„Frakcijų dauguma jau pasakė, kad jie yra pozityvios nuomonės, norėtume net įdėti į antradienio darbotvarkę, jei spėsime surinkti parašus ir turėsime pozityvų pritarimą visų frakcijų“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo pirmininkas antradienį su frakcijų seniūnais aptarė galimybes teikti Konstitucijos pataisą, kuria būtų įgyvendinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas.

Pasak Seimo pirmininko, Konstitucijos pataisa planuojama po apkaltos leisti kandidatuoti tik į Seimą.

„Kas parašyta EŽTT, nei daugiau, nei mažiau, esmė – kad bus galima rinkti tik į parlamentą“, – sakė V. Pranckietis.

Kas parašyta EŽTT, nei daugiau, nei mažiau, esmė – kad bus galima rinkti tik į parlamentą.

Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

„Bet kokiu atveju, turime tą žingsnį žengti, nes Lietuvai grūmojama pirštu, kad mes neginame žmogaus teisių“, – pažymėjo parlamento vadovas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

„Aš manau, kad Lietuvos politinė valdžia ir visas isteblišmentas turi ruoštis tam momentui, kad būsimieji prezidento rinkimai (...) gali būti pripažinti kaip pažeidžiantys žmogaus teises ir neligitimūs“, – BNS ketvirtadienį sakė buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

„Kaip tai gali įvykti, aš atskleisiu šiek tiek vėliau“, – pridūrė jis.

Pasak Europos Parlamente šiuo metu dirbančio politiko, Seimo sprendimas pirmiausia pažeidžia rinkti jį norinčių piliečių teises.

„Konstitucijos dieną taip valytis kojas į Konstituciją, mano supratimu, yra teisinis nihilizmas, kuris yra paskatintas politinių interesų“, – kalbėjo R. Paksas.

Konstitucijos dieną taip valytis kojas į Konstituciją, mano supratimu, yra teisinis nihilizmas, kuris yra paskatintas politinių interesų.

Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, tuo tarpu reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Taip pat 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Seimas prieš kelerius metus jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet ir tuomet pritrūko balsų. Šiomis pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

„Nieko naujo po mano tėvynės dangumi“, – kalbėjo politikas.

Valdančiųjų parengtas projektas R. Paksui būtų leidęs kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Per apkaltą pašalintam asmeniui būti renkamu Seimo nariu ar prezidentu jos būtų leidusios praėjus dešimties metų terminui.

Lietuvai neįgyvendinant EŽTT sprendimo, gresia Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai jau pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika.

Seimo laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ partijos vadovo Rolando Pakso teisių siūlys Seimui jos darbą pratęsti iki rugsėjo 30 dienos.

Tokį sprendimą posėdyje trečiadienį patvirtino komisijos nariai. Komisijos darbas kartą jau buvo pratęstas - nuo pirminiame nutarime patvirtintos gegužės 31 iki liepos 1 dienos.

Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R. Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atstatymo.

Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus - arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą.

Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas šiemet paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis mato du kelius įgyvendinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teises kandidatuoti - arba keisti Konstituciją, arba konstitucinę doktriną.

Pasisakydamas dėl konstitucinės doktrinos peržiūrėjimo R.K.Urbaitis atkreipė dėmesį, kad prieš dvejus metus KT vertino Seimo rinkimų įstatymo pataisas dėl R.Pakso ir nematė galimybių jas įgyvendinti.

Kalbėdamas apie R.Pakso situaciją buvęs KT vadovas pažymėjo, jog čia susiduria dvi konstitucinės vertybės - žmogaus teisės bei Konstitucijoje įtvirtinti valstybės valdymo principai.

„Žmogaus teisės yra konstitucinė vertybė, taip pat ir rinkimų teisė. Kita vertus, Konstitucija pati kaip demokratijos užtikrinimas, ypač valdžių padalijimo principas ir visa kita, yra vertybė. Ir čia susiduria dvi vertybės - žmogaus teisės ir garantija, kad valstybėje bus tvarka“, - kalbėjo R.K.Urbaitis.

Klausiamas, kokias mato galimybes įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą dėl R.Pakso, buvęs KT vadovas pabrėžė, jog „galimi du sprendimo būdai - Konstitucijos keitimas arba konstitucinės doktrinos reinterpretavimas“.

Anot jo, 2012 metais KT vertino pataisas, kurios R.Paksui būtų atvėrusios kelią į Seimo rinkimus, bet pripažino jas prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Jis pažymėjo, jog tuomet KT vertino, kad dar nėra sąlygų reinterpretuoti doktriną.

Vieną sąlygų konstitucinės doktrinos reinterpretavimui buvęs KT pirmininkas minėjo pasikeitusius santykius visuomenėje.

„Mes matėme, kad kol kas tokių sąlygų dar nėra“, - sakė R.K.Urbaitis.

Klausiamas, kaip vertintų galimybę atšaukti Seimo nutarimą dėl pašalinimo per apkaltą, buvęs KT teisėjas pažymėjo, jog tai - vienkartinis aktas.

Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atstatymo.

Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus - arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą.

Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas šiemet paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.