln. eurų, o visos užstato plėtros sąnaudos siektų 146–165 mln. eurų per 20 metų. Taip pat reikėtų 1,5–2 mln. eurų investicijų užstato sistemos administratoriaus skaičiavimo centrui ir jo patalpoms atnaujinti. Gamintojams ir importuotojams papildomų pakuočių tvarkymas kainuotų apie 4–5 mln. eurų per metus.

Ministerija siūlo užstato sistemos plėtrą įtraukiant stiklines stipriųjų gėrimų pakuotes svarstyti 2024 metais, jei paaiškėtų, kad neįvykdyta 2023 metų jų perdirbimo užduotis.

Nurodoma, kad jei į sistemą būtų įtrauktos tik PET ir metalinės stipriųjų gėrimų pakuotės, nereikėtų reikšmingai investuoti, gamintojams ir importuotojams papildomų pakuočių sutvarkymas kainuotų apie 78 tūkst. eurų per metus.

Pabrėžiama, kad įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai.

Dabar į taromatus priimama alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara.

Paaukoti gali kiekvienas

Vaikų dienos centrus visoje Lietuvoje prižiūrinčias organizacijas – Maltos ordino pagalbos tarnybą, „Gelbėkit vaikus“ ir Lietuvos „Caritas“ – artimiausiu metu pasieks „Lidl Lietuva“ daugiau kaip 30 tūkst. eurų siekianti finansinė parama. Bendras įmonės indėlis į vaikų dienos centrus per kiek daugiau nei ketverius metus jau perkopė 300 tūkst. eurų.

„Lidl Lietuva“ paramos projektas „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ gyvuoja daugiau nei ketverius metus. Nuo 2018-ųjų pradžios, grąžinant tarą „Lidl“ parduotuvių taromatuose, depozitą galima paaukoti vaikų dienos centrams, kuriuose laiką leidžia vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų. „Lidl“ iš karto nusprendė kiekvieną žmonių skirtą centą padvigubinti, kad vaikai dienos centruose gautų sotesnę vakarienę, turėtų įdomesnių užsiėmimų ir kitų būtinų priemonių. Jau pirmaisiais metais paaukota suma siekė beveik 42 tūkst. eurų, o kiekvienais tolesniais paramos sumos vis labiau augo. Dabar, vykstant karui Ukrainoje ir daugėjant pabėgėlių iš šios šalies pas mus, „Lidl Lietuva“ per šių metų pirmąjį ketvirtį surinktą paramą nusprendė trigubinti.

Norėdama dar labiau prisidėti prie Ukrainos pabėgėliams teikiamos paramos, „Lidl Lietuva“ šiuo laikotarpiu tapo oficialiu Raudonojo Kryžiaus partneriu. Šiai ir kitoms organizacijoms, įskaitant ir „Maisto banką“, perduodama parama ilgo galiojimo maisto produktais, higienos prekėmis, apranga; karo pradžioje perduotos ir automobilinės vaistinėlės. Visos „Schwarz Group“ įmonės, kuriai priklauso ir „Lidl“, nevyriausybinėms organizacijos suteikė paramos maždaug už 10 mln. eurų.

Trūksta pagalbininkų

Vienos iš vaikų dienos centrus prižiūrinčių organizacijų – Maltos ordino pagalbos tarnybos – programų vaikams ir jaunimui vadovas Gražvydas Pavalkis pasakoja, kad vaikų dienos centrai yra akredituota paslauga, todėl jie privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu centre lankosi 26 vaikai – kartu su jais turi dirbti trys specialistai, jeigu vaikų mažiau – užtenka poros darbuotojų.

„Mūsų organizacijos prižiūrimus vaikų dienos centrus jau kelias savaites lanko aštuoniolika ukrainiečių, artimiausiu metu planuojame šį skaičių didinti. Dėl dabartinės situacijos didėja darbuotojų darbo krūvis, todėl į savo komandą turime priimti daugiau su vaikais dirbančių specialistų“, – teigia G.Pavalkis.

Jam pritaria ir D.Bukeikaitė, kurios vadovaujama organizacija prižiūri daugiau kaip 34 vaikų dienos centrus. Šiuo metu keturiuose iš jų lankosi penkiolika vaikų iš Ukrainos, tačiau centrai yra pasiruošę priimti dar bent 75 vaikus – norint padėti dar daugiau vaikų, trigubai didesnė „Lidl Lietuva“ parama bus skiriama susimokėti už papildomas specialistų paslaugas ir pagelbės steigiant daugiau etatų, ieškant naujų darbuotojų.

Pagalba: dalis „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjų suaukotos taromatų projekto paramos yra skiriama vaikams maitinti, net ir tuomet, kai nesilanko dienos centruose, kita dalis – kokybiškoms užimtumo veikloms rengti, drabužiams ir avalynei. „Lidl“ nuotr.

Psichologiniai iššūkiai

Apie sėkmingą ukrainiečių vaikų integraciją Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė D.Bukeikaitė pasakojo, kad, prieš priimant vaikus, darbuotojai daug dirbo ir kalbėjo su centrus lankančiais vaikais ir jų šeimomis, pasakojo, kad atvykstantys vaikai bėga nuo karo, kad jiems reikia pagalbos, o ją galime suteikti žaisdami, kalbėdami, neatstumdami.

„Gelbėkite vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė paantrino, kad organizacijos tinklui priklausančiuose vaikų dienos centruose jau lankosi kelios dešimtys vaikų iš Ukrainos – daliai gana neblogai pavyksta integruotis, jie greitai randa bendrą kalbą su kitais dienos centrų lankytojais, dalyvauja bendroje veikloje, tačiau susiduriama ir su sunkumais.

„Vaikams neramu dėl Ukrainoje likusių šeimos narių, dėl to jie net Lietuvoje nesijaučia saugūs, o kalbos sunkumų turintiems vaikams dėl patirto šoko yra dar sunkiau kalbėti. Kadangi vaikai susiduria su sunkiais psichologiniais iššūkiais, jiems ypač reikalinga dienos centruose dirbančių psichologų pagalba; šiuo laikotarpiu perkame papildomas psichologų paslaugas ir ieškome galinčių padėti logopedų“, – pasakojo R.Dičpetrienė.

Ir būtiniausiems daiktams

„Rūpinantis ir Lietuvos vaikais, ir vaikais iš Ukrainos, papildomo finansinio pastiprinimo reikia kaip niekada anksčiau. Dėl to Lietuvos „Caritas“ gaunamas lėšas naudoja papildomoms priemonėms vaikams įsigyti, itin dažnai perkamos mokyklinės priemonės, kuprinės ir sąsiuviniai, atėjus pavasariui – ir papildomas sporto inventorius“, – pasakoja organizacijos generalinė sekretorė.

Dalis „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjų suaukotos taromatų projekto paramos yra skiriama vaikams maitinti, pažymi R.Dičpetrienė. Maistu vaikai aprūpinami net ir tuomet, kai nesilanko dienos centruose. Kita dalis lėšų yra naudojama kokybiškoms užimtumo veikloms rengti, vaikų drabužiams ir avalynei.

Organizacijų atstovai teigia, kad neretai prekybos tinklo ir šalies gyventojų aukojamos lėšos yra naudojamos ir naujoms paslaugoms kurti, centrams tobulinti. Pavyzdžiui, šiuo metu Maltos ordino pagalbos tarnyba stengiasi Kaune esančio vaikų dienos centro patalpas pritaikyti vaikams, turintiems negalią.

Plečiasi parduotuvių geografija

Lietuvoje iš viso veikia 61 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvė 24-iuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose ir Rokiškyje.

„Lidl Lietuva“, atsižvelgdama į situaciją, nusprendė patrigubinti visą per pirmą šių metų ketvirtį taromatuose surinktą paramą. Vaikų dienos centrus visoje Lietuvoje prižiūrinčias organizacijas – Maltos ordino pagalbos tarnybą, „Gelbėkit vaikus“ ir Lietuvos „Caritas“ – artimiausiu metu pasieks per 30 tūkst. eurų siekianti finansinė parama.

Tiek „Lidl Lietuva“, tiek paramą gaunančios organizacijos džiaugiasi kasmet vis didėjančiu žmonių dosnumu – nuo projekto vykdymo pradžios vaikams suaukota daugiau nei 303 tūkst. eurų. Organizacijos lėšas naudoja būtiniausioms reikmėms: remonto darbams, savanorių, socialinių darbuotojų bei užimtumo specialistų mokymui bei samdymui. Tačiau keičiantis situacijai, skiriama parama tampa dar reikalingesnė – jau kuris laikas visoje Lietuvoje esančius vaikų dienos centrus lanko ir vaikai iš karo siaubiamos Ukrainos.

„Dėl staiga išaugusių ir sparčiai didėjančių lankytojų srautų, vaikų dienos centrai susiduria su papildomomis problemomis, prie kurių sprendimo prisideda ir „Lidl“ pirkėjai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius taromatais naudojęsi prekybos tinklo lankytojai suaukojo kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų, kuriuos įmonė ne padvigubino, kaip tai darydavo anksčiau, bet patrigubino – todėl per pirmąjį metų ketvirtį surinkta parama iš viso siekia per 30 tūkst. eurų“, – sakė „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.

„Lidl“ nuotr.

Psichologiniai iššūkiai

Apie sėkmingą ukrainiečių vaikų integraciją pasakojo Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė. Ji pažymi, kad prieš priimant vaikus, darbuotojai daug dirbo ir kalbėjo su centrus lankančiais vaikais ir jų šeimomis, pasakojo, kad atvykstantys vaikai bėga nuo karo, kad jiems reikia pagalbos, o ją galime suteikti žaisdami, kalbėdami, neatstumdami.

Panašiomis mintimis dalijosi ir organizacijos „Gelbėkite vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Organizacijos tinklui priklausančiuose vaikų dienos centruose jau lankosi kelios dešimtys vaikų iš Ukrainos – daliai gana neblogai pavyksta integruotis, jie greitai randa bendra kalbą su kitais dienos centrų laikytojais, dalyvauja bendroje veikloje, tačiau susiduriama ir su sunkumais.

„Vaikams neramu dėl Ukrainoje likusių šeimos narių, dėl to jie net Lietuvoje nesijaučia saugūs, o kalbos sunkumų turintiems vaikams dėl patirto šoko yra dar sunkiau kalbėti. Kadangi vaikai susiduria su sunkiais psichologiniais iššūkiais, jiems ypač reikalinga dienos centruose dirbančių psichologų pagalba, šiuo laikotarpiu perkame papildomas psichologų paslaugas bei ieškome galinčių padėti logopedų“, – teigė R. Dičpetrienė.

Problemoms spręsti trūksta rankų

Vienos iš vaikų dienos centrus prižiūrinčių organizacijų – Maltos ordino pagalbos tarnybos – programų vaikams ir jaunimui vadovas Gražvydas Pavalkis pasakoja, kad vaikų dienos centrai yra akredituota paslauga, todėl jie privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu centre lankosi 26 vaikai – kartu su jais turi dirbti trys specialistai, jeigu vaikų mažiau – užtenka vos poros darbuotojų.

„Mūsų organizacijos prižiūrimus vaikų dienos centrus jau kelias savaites lanko 18 ukrainiečių, artimiausiu metu planuojame šį skaičių didinti. Dėl dabartinės situacijos didėja darbuotojų darbo krūvis, todėl į savo komandą turime priimti daugiau su vaikais dirbančių specialistų“, – teigė G. Pavalkis.

Jam pritarė ir D. Bukeikaitė, kurios vadovaujama organizacija prižiūri daugiau kaip 34 vaikų dienos centrų. Šiuo metu keturiuose iš jų lankosi 15 vaikų iš Ukrainos, tačiau centrai yra pasiruošę priimti dar bent 75 vaikus – norint padėti dar daugiau vaikų, trigubai didesnė „Lidl Lietuva“ parama bus skiriama susimokėti už papildomas specialistų paslaugas bei pagelbės formuojant didesnius etatus, ieškant naujų darbuotojų.

Parama naudojama ir būtiniausių daiktų įsigijimui

„Turint pasirūpinti ne tik Lietuvos vaikais, bet ir vaikais iš Ukrainos, papildomo finansinio pastiprinimo reikia kaip niekada anksčiau. Dėl to Lietuvos „Caritas“ gaunamas lėšas naudoja papildomų priemonių vaikams įsigijimui, itin dažnai perkamos mokyklinės priemonės, kuprinės bei sąsiuviniai, atėjus pavasariui – ir papildomas sporto inventorius“, – pasakojo organizacijos generalinė sekretorė.

Turint pasirūpinti ne tik Lietuvos vaikais, bet ir vaikais iš Ukrainos, papildomo finansinio pastiprinimo reikia kaip niekada anksčiau.

Dalis „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjų suaukotos taromatų projekto paramos yra skiriama vaikų maitinimui, pažymėjo R. Dičpetrienė, maistu vaikai aprūpinami net ir tuomet, kai nesilanko dienos centruose. Kita dalis lėšų yra naudojama kokybiškoms užimtumo veikloms rengti, vaikų rūbams bei avalynei.

Organizacijų atstovai teigia, kad neretai prekybos tinklo ir šalies gyventojų aukojamos lėšos yra naudojamos ir naujų paslaugų kūrimui bei centrų tobulinimui. Pavyzdžiui, šiuo metu Maltos ordino pagalbos tarnyba stengiasi Kaune esančio vaikų dienos centro patalpas pritaikyti vaikams su negalia.

Pagalba teikiama visiems karo pabėgėliams iš Ukrainos

Siekdama padėti į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, „Lidl Lietuva“ pasiūlė jiems 150 darbo vietų visoje Lietuvoje. Kiekvienam darbuotojui yra taikomos lygiai tos pačios sąlygos, kaip ir esamiems – nuo atlygio rėžių ar finansinių priedų iki papildomo privataus sveikatos draudimo pasibaigus bandomajam laikotarpiui ir papildomų naudų krepšelio.

Be to, ukrainiečiai gauna ir naujiems komandos nariams skiriamus pasveikinimo dovanų rinkinius, o darbuotojų vaikams bus suteikti mokyklinių prekių rinkiniai. Prekybos tinklas įsidarbinusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos taip pat skiria 100 eurų „Lidl“ dovanų korteles kaip paramą. Artimiausiu metu „Lidl“ įsidarbinę ukrainiečiai galės pasinaudoti ir įmonės darbuotojams bei jų šeimų nariams skirta programa „Gali mumis pasikliauti!“, kuri bus prieinama ir ukrainiečių kalba. Paskambinę visą parą veikiančiu numeriu jie galės gauti nemokamas psichologines, teisines ir kitas rekomendacinio pobūdžio konsultacijas.

Norėdamas dar labiau prisidėti prie Ukrainos pabėgėliams teikiamos paramos, „Lidl Lietuva“ šiuo laikotarpiu tapo oficialiu „Raudonojo kryžiaus“ partneriu. Šiai ir kitoms organizacijoms, įskaitant ir „Maisto banką“, perduodama parama ilgo galiojimo maisto produktais, higienos prekėmis, apranga, karo pradžioje perduotos ir automobilinės vaistinėlės. Visos „Schwarz Group“ įmonės, kuriai priklauso ir „Lidl Lietuva“ mastu, nevyriausybinėms organizacijos bus suteikiama paramos už maždaug 10 mln. eurų.

„Lidl“ nuotr.

Lietuvoje iš viso veikia 61 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvė 24-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose bei Rokiškyje.

Anot jo, stiklinių pakuočių surinkimas yra žymiai brangesnis, reikalauja daugiau resursų.

„Taip, užstato sistema veikia puikiai, tačiau ji veikia puikiai surenkant lengvas pakuotes, plastikines ir metalines, kurios nesunkios, nedūžta ir kurias gyventojams paprasta grąžinti į parduotuves“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Varnas.

Pasak jo, kasmet tokių pakuočių surenkama apie 91 proc., tuo metu stiklinės taros – apie 85 procentus. G. Varno teigimu, šiuo metu užstato sistemoje stikliniai buteliai sudaro apie 5 proc. visų pakuočių, tačiau skaičiuojant tonomis – apie 40 proc. viso kiekio.

„Tai reiškia, kad šių pakuočių rinkimas reikalauja žymiai daugiau resursų ir ploto ir darbo jėgos ir ekonominių resursų, surinkimas yra žymiai brangesnis“, – sakė G. Varnas.

Stiklinės pakuotės reikalauja daugiausiai ploto.

„Žinome, kad iš gyventojų pakuotes priima parduotuvės taromatais ar rankiniu būdu, tai reikalauja ploto. Stiklinės pakuotės reikalauja daugiausiai ploto“, – pridūrė jis.

Pasak G. Varno, išplėtus užstato sistemas į stiprių alkoholinių gėrimų rūšį, nuo dabar surenkamų 10 tūkst. tonų stiklo per metus šis kiekis išaugtų iki 50 tūkst. tonų.

„Prekybininkai bet šiuo metu nesupranta, iš kur būtų galima skirti tokius didelius papildomus resursus šiam papildomam surinkimui“, – teigė jis.

Jis taip pat teigė kol kas nematantis pagrindo didinti užstato dydį, kadangi kasmet grąžinamas didelis ir stabilus taros kiekis.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti siūlymą po poros metų išplėsti taros surinkimo apimtis –  jei jam būtų pritarta, taromatai priimtų visas iki trijų litrų talpos gėrimų pakuotes, įskaitant stipraus alkoholio stiklo ir plastiko butelius.

Seimas šiuo klausimu paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisas jis svarstys gruodžio 16 dieną.

Priėmus pataisas į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės, kitų stipriųjų gėrimų butelius, stiklainius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, taip pat plastiko tarą nuo pieno, jogurtų. Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.  

Šįkart parlamentarai siūlo nuo 2023-ųjų šalyje išplėsti taros surinkimo apimtis į taromatų sistemą siekiant įtraukti ir stipraus alkoholio stiklinius butelius, ir tą plastiko tarą, į kurią pilamas pienas.

Pakuotes, parlamentarų teigimu, priimtų jau veikiantys taromatai, tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tuo abejoja. „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas įspėja, kad taromatuose ir parduotuvėse, kur pakuotes tvarkomos rankiniu būdu, susikauptų papildomai 60 tūkst. tonų stiklo.

Pats laikas pradėti diskusijas apie taromatų plėtrą

„Plėsti stiklo taros surinkimo apimtis būtina, nes šių vienkartinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas, Lietuva pagal jį atsilieka nuo Europos Sąjungos uždavinių“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Ji su grupe parlamentarų Seime registravo užstato sistemos išplėtimą numatančias  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Jomis numatoma, kad į užstato sistemą būtų trauktos visos alkoholinių ir nealkoholinius gėrimų pakuotės, ne didesnės negu trys litrai.

Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima. Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams priimtų, į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų butelius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, o taip pat ir plastmasinę tarą nuo pieno, jogurtų ir net stiklainius. 

A. Gedvilienė sako, kad  dabar yra pats laikas pradėti diskusijas apie taromatų sistemos plėtrą.

„Pasižiūrėti, ar verta plėsti ir siųsti žinutę verslui apie galimus pokyčius“, – BNS teigė parlamentarė.   

Prekybininkai nepasiruošę

Taromatų savininkės įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas sako, kad toks siūlymas kelia nuostabą.

„Yra priimti sprendimai dėl radikalaus konteinerinės sistemos pertvarkos, kad ji veiktų taip puikiai, kaip veikia užstato sistema. Be to yra atlikta studija ir ji sako, kad tai neracionalu, paneigia (užstato sistemos – BNS) plėtros prasmę“, – BNS teigė G. Varnas.

Pasak jo, išplėtus užstato sistemą, parduotuvėse susikauptų papildomai 60 tūkst. tonų stiklo. Dabar į taromatus sunešama apie 10 tūkst. tonų stiklinių butelių .

„Akivaizdu, kad prekybininkai tam nėra pasiruošę“, – įsitikinęs jis. 

Pasak G. Varno, nė vieno šalyje, kur veikia užstato sistema, išskyrus Suomiją, į taromatus nepriduodami stipriųjų gėrimų buteliai: „Tai reiškia, kad tai yra daugiau išimtis negu taisyklė“. 

Stiklą patogiau išmesti į specialius konteinerius, o ne nešti į taromatus

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė taip pat kritikuoja pasiūlymus ir abejoja, ar tokia užstato sistemos plėtra sumažins taršą stiklu, bet „pridės daug kaštų ir nepatogumų“. 

„Jau dabar taromatai renka stiklą, bet jis, lyginant su kitomis pakuotėmis, renkamas prasčiausiai, nes žmonėms patogiau stiklą, nes jis yra sunkus, išmesti į varpelius (specialius atliekų konteinerius – BNS), jeigu jie yra arti namų“, – BNS teigė prekybininkų atstovė.   

„Nėra galutinai aišku, ką ketinama įtraukti į taromatų sistemą, nes įtraukiamas visas plastikas, tai potencialiai ten galėtų keliauti ir pieno plastikiniai buteliai ir net tų iki trijų litrų gėrimų stiklinės pakuotės“, – svarstė R. Vainienė.

Ji įsitikinusi, kad priėmus sprendimą išplėsti taromatų sistemą, ir patys automatai, ir patalpos, kur jie stovi, turėtų būti kardinaliai pertvarkytos.

R. Vainienės teigimu, ne visi taromatai gali sutraiškyti bet kokį stiklą.

„Dėl stiklo ypatybių netraiško vyno, šampano butelių. Keturkampių butelių netraiško. Todėl reikėtų didinti patalpas. Bet įsivaizduokite tais atvejais, kai tara surenkama rankiniu būdu, kaip žmonėms kilnoti ir sandėliuoti – didelė papildoma užduotis“, – kalbėjo ji.

R. Vainienė, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į padidėsiančią garso bei kvapų taršą, kurią skleidžia taromatai.

„Kai ateini į prekybos centrą, jeigu ten yra taromatas, jau ir dabar girdi, kaip jis garsiai veikia, jeigu stiklo būtų daugiau, žymiai daugiau būtų triukšmo. Jau dabar skundžiasi ne tik pirkėjai, bet ir darbuotojai, kurie nuolat girdi. O taip pat ir užtikrinant valymą, kvapai vis tiek lieka“, – kalbėjo R.Vainienė.

Ji taip pat prognozuoja, kad taromatų sistemos išplėtimas paskatintų kainų augimą. 

Aplinkos ministerija 2019 metais jau analizavo galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, bet tos minties buvo atsisakyta. 

Nebuvo palaikytos ir Seime kai kurių „valstiečių“ iniciatyvos leisti į taromatus nešti kuo daugiau tuščios taros – ir tą, kurioje buvo aliejus ar pienas, įvairių formų stiklainius.

Užstato sistema pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Dabar į taromatus priimama tuščia alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara.