Kataro leidinys, remdamasis neįvardytais Egipto šaltiniais, rašo, kad Egipto ir Izraelio žvalgyba savaitgalį palaikė kontaktą dėl Gazos karo. Anot pranešimo, „Hamas“ paneigė buvus bet kokias naujas derybas. „Hamas“ politinio biuro Gazoje vadovas Bassemas Naemas laikraščiui patvirtino, kad grupuotė atmeta bet kokias derybas, kol įsigalios paliaubos.

Egiptas ir Kataras rengia pirmuosius neoficialius pokalbius su Izraeliu ir „Hamas“, kad suformuluotų pirmąjį galimo susitarimo projektą, be to, rašė Izraelio laikraštis „Haaretz“, remdamasis palestiniečių šaltiniais. Tačiau dabartiniu momentu esą konkrečių rezultatų dar nėra.

JAV žinių stotis CNN savo ruožtu pranešė, kad Izraelio užsienio žvalgybos vadas Davidas Barnea priešingai, nei pradžioje planuota, nevyks į Katarą, kad pamėgintų pradėti naujas derybas dėl įkaitų iš Izraelio iškeitimo į palestiniečius kalinius. „Hamas“ judėjimas esą labai abejingas. Izraeliui susidarąs įspūdis, jog tik gaištamas laikas.

Tarpininkaujant Egiptui ir Katarui, jau lapkričio pabaigoje Izraelis ir islamistinė „Hamas“ organizacija susitarė dėl paliaubų. Jos galiojo savaitę. Per tą laiką buvo paleisti 105 „Hamas“ ir kitų grupuočių į Gazos Ruožą pagrobti įkaitai. Ugnies nutraukimas baigėsi prieš pat baigiantis jo terminui – „Hamas“, Izraelio duomenimis, pažeidė paliaubas ir apšaudė Izraelio teritoriją.

Ne vienas tickets.lt klientų tvirtina, niekaip nesulaukiantys pinigų už neįvykusias keliones, nors oro linijos šiam tarpininkui, anot klientų, jau seniai yra grąžinusios reikiamas sumas.

Dėl koronaviruso su didžiulėmis bėdomis susidūrė valstybės, bendrovės, gyventojai. Viena grupė nukentėjusiųjų – iki šiol neatgavę pinigų už atšauktus skrydžius keliautojai.

Nesunku suprasti, kad taip nutiko dėl dingusių pajamų, o išlaidos personalo atlyginimui, įvairiems mokesčiams liko. Tačiau nukentėjusieji piktinasi bandymu slėptis ir jų laiškų, skambučių ignoravimu.

"Ilgai laukėme ir tylėjome, bet nebeliko kantrybės. Esame visiškoje neviltyje ir nežinioje. Mūsų pinigai už bilietus kabo kažkur ore arba pas kažką sąskaitoje. Neturime galimybės ne tik susigrąžinti pinigų, bet ir bent jau pabandyti pakeisti datą, gauti kuponus ar dar kažką. Ką mums daryti, kur kreiptis? Norime atsakymų iš šių aferistų. Tikiu, kad tokie esame ne vieni", – "Kauno dienai" emocingai situaciją išdėstė Brigita, viena skrydžių bilietų platintojo tickets.lt klienčių.

Kelionės į JAV bilietus ji įsigijo dar pavasarį. Tam ji pasirinko jau minėtą tickets.lt, kurį aptiko per paieškos sistemas. "Iš pirmo žvilgsnio svetainė atrodo patikima, viskas lietuvių kalba, skrydžio kaina adekvati ir panaši į kitų, datos tinka, atsiliepimų lyg ir yra, viskas gerai – perkame. Tačiau vėliau prasidėjo linksmybės" , – teigė moteris.

Klientų žiniomis, aviakompanijos bilietų platintojui pervedė pinigus už neįvykusius skrydžius, tačiau tickets.lt neskuba atsiskaityti. (Interneto nuotr.)

Ji nurodė, kad skrydžio iš Vilniaus į Bostoną su persėdimu Frankfurte bilietus pirko kovo 11 d., dar iki karantino ir masinio skrydžių atšaukimo. Kelionei pasirinko antrą rugpjūčio pusę. Prasidėjus karantinui, tikėjosi, kad iki vasaros viskas nurims. Liepą nusprendė susisiekti su tickets.lt, tačiau kaip teigė, "tai buvo ir iki pat šiol liko absoliučiai neįmanoma".

Ilgai laukėme ir tylėjome, bet nebeliko kantrybės. Esame visiškoje neviltyje ir nežinioje. Mūsų pinigai už bilietus kabo kažkur ore arba pas kažką sąskaitoje.

Nepavyksta susisiekti

"Paskambinus į klientų aptarnavimo centrą Lietuvoje, angliškai atsiliepia autoatsakiklis ir liepia rinktis rusų kalbą. Ima pyktis, nes jau matyti, kad kažkas čia ne taip, bet gerai, bandau toliau, nes tiesiog reikia su kažkuo susisiekti. Tačiau telefonu niekas neatsiliepia. Skambinome kone į vis esančias atstovybes – jokio rezultato. Niekas nekalba ir niekas neatsiliepia. Rašėme laiškus visais įmanomais e.pašto adresais, pateikėme užklausas per jų svetainę dėl bilietų / pinigų grąžinimo. Tačiau tuščia", – stebėjosi pašnekovė.

Tiesa, kartą per mėnesį ji gauna laiškus, kuriuose yra bendra informacija, kad "dėl didelio srauto nespėjama atsakyti į visus laiškus". Taip pat teigiama, kad šiuo metu esą bendraujama su oro bendrovėmis ir netrukus bus atsakyta į keleivių laiškus. Ji yra gavusi ir automatinį laišką, kad užklausa dėl pinigų grąžinimo yra apdorojama. Tuomet kiek lengviau atsikvėpė – dar liko vilties, kad kažkas pajudės, bet neilgam. Iki šiol – jokio dialogo ir informacijos.

"Skrydžio vykdytojas "Lufthansa" pranešė, kad mūsų skrydis yra atšauktas ir nebus vykdomas, o tickets.lt linki mums malonaus skrydžio ir net neinformuoja, kad skrydis yra atšauktas! Gavau kelis automatizuotus, kelis lyg ir personalizuotus laiškus, bet realiai nieko konkretaus. Nesulaukiau net laiško,  kuriame būtų bent jau minima, kad taip, jūsų skrydis buvo atšauktas ar dar kas. Skrydžio dieną gaunu SMS žinutę su palinkėjimu malonaus skrydžio, reiso numeriai, laikai ir visa kita", – piktinosi moteris.

Ji už bilietus pirmyn ir atgal su bagažo ir kitais mokesčiais sumokėjo 1 118 eurų. Į institucijas pagalbos susigrąžinant pinigus ji dar nesikreipė. "Kažkaip vylėmės, kad viskas bus gerai", – teigė skaitytoja.

Kainavo 3 tūkst. eurų

It musę kandusi kol kas liko ir Dovilė. Ji kartu su keturių asmenų šeima turėjo skristi maršrutu Port Vila–Singapūras–Port Vila. "Mes dar nieko neatgavome, nors oro linijos atsiuntė dokumentus, pagrindžiančius pinigų pervedimą tickets.lt už mūsų skrydžius dar rugpjūčio pradžioje. Abejoju, ar taikiuoju būdu kažkas įvyks, nes su jais neįmanoma susisiekti", – "Kauno dienai" teigė Dovilė.

Ji per tickets.lt įsigijo bilietų už 3 tūkst. eurų. Norėdama atgauti pinigus moteris, kaip pasakojo, kreipėsi į Europos vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jos skundas dar neišnagrinėtas. "Terminai ten labai ilgi, bet viskas jau perduota", – sakė Dovilė ir pridūrė, kad Singapūro oro linijos, kurios turėjo skraidinti, iš savo pusės viską sutvarkė ir jai padeda, kiek gali.

Tickets.lt norinčiuosius su jais susisiekti ir dabar dar tikina, kad komunikacija stringa tik dėl labai daug užklausų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Bandė grįžti namo

Kornelija su vyru laukia, kol tickets.lt jiems grąžins daugiau kaip 600 eurų. "Niekas nieko negrąžino, net į pokalbius nesileidžia. Ir skambinau, ir rašiau laiškus. Vis tempia gumą: palaukite, palaukite. Atėjo atsakymas, kad pinigų negrąžins, bet galiu pasirinkti skrydį iki gruodžio paskutinės dienos. Šis pasiūlymas mūsų netenkina", – dienraščiui sakė moteris.

Norvegijoje dirbusi pora per tickets.lt užsisakė skrydžius namo į Lietuvą. Pirmasis skrydis, turėjęs įvykti balandžio 6 d., buvo atšauktas. Tai ji sužinojo, kaip pasakojo, iš "Airbaltic". Tickets.lt tylėjo, o po dviejų dienų po atšaukto skrydžio atsiuntė laišką, kad skrydžio nebus.

"Vos sužinojusi pateikiau prašymą grąžinti lėšas už bilietus. Nesulaukusi atsakymo pakeičiau datą. Per šimtą kartų tik prisiskambinau. Pakeitė į balandžio 15 d. Ir ką. Vėl žiūriu feisbuko naujienas, o ten – "Airbaltic" atšaukė skrydžius iki gegužės 12 d. Iš tickets.lt – jokių naujienų", – pasakojo Kornelija.

Anot jos, už pirmuosius bilietus sumokėjo virš 300 eurų. Dar tiek pat teko primokėti keičiant bilietus į skrydžio, kuris taip pat ir neįvyko. Į Lietuvą grįžo autobusu ir keltu.

"Liūdi dėl naujienų"

Kovo 17 d., kai Lietuvoje įsigaliojo karantinas, tickets.lt feisbuke paskelbė pranešimą, kad jų "komunikacijos kanalai yra perkrauti", nes oro bendrovėms masiškai atšaukiant skrydžius padaugėjo kreipimųsi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Po dviejų dienų jau rašė, kad "ypač liūdi dėl naujienų apie sienų uždarymą ir skrydžių atšaukimą", bet visus ragino likti namie. "Tickets.lt, kaip ir visas TTN holdingas, palaiko pasaulinę iniciatyvą ir liks namuose tiek laiko, kiek prireiks, siekiant sustabdyti COVID-2019 plitimą. Iki šios dienos beveik visi mūsų darbuotojai dirba iš namų. Tai neturės jokios įtakos mūsų įsipareigojimų klientams vykdymui ir padės greičiau įveikti situaciją", – tikino tickets.lt.

Į "Kauno dienos" raštu pateiktus klausimus tickets.lt neatsakė.

Kreipėsi 17 žmonių

Tickets.lt klientai į policiją nesikreipė, tačiau pagalbos ieškojo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT).

"Tarnybos struktūrinis padalinys Europos vartotojų centras sulaukė 17 vartotojų skundų dėl minimo tarpininko veiklos, iš jų 7 skundai buvo išspręsti vartotojų naudai, 2 skundai išspręsti ne vartotojų naudai ir dar 8 skundai šiuo metu yra nagrinėjami. Dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl negrąžinamų pinigų už atšauktus skrydžius. Atsižvelgiant į tai, kad minimas tarpininkas yra registruotas Austrijoje, vartotojų skundai yra nagrinėjami tarpininkaujant Europos vartotojų centrui Austrijoje", – "Kauno dienai" komentavo centro atstovai.

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresniosios patarėjos Natalijos Jarmulkovič atsiųstame Europos vartotojų centro komentare teigiama, kad už pinigų grąžinimą atšaukus skrydžius yra atsakingas oro vežėjas.

"Šiuo atveju tickets.lt veikia kaip tarpininkas, todėl jeigu vartotojai kreipiasi į tarpininką, prašydami grąžinti pinigus už atšauktus skrydžius, tarpininkas turi grąžinti vartotojų sumokėtus pinigus iš karto po to, kai oro vežėjas atlieka grąžinimą tarpininkui. Jei oro vežėjas neatlieka grąžinimo tarpininkui arba vartotojui nepavyksta susisiekti su tarpininku, dėl pinigų už atšauktą skrydį grąžinimo vartotojai taip pat gali kreiptis tiesiogiai į oro vežėją", – patarė centro atstovai.

Tarnybos struktūrinis padalinys Europos vartotojų centras sulaukė 17 vartotojų skundų dėl minimo tarpininko veiklos.

Tuo atveju, jei vartotojai nesulaukia pinigų grąžinimo iš tarpininko, o oro vežėjas patvirtina, kad pinigų grąžinimas tarpininkui buvo atliktas, vartotojai turi teisę kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt, tel. +370 5 265 0368, e.p. ECCNET-LT@ec.europa.eu), kuris tarpininkauja sprendžiant skundus su kitose ES šalyse, Islandijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiu pardavėju / paslaugų teikėju.

"Atkreipiame dėmesį, kad kreipiantis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje svarbu pateikti tikslią informaciją ir visus būtinus dokumentus", – pridūrė centro atstovai.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis "Kauno dienai" teigė, kad skundų dėl tickets.lt negauta, bet jeigu žmonės kreipsis, bus tiriama.

„V. Sutkų aš pažįstu nuo 1990 metų kaip žaliaraištį savanorį. Tai jis prieš vasario 16 dieną paskambino ir pats paklausė, ar aš negalėčiau susitikti su kandidatu į prezidentus G. Nausėda. Sakau, kodėl ne?“, – antradienį BNS sakė generolas.

„Jis čia ne kaip verslininkas atėjo, o kaip senas pažįstamas, jis čia ir anksčiau lankėsi. Čia nebuvo kažkoks susitikimas kaimo turizmo sodyboje ar kažkokie susitarimai“, – pridūrė jis.

J. V. Žukas teigė su G. Nausėda susitikęs šiemet vasario 18 dieną ir aptaręs kariuomenės struktūrą, šaukimą, tarptautines operacijas.

„Nežinau, kas čia per ažiotažas kilo, insinuacijos, kad čia kažkoks korupcinis sandoris įvyko. Tai netiesa. Aš tą neigiu“, – kalbėjo karininkas.

Informacija apie Lietuvos verslo konfederacijos vadovo tarpininkavimą buvo paskelbta per BNS rengtus kandidatų į prezidentus debatus pirmadienio vakarą – tai patvirtino G. Nausėda, atsakydamas į S. Skvernelio klausimą.

Prieš savaitę G. Nausėda pranešė pasiūlęs J. V. Žukui dirbti jo patarėju, jeigu būtų išrinktas. Generolas tvirtina jam atsakęs, kad sprendimą priimtų tik liepą, pabaigęs kadenciją.

J. V. Žukas antradienį taip pat patvirtino, kad V. Sutkus yra tarpininkavęs jo susitikimams su Izraelio verslininkais, kur buvo aptarti pasiūlymai Lietuvai įsigyti raketinių sistemų ar sraigtasparnių.

Kariuomenės vadas sakė, jog su ta verslininkų grupe V. Sutkus yra ėjęs ir į Vyriausybę.

„Ir anos Vyriausybės, ir šitos Vyriausybės buvo, (...) nes pinigų biudžete nėra, bet Izraelio atstovai siūlė tiesiog imti į skolą. Aš negaliu čia to dalyko be Vyriausybės sprendimo daryti. Tai jie ėjo į Vyriausybę su tais pačiais žmonėm, ar Sutkus vienas ėjo, aš nežinau“, – kalbėjo J. V. Žukas.

„Tai jis daug kartų susitikinėjo su (Sauliumi) Skverneliu, Sutkus, ten įvairūs susitikimai visą laiką, pastoviai vyksta“, – tvirtino jis.

Vyriausybės atstovai teigia, kad S. Skvernelis nėra kalbėjęs su V. Sutkumi dėl sraigtasparnių pirkimo.

„Galiu patikinti, kad pono Sutkaus ir ministro pirmininko S. Skvernelio susitikimo sraigtasparnių įsigijimo klausimu tikrai nevyko“, – BNS sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Premjeras apkaltino kariuomenės politizavimu

Į prezidentus kandidatuojantis premjeras S. Skvernelis per debatus pirmadienį pareiškė, kad G. Nausėda pažeidė „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, kai paminėjo J. V. Žuką kaip potencialų savo patarėją.

Tada ministras pirmininkas paklausė ekonomisto, ar pas generolą į kabinetą jį atvedė V. Sutkus. Jį S. Skvernelis pavadino „įtakingu verslo lobistu, atstovaujančiu stambioms verslo įmonėms“.

„Taip, buvo ponas V. Sutkus. Bet aš nematau, kodėl šitą žmogų staiga įvardinote visokiausiais pasaulio baisumais“, – teigė G. Nausėda.

Jis taip pat atmetė kaltinimus dėl kariuomenės politizavimo.

„Kiek man žinoma, kariuomenės vadas generolas J. V. Žukas yra išreiškęs poziciją, kad jis susitiktų mielai su visais kandidatais, kurie norėtų apsilankyti pas jį, pakalbėti apie kariuomenės reikalus, gauti visą ekspertizę, jei ji nėra konfidenciali, tai galite padaryti ir jūs, ir gerbiama Ingrida Šimonytė, ir visi kiti kandidatai, taip kad jis yra vienodai visiems prieinamas“, – premjerui sakė kandidatas.

G. Nausėda tvirtino, kad su V. Sutkumi dažnai susitinka ir S. Skvernelis.

„Kaip ministras pirmininkas, – jam atšovė S. Skvernelis. – Esminis dalykas, pas kariuomenės vadą jus veda verslo struktūrų atstovas, aš pas kariuomenės vadą neinu su verslo lobistais“.

V. Sutkus antradienį BNS atsisakė komentuoti situaciją.

„Tegul jie ir aiškinasi, čia kandidatų tarpusavio batalijos. Aš nenoriu nei dalyvauti ten, nei ką“, – teigė verslininkų atstovas.

Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė pareiškė, jog G. Nausėdos elgesys yra „nesolidus, nederamas ir kenkia kariuomenės vado J. V. Žuko autoritetui ir tuo pačiu visai kariuomenei“.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.

Seimas ėmėsi pataisų, kurios plečia notarų veiklos ribas, taip siekiant sumažinti teismų krūvį.

Pagal pataisas, notarai galėtų būti tarpininkais, sprendžiant teisinius ginčus, jiems būtų suteikta teisė pažyma tvirtinti dokumentus. Už tokias Notariato įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 85 Seimo nariai, 10 susilaikė.

Pataisas pristatęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis sakė, jog notarams suteikus daugiau kompetencijų bus sumažinta administracinė našta teismams.

„Įstatymo projektu išplečiamas notarų atliekamų veiksmų sąrašas, kad notaras gali būti civilinių ginčių tarpininkų, mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai. Lietuvoje tikslinga suteikti notarams teisę teikti mediacijos paslaugas. Mediacijos platesnis pritaikymas sprendžiant ginčytinas situacija leis sumažinti teismų darbo krūvį“, - sakė J.Bernatonis.

„Sumažėtų teismų darbo krūvis, kadangi dalis skolų būtų išieškoma ne ginčo tvarka“, - teigiamas pataisų pasekmes vardino ministras, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad pakeitimai notarui nesuteiks galių vykdyti teisingumą - kilusius ginčus spręstų ginčas ieškinio teisenos tvarka.

Be papildomos mediacijos funkcijos, notarams būtų leista Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinti dokumentus pažyma. Šiuo metu Lietuvos institucijų išduotus dokumentus, kuriuos asmenys nori pateikti užsienio valstybėms, pažyma tvirtina tik Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija sako, jog naujas teisinis reguliavimas pagerintų paslaugų prieinamumą ir sumažintų dokumentų tvirtinimo kaštus, nes asmuo gautų paslaugą arčiau savo gyvenamosios vietos, kadangi kiekvienoje savivaldybėje dirba mažiausiai vienas notaras.

Be to, pagal naująjį įstatymo projektą, notarams būtų suteikta teisė atlikti vykdomuosius įrašus ne tik užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ar čekiuose, bet ir pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės.

Įstatymo projekte taip pat siūloma išplėsti notarų veiklos kontrolės ribas. Teisingumo ministro paskirtiems asmenims būtų įtvirtinama teisė kontroliuoti, kaip laikomasi ne tik šiuo metu Notariato  įstatyme išvardintų reikalavimų ir taisyklių, bet ir kitų teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų reikalavimų.

Taip pat Seimas antradienį ėmėsi nagrinėti pataisas, kurios tam tikras notarų funkcijas leistų atlikti advokatams. Pataisomis siūloma naikinti teisinį apibrėžtumą, numatantį, kad tik notarai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą. Siūloma, kad advokatai galėtų teikti ir notaro paslaugas liudijant dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą.

Šias pataisas inicijuojantis socialdemokratas Arvydas Mockus jas aiškino dideliu notarų užimtumu.