Tarybos Ministrų Komitetas pakvietė Lietuvos valdžią imtis priemonių, kad „bent pirmuoju skaitymu būtų priimtos reikalingos Konstitucijos pataisos per Seimo 2019-ųjų pavasario sesiją“.

Tokios pataisos pastarąjį kartą svarstytos spalio mėnesį, bet joms priimti Lietuvos parlamente pritrūko balsų.

Komitetas pareikalavo dar šiemet pateikti informaciją apie naują įstatymo projektą ir vėliau kas mėnesį informuoti apie naujus įvykius.

Strasbūro teismas 2011 metais paskelbė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose per apkaltą pašalintam asmeniui yra neproporcingas ir pažeidžia jo teises.

Teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis komitetas išreiškė gilų susirūpinimą, kad nuo to laiko Lietuvoje žlugo jau keturi bandymai priimti pataisas, ir Europos žmogaus teisių konvenciją pažeidžianti situacija tebeegzistuoja.

„Ministrų Komitetas (...) pareikalavo Lietuvos valdžios pareigūnų ir politinių lyderių padvigubinti savo pastangas pasiekti konkrečios pažangos parlamentiniu lygiu, kad Lietuva laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Konvenciją“, – rašoma ketvirtadienio vakarą paskelbtoje rezoliucijoje.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Šiuo metu R. Paksas yra Europos Parlamento narys. Apkaltą jis vadina perversmu.

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme pranešė, kad Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą gali būti siūloma priimti Ministrų Komiteto rezoliuciją.

„Tai reikštų, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje“, – rašoma Vyriausybės atstovės Karolinos Bubnytės ataskaitoje.

Ataskaita trečiadienį apsvarstyta Vyriausybės pasitarime.

Anot ataskaitos, dėl R.Pakso teisių birželį viešus debatus ketina surengti Europos Tarybos Ministrų Komiteto Žmogaus teisių komisija.

„Visai tarptautinei bendruomenei yra pagarsinama, kad Lietuva negerbia Žmogaus teisių teismo sprendimo. Tai pakankamai rimta sankcija“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė K.Bubnytė.

Ji sakė šį klausimą neseniai pristačiusi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Anot K.Bubnytės, dėl sprendimo nevykdymo teoriškai R.Paksas galėtų dar kartą kreiptis į Strasbūro teismą.

„Atsiranda galimybė pareiškėjui kreiptis pakartotinai į Žmogaus Teisių Teismą dėl sprendimo nevykdymo. Mes galime užsidirbti dar vieną pažeidimą“, – teigė ji.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad R.Paksui teisė dalyvauti Seimo rinkimuose gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją. Seime iki šiol pritrūkdavo balsų priimti tokias pataisas.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys. Pernai spalį jis pasitraukė iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigų. Lietuvos prokurorai nori jam pateikti įtarimus korupcijos byloje. Europos Parlamentas šiuo metu svarsto, ar panaikinti politiko neliečiamybę.

Grupė parlamentarų siūlo Konstitucijos pataisas, kurios po priesaikos sulaužymo politikui leistų tapti tik eiliniu Seimo nariu.

Konstitucijos pataisa neleistų per apkaltą pašalintam asmeniui tapti prezidentu, taip pat eiti kitas su konstitucine priesaika susijusias pareigas, išlyga numatyta tik tuo atveju, kad praėjus dešimčiai metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo toks asmuo galėtų būti renkamas parlamentaru.

Tačiau taip pat nustatoma, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo pirmininku ir jo pavaduotoju. Taip konservatorių frakcija bei keli liberalai siūlo įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso. Teismas daugiau nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Seime yra įregistruotas ir dar vienas siūlymas dėl EŽTT nutarimo įgyvendinimo. Šimtas parlamentarų parengė Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam „tvarkiečiui“ R.Paksui dalyvauti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.

Jų Konstitucijos pataisos projektas numato, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Šią pataisą pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus konservatorius.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją. Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.