„Tikriausiai nė viena mūsų para nepraeina be iššūkių, būna sunku ir fiziškai, ir emociškai... Stresas, įtampa, tempas. Daugelis iš mūsų esame ne kartą sakę, kad tai, kas mums padeda susidoroti su ta įtampa, patiriama darbe – tai palaikymas, kurį suteikiame vienas kitam. Kas gali suprasti geriau nei tas, kuris patiria tą patį?“ – feisbuke mintimis dalijosi GMP medikai.

Pasak jų, įtemptų situacijų nestokojančiame darbe itin svarbu nepamiršti gerų emocijų. „Beje, kitas gelbstintis dalykas – tai humoro jausmas. Kartais net ir tarp labai varginančių kvietimų randame būdų, kaip patiems sau padėti – paleisti įtampą, nuovargį, ir visą kitą negatyvą, kuris „nusėdo“ kažkur viduje. Seredžiuje, Jurbarko rajone, dirbanti brigada juokavo, kad sukasto sniego kalnai dideli, o naudos – jokios, tad prie įėjimo durų laikinai budi „sargas““, – apie poelgius, praskaidrinančius kasdienybę, feisbuke rašė Kauno GMPS medikai.

Tyrėjai nustatė, kad studentų negatyvių patirčių augimas 10 proc. yra susijęs su 20 proc. padidėjusia galimybė susirgti depresija. Tačiau teigiamos patirtys socialiniuose tinkluose yra menkai susijusios su sumažėjusiais depresijos simptomais. Kiekvienas teigiamų pojūčių 10 proc. augimas yra susijęs vos su 4 proc. nuosmukiu depresyvių simptomų. Skirtumas toks mažas, kad tai galėjo būti tik atsitiktinumas.

„Tai neprieštarauja tam, kaip mes matome dalykus realiame pasaulyje. Negatyvių dalykų mūsų pasaulyje daugiau nei pozityvių“, – teigia tyrimo vadovas Brianas A. Primackas, Medijų tyrimų centro Pitsburgo universitete direktorius.

Kaip pranešama žurnale „Depresija ir nerimas“, B. A. Primackas ir jo kolegos apklausė 1179 18–30 metų studentų. Tyrimas vyko Vakarų Virdžinijos universitete 2016 m. rugpjūtį. Jie paprašė studentų įvertinti procentais, kokių patirčių – teigiamų ar neigiamų, socialiniuose tinkluose buvo daugiau. Taip pat įvertino studentų su depresija susijusius simptomus. Tyrimo dalyvių buvo klausta, kaip dažnai per pastarąsias septynias dienas jie jautėsi beviltiški, beverčiai, bejėgiai ar prislėgti.

62 proc. dalyvių buvo moterys. Dauguma – baltaodės. Apie pusė jų buvo mažiausiai 20 metų vienišos merginos.

Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai pabandė įvertinti socialinės žiniasklaidos poveikį. Praėjusį mėnesį internete buvo paskelbtas „Pew“ tyrimų centro atliktas tyrimas. Anot jo, paaugliai buvo skirtingų nuomonių dėl socialinės žiniasklaidos poveikio jų bendraamžiams. 31 proc. paauglių teigė, kad socialinės žiniasklaidos poveikis daugiausia yra teigiamas. 24 proc. jį apibūdino jį kaip neigiamą. Likusieji 45 proc. susilaikė teigdami, kad socialiniai tinklai nedaro nei neigiamo, nei teigiamo poveikio.

Paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų.

Tyrimo bendraautoris Aaronas Smithas „Reuters Health“ teigė, kad paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų. 

Kalbant apie B. A. Primacko tyrimo ribotumus, reikėtų pabrėžti, kad tyrimo imtis nėra reprezentatyvi. Todėl tyrimo rezultatai negali būti taikomi įvairesnei populiacijai. Be to, autoriai pripažįsta, kad dalyviai gali netinkamai įvertinti savo depresijos lygį. Be kita ko, mokslininkai neturėjo pakankamai informacijos, kad atskirtų priežastis bei pasekmes.

Michaelas Schoenbaumas, Nacionalinio psichikos sveikatos instituto vyresnysis patarėjas psichikos sveikatos klausimais, „Reuters“ teigė, kad naujas tyrimas labai erzina.

„Yra daugybė svarbių klausimų, susijusių su socialinių tinklų vaidmeniu mūsų psichologiniam gyvenimui. Visų pirma, kaip socialiniai tinklai veikia psichologiškai jautresnius žmonėms, kurie yra  pažeidžiamesni... Aš nemanau, kad šis tyrimas atsakys į visus šiuos klausimus“, – teigia M. Schoenbaumas.

Tarptautinė mokslininkų komanda publikavo naują tyrimą, kuriame teigiama, jog laimė yra daugiau nei malonumo jausmas. Tyrėjai klausinėjo dalyvių apie tai, kokias emocijas šie norėtų jausti. Atsakymai buvo palyginti su tuo, kaip dalyviai vertino pasitenkinimą savo gyvenimu.

Suprantama, jog žmonės dažniausiai norėjo jausti teigiamas emocijas, tačiau įdomu tai, jog jie būdavo labiau patenkinti savo gyvenimo kokybe, jei jaučiamos emocijos sutapdavo su tomis, kurių jie trokšdavo.

Tai multikultūrinis tyrimas, kuriame dalyvavo 2300 universiteto studentų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Ganos, Izraelio, Lenkijos bei Singapūro.

Neigiamos emocijos

„Jei jaučiate tas emocijas, kurias norėtumėte jausti, net jei jos ir nemalonios, būsite laimingesni", – teigė tyrimo vadovė Maya Tamira iš Jeruzalės žydų universiteto.

Nustebino tai, jog 11 proc. žmonių norėjo jausti mažiau teigiamų emocijų, pavyzdžiui, meilės ir empatijos. O 10 proc. troško išpildyti neigiamus jausmus – neapykantą bei pyktį.

„Jei žmogus, skaitydamas apie vaikų išnaudojimą, nejaučia pykčio, jis tikriausiai norės jį jausti. Jis norės būti piktesnis, nei tuo metu jaučiasi. O jei moteris trokšta palikti smurtaujantį partnerį, tačiau nesiryžta tam, ji tikriausiai norės jam nejausti tiek meilės", – aiškino tyrimo vadovė.

Blogi jausmai gali būti naudingi

Kembridžo universiteto profesorės Annos Alexandrovos nuomone, šis tyrimas meta iššūkį tradiciniam laimės suvokimui. Paprastai ją suvokiame kaip santykį tarp teigiamų ir neigiamų emocijų. Tačiau profesorė mano, jog tyrime yra ir trūkumų. Pasak jos, buvo tiriamos tik dvi emocijos – pyktis ir neapykanta.

„Pyktis ir neapykanta gali būti suderinami su laime, tačiau nėra jokių įrodymų, jog kiti nemalonūs jausmai, pavyzdžiui, baimė, kaltė, liūdesys ir nerimas, taip pat gali būti naudingi. Žmonės, sergantys klinikine depresija paprastai nori jaustis liūdni, o tai tik pagilina jų problemas", – teigė Anna Alexandrova.

Tačiau, jos nuomone, šis tyrimas parodė visas noro jaustis laimingam blogąsias puses.

„Vakarietiškos kultūros žmonės visada nori jaustis laimingi. Net jei dažniausiai jie jaučiasi pakankamai gerai, jiems norisi jaustis dar geriau. O tai gali sumažinti bendrą pasitenkinimą gyvenimo kokybe", – teigė profesorė.

Taigi svarbu leisti sau jausti įvairias emocijas ir neapsiriboti vien troškimu jaustis gerai. Laimė yra kompleksiškas yra sudėtingas reiškinys. Tai nėra vienareikšmiškas pozityvumo jausmas.