Kaip skelbiama pranešime, dabar IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąraše yra 128 918 ištirtos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas. Pranešime, be džiaugsmą keliančių žinių apie gamtosauginių organizacijų dėka atsigaunančias įvairių rūšių populiacijas, taip pat gausu šokiruojančių skaičių per paskutinius metus nykstančių ar net išnykusių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, kurių pagrindinė nykimo priežastis – žmonių ūkinė veikla. 

Gamtosauginiai projektai padeda atkurti Europos stumbrų populiaciją gamtoje

Dėka Europoje vykdomų gamtosauginių projektų, europinių stumbrų (Bison bonasus) populiacija išaugo nuo maždaug 1 800 individų 2003 metais iki daugiau kaip 6 200 individų 2019 metais. Nuo šiol europiniai stumbrai priskiriami nebe pažeidžiamų (VU – vulnerable), o artėja grėsmė (NT – near threatened) kategorijai. Kaip teigiama pranešime, Europoje šiuo metu laisvai klajoja apie 47 stumbrų bandos, ne išimtis ir Lietuva. 1919 metų balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 metais, o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais.

Tačiau Europoje gyvenančios stumbrų bandos yra izoliuotos viena nuo kitos ir apsiriboja neoptimaliomis miško buveinėmis, kur šiems gyvūnams trūksta pašaro, vietos ir kitų resursų. Tik aštuonios bandos yra pakankamai didelės, kad būtų užtikrinta ilgalaikė, genetiškai sveika, šių stumbrų populiacija. Europiniai stumbrai toliau išlieka priklausoma rūšis nuo taikomų apsaugos priemonių, tokių kaip stumbrų perkėlimas į optimalesnes atviras buveines, naujų genų į bandas įnešimas bei žmonių ir stumbrų konfliktų mažinimas.

Visiems gėlavandeniams delfinams iškilusi grėsmė išnykti

IUCN surinkus daugiau duomenų apie baltuosius delfinus (Sotalia fluviatilis) ir paskelbus šią delfinų rūšį nykstančia, nuo šiol visos pasaulio gėlavandenės delfinų rūšys yra įtrauktos į IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąrašą kaip rūšys, kurioms yra kilusi grėsmė išnykti.

Gėlavandenių delfinų, paplitusių Amazonės upių sistemoje, populiacija buvo itin sunykusi dėl atsitiktinių žūčių įsipainiojus šiems gyvūnams į žvejybinius tinklus, dėl upių užtvenkimo ir taršos. Kabančių vandenyje žiauninių tinklų, prie kurio žuvys prikimba žiaunomis, pelekais ir nebegali ištrūkti, naudojimo panaikinimas ir užtvankų skaičiaus mažinimas baltųjų delfinų buveinėse yra pagrindinės priemonės rūšiai išsaugoti. Taip pat svarbus nelegalios šių gyvūnų medžioklės uždraudimas.

Išnykusios rūšys

Dingęs ryklys (Carcharhinus obsoletus), kuris oficialiai buvo aprašytas tik praėjusiais metais, patenka į IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąrašą kaip kritiškai nykstantis (galbūt išnykęs). Ši rūšis paskutinį kartą buvo užregistruota 1934 metais. Jos buveinėje Pietų Kinijos jūroje buvo intensyviai žvejojama daugiau nei šimtmetį ir tai tebėra vienas iš labiausiai išnaudojamų jūrų regionų pasaulyje. Kadangi, mažai tikėtina, jog rūšis galėjo išlikti esant tokioms sąlygoms, IUCN paskelbtame pranešime teigiama, kad dingęs ryklys jau gali būti ir išnykęs.

Visos 17 gėlavandenių žuvų rūšys, kurios yra endeminės Lanao ežerui ir jo ištakoms Filipinuose, dabar yra išnykusios (15 rūšių) arba kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios) (2 rūšys). Išnykimą sukėlė introdukuotos plėšrios žuvų rūšys, intensyvus žemės ūkis ir destruktyvūs žvejybos metodai.

Trys Centrinės Amerikos varliagyvių rūšys buvo neseniai paskelbtos kaip išnykusios. Dar 22 varlių rūšys visoje Centrinėje ir Pietų Amerikoje buvo IUCN organizacijos paskelbtos kaip kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios). Pagrindinis šių varlių populiacijų drastiškų nuosmukių veiksnys – chitridiomikozės liga. Ši liga yra viena iš neseniai kilusių laukinių gyvūnų grybelinių ligų, kuri gyvūnams sukelia organizmo apykaitos sutrikimus. Aplinkosauginių organizacijų pastangos apsaugoti šią kritinę buveinę padeda atsigauti kelių kitų ten paplitusių varliagyvių rūšių populiacijoms.

Augalai: grėsmė protėjoms ir ąžuolams

Daugiausiai Pietų pusrutulyje augantys protėja šeimos augalai buvo išsamiai įvertinti ir nustatyta, kad 45 % (637 iš 1464 rūšių) šių ryškiai žydinčių augalų yra pažeidžiami, nykstantys arba kritiškai nykstantys. Daugelio šios šeimos augalų rūšių paplitimo diapazonas yra itin ribotas, todėl protėjos yra pažeidžiamos dėl buveinių praradimo vystant žemės ūkį, invazinių augalų rūšių plitimo ir sezoninių gaisrų.

Šiais metais IUCN išsamiai įvertinus ąžuolų būklę gamtoje paaiškėjo, kad beveik trečdaliui 31 % (113 iš 430 ąžuolų rūšių) gresia išnykimas. Devynios Azijoje augančios ąžuolų rūšys patenka į IUCN raudonąjį sąrašą kaip kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios ar išnykusios laukinėje gamtoje). Daugiausia ąžuolų rūšių, kurioms gresia didžiausias pavojus, paplitusios Kinijoje ir Meksikoje, taip pat Vietname, JAV ir Malaizijoje.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios nyksta ąžuolai Kinijoje, Meksikoje ir Pietryčių Azijoje – miškų kirtimas atlaisvinant vietą žemės ūkiui ir medienos pramonei. Invazinės rūšys, ligos ir klimato kaita yra pagrindinės priežastis, dėl kurių nyksta ąžuolai JAV. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas introdukuotų ąžuolų rūšių. Geriausiai visiems Lietuviams atpažįstamas Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) IUCN organizacijos paskelbtas kaip nekelianti susirūpinimo rūšis.

Kaip nurodo Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN), dabar kritinis pavojus išnykti gresia daugybei rūšių, aptinkamų įvairiausiose buveinėse, pradedant atogrąžų miškais, baigiant vandenynų dugnu. Tarp naujai į Raudonąją knygą įtrauktų rūšių esama įspūdingų primatų, rajų, kitų žuvų ir medžių. Ši grupė yra įvertinusi daugiau kaip 105 tūkst. rūšių padėtį ir nustatė, kad apie 28 tūkst. gresia pavojus išnykti.

Kiekviena organizmų grupė patiria specifinių grėsmių, bet žmogaus veikla, įskaitant per intensyvią žvejybą ir miškų kirtimą, yra pagrindinė populiacijų mažėjimo priežastis.

„Gamta nyksta precedento per žmonijos istoriją neturinčia sparta, – sakė IUCN generalinio direktoriaus pareigas einanti Grethel Aguilar (Gretel Agilar). – Privalome pripažinti faktą, kad gamtos įvairovės apsauga atitinka mūsų interesus.“

Scanpix nuotr.

Gegužę Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) paskelbė naujausią pasaulio aplinkos būklės vertinimo ataskaitą, atskleidžiančią niūrias tendencijas. Atskaitoje perspėjama, kad šiuo metu išnykimas gresia iki milijono rūšių, daugeliui – per artimiausiu dešimtmečius, nevaldomai didėjant gėlo vandens, iškastinio kuro ir kitų gamtinių išteklių eikvojimui. JTO ekspertai nustatė, kad daugiau kaip 90 proc. jūrinių žuvų ištekliai yra naudojami per intensyviai arba vos ne vos įstengia atsikurti. IUCN atkreipė dėmesį į kai kurias jūrinių ir gėlavandenių žuvų rūšis, kurioms šiuo metu gresia kritinis pavojus išnykti.

Scanpix nuotr.

Rykliauodegės rajos ir rombinės rajožuvės dabar yra didžiausią grėsmę patiriančios jūrinių žuvų šeimos pasaulyje. Mauritaninė rykliauodegė raja yra atsidūrusi ties išnykimo riba – per pastaruosius 45 metus šios rūšies populiacija sumažėjo 80 proc. dėl per intensyvios žvejybos prie Mauritanijos krantų.

Naujajame sąraše septynioms primatų rūšims taip pat konstatuojama didesnė grėsmė išnykti. Tarp jų yra Dramblio Kaulo krante ir Ganoje gyvenančios markatos, kurių gamtoje tėra išlikę mažiau kaip 2 000 individų. Pagrindinės jų nykimo priežastys – medžioklė mėsai ir „didelio masto buveinių nykimas“, miškus paverčiant žemės ūkio naudmenomis. Vakarų ir Vidurio Afrikoje paplitusių primatų 40 proc. rūšių dabar gresia išnykimas, nurodo IUCN.

„Rūšims, kurias žmonės naudoja maistui, paprastai greičiau iškyla pavojus išnykti, – naujienų agentūrai AFP sakė IUCN Raudonosios knygos departamento vadovas Craigas Hiltonas-Tayloras (Kreigas Hiltonas-Teiloras). – Paveikiamos rūšys, paplitusios aplinkoje, kur daug miškų išnaikinama dėl žemės ūkio.“ Į atnaujintą Tarptautinę raudonąją knygą įtraukta daugiau kaip pusė Japonijos ir daugiau kaip trečdalis gėlavandenių žuvų rūšių. Joms pavojų kelia laisvai tekančių upių nykimas ir didėjanti tarša.

Scanpix nuotr.

Į knygą taip pat buvo pirmąkart įtraukta daugiau kaip 500 giliavandenių kaulinių žuvų ir moliuskų. Pastangos apsaugoti jų buveines daugiau kaip kilometro gylyje keblios, juolab kad jos dažnai nepatenka į jokių valstybių teritorijas. „Pavojaus signalas skamba vėl ir vėl dėl besivystančios gėlųjų vandenų ir jūrų gyvūnijos krizės“, – sakė Londono zoologijos draugijos aplinkosaugos ir politikos direktorius Andrew Terry (Endrius Teris).

„Daug šių senovinių jūrinių rūšių gyvuoja nuo dinozaurų laikų, tad prarasti net ir vienintelę iš šių rūšių reikštų netekti milijonų metų evoliucijos istorijos“, – aiškino jis.

Stumbras buvo pastebėtas rugsėjo 13 dieną prie Oderio upės Lebuse, esančiame 88 km nuo Berlyno. Stumbras galėjo atplaukti iš Lenkijos Vartos deltos nacionalinio parko, esančio pasienyje su Vokietija.

Vietos pareigūnai nusprendė, kad gyvūnas kelia pavojų ir nusprendė jį nušauti.

„Po daugiau kaip 250 metų Vokietijoje aptiko laukinį stumbrą ir viskas, ką galėjo sugalvoti valdžia, tai jį nušauti“, – sakė WWF valdybos narys Chrisas Heinrichas (Krisas Heinrichas).

Savo interneto svetainėje fondas nurodo, kad stumbrų elgesys „nekelia pavojaus žmogui“.

Stumbrai yra saugomi ir įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą. Kažkada jie buvo paplitę Vakarų, centrinėje ir Pietryčių Europoje, bet XIX amžiaus pabaigoje jų liko tik Belovežo girioje ir Kaukaze. 1927 metais rūšis buvo pripažinta laisvėje išnykusia. Dabar stumbrų gyvena saugomose teritorijose Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Slovakijoje. Nelaisvėje stumbrų laikoma 30 pasaulio valstybių.