ES vykdomoji institucija Briuselyje pradėjo „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ – taip oficialiai vadinasi ilga teisinė procedūra, apie kurią antradienį pranešė naujienų agentūra AFP.

Pernai Vokietijos Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje atidėjo Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programos patvirtinimą Berlyno vyriausybėje, nors jai pritarė kiti Europos teismai.

Galiausiai Karlsrūhės teismas padarė išvadą, kad obligacijų pirkimas gali vykti, bet Briuselis teigia, kad ECB veiksmus reglamentuoja ES, o ne Vokietijos teisė, ir parengė bylą.

Komisija kelis kartus jau kritikavo tokias šalis kaip Lenkija, atsisakančias įgyvendinti Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, ir nori ES finansavimą susieti su pagarba ES teisinei tvarkai.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūrą sudaro keltas etapų. Jai pasibaigus Vokietijos byla gali būti perduota Europos Teisingumo Teismui.

Briuseliui Vokietijos teismo sprendimas „kelia rimtą susirūpinimą“ dėl Vokietijos pagarbos „bendriems autonomijos, viršenybės, veiksmingumo ir Sąjungos teisės vienodo taikymo principams“, sakoma aiškinamajame rašte.

Ši nutartis yra „pavojingas precedentas Sąjungos teisei... paties Vokietijos konstitucinio teismo praktikai ir kitų šalių narių aukščiausiesiems bei konstituciniams teismams ir tribunolams“, nurodoma jame.

Daug kas Vokietijoje nepritaria ECB obligacijų pirkimui ir sako, kad pinigų kiekio didinimas siekiant padėti ES ekonomikai Vokietijoje paveiks santaupų turėtojus – infliacija ir mažesnėmis palūkanų normomis.

Bandymai pasinaudojant Vokietijos teismais tai sustabdyti kol kas buvo nesėkmingi, bet Briuselis labai nori uždaryti šį puolimo kelią, patvirtindamas ETT galutiniu arbitru.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) pareiškė, kad „kovos su terorizmu priemonių panaudojimas prieš politiškai nepageidaujamas nuomones jokiu būdu nėra suderinamas su teisės viršenybės principais“.

Maskvos teismas surengė išankstinius klausymus dėl FBK ir jo regioninių biurų veiklos pripažinimo „ekstremistine“, prokurorams paprašius juos įtraukti į „teroristinių ir ekstremistinių“ organizacijų sąrašą, administruojamą Rusijos kovos su terorizmu komiteto.

Maskvos miesto teismas patvirtino, kad grupės regioninio tinklo veikla buvo įšaldyta, bet patikslino, kad taip nusprendė prokurorai ir kad teismas dar turi priimti galutinį sprendimą dėl šios grupės priskyrimo prie ekstremistinių.

Rusijos ekstremistinių organizacijų sąraše šiuo metu yra 33 susivienijimai, įskaitant džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“, teroristų tinklą „al Qaeda“ ir Jehovos liudytojus.

Visoms šioms grupėms uždrausta veikti Rusijoje, o už dalyvavimą jų veikloje gali būti baudžiama griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.

A. Navalnas, žymiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, buvo suimtas sausį, sugrįžęs į Rusiją iš Berlyno, kur gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionieriaus teigimu, už tą ataką buvo atsakingas Kremlius.

Maskva tokius kaltinimus neigia.

A. Navalnas kolonijoje į rytus nuo Maskvos esančiame Pokrovo mieste atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai buvo nuteistas senoje sukčiavimo byloje. Savo įkalinimą jis laiko politiškai motyvuotu.

Naujasis Daugiametės finansinę programos projektas buvo priimtas 548 europarlamentarų balsais prieš 81, dar 66 EP nariams susilaikius. Gruodžio 10–11 dienomis biudžeto planas buvo suderintas per ES viršūnių susitikimą.

Šias lėšas 2021–2027 metais papildys 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketas „Next Generation EU“, skirtas šalių ekonomikoms po pandemijos paremti. Pinigai šiam fondui bus gauti skolinantis, juos ES grąžins iki 2052 metų.

EP taip pat priėmė gaires dėl papildomų europinių mokesčių, kurių lėšos keliaus tiesiai į ES biudžetą. EP patvirtino plastikinių atliekų mokestį nuo 2021 metų, ekologinių muitų sistemą nuo 2023 metų prekėms iš šalių, kuriose galioja žemesni nei ES standartai dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, mokestį skaitmeninių technologijų kompanijoms nuo 2023 metų ir finansinėms transakcijoms nuo 2026 metų

Anksčiau EP atskirai patvirtino per ES viršūnių susitikimą suderintą mechanizmą, pagal kurį bloko biudžeto lėšos valstybėms narėms bus skirstomos atsižvelgiant į tai, kaip jos laikosi teisės viršenybės principo. Tam ilgai priešinosi Lenkija ir Vengrija. Naujoji norma įsigalios 2021 metų sausio 1 dieną.

„Pagal naują tvarką išmokos iš ES biudžeto gali būti sulaikytos toms Bendrijos narėms, kuriose bus patvirtintas teisės viršenybės pažeidimas“, – sakoma EP pranešime.

Jame nurodoma, kad Europos Komisija turės nustatyti teisės viršenybės pažeidimus valstybėse narėse ir teikti šią informaciją Europos Sąjungos Tarybai. Joje visos narės per mėnesį, išimtiniais atvejais – per tris mėnesius, kvalifikuota balsų dauguma turės balsuoti dėl baudžiamųjų priemonių. ES narės bus baudžiamos už ES biudžeto lėšų panaudojimą kitiems, nei jos skirtos, tikslams, taip pat už žodžio laisvės pažeidimus ir kišimąsi į teismų darbą.

Dabar naująjį biudžetą turi oficialiai priimti Europos Sąjungos Taryba.

„Matyt, parama Lenkijos pozicijai šiokia tokia jaučiasi. Aš galiu tik tai pabrėžti, kad vėlgi kalbant apie mūsų naująją suburtą koaliciją reprodukcinės teisės, reprodukcinė sveikata, moterų pasirinkimai ir laisvė pasirinkti dėl svarbiausių ir jautriausių temų tai yra svarbi vertybė mums“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Liberalų iniciatyva reprodukcinės sveikatos klausimais buvo įtraukta į koalicijos sutartį ir aš tikiuosi, kad mūsų įsisenijusius dalykus, kuriuos mums iki šiol nepavykdavo Seime išspręsti, tai per šią kadenciją tai pavyks“, – pridūrė ji.

Paklausta, kaip naujai išrinkti valdantieji tarsis su prezidentu dėl vieningos Lietuvos pozicijos, jei šalies vadovas konfliktuose su Europos Sąjunga rems Lenkija, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo kol kas nenorinti spėlioti.

„Aš nenorėčiau dabar spėlioti kaip bus, aš tiesiog pabrėžiu, kad šie klausimai valdančiajai koalicijai, liberalams tikrai yra labai svarbūs ir mes ir toliau ketiname juos kelti ir spręsti“, – sakė ji.

Ji taip pat akcentuoja, kad l. e. p. premjero Sauliaus Skvernelio nuogąstavimai, kad Lietuva dešiniojo sparno partijoms esant valdžioje susipyks su Lenkija dėl jautrių žmogaus teisių klausimų, yra nepagrįsti.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Moterų teisių gynimo grupės apytiksliai skaičiuoja, kad 80-120 tūkst. Lenkijos moterų per metus dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį. Lenkijoje moterys patiria sunkumų net ir tais atvejais, kai nėštumo nutraukimas yra teisėtas. Nemažai gydytojų atsisako nutraukti nėštumą religiniais pagrindais.

Prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Lenkijoje besitęsiančius protestus dėl abortų draudimų, antradienį akcentavo labai aiškiai pasisakantis už žmogaus teisių principus. Šalies vadovas paragino Lenkijos prezidentą Andrzejų Duda šiuo jautriu klausimu ieškoti dialogo su visuomene, siekti rasti kompromisą. Visgi G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad normalu, jog skirtingose Europos Sąjungos valstybėse abortų bei kitais aktualiais klausimais yra taikomos skirtingos praktikos tol, kol jos neprieštarauja tose šalyse galiojančios Konstitucijos principams.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) paskelbtu „laikinuoju susitarimu“ patenkinamas parlamento reikalavimas įvesti tokią sąlygą prieš jam patvirtinant 1,1 trln. eurų biudžetą, taip pat papildomą 750 mlrd. eurų paramos paketą su koronaviruso pandemija besigrumiančioms valstybėms narėms.

Išsprendus šį klausimą, toliau turėtų būti deramasi dėl asignavimų Bendrijos biudžete.

ES lyderiai sutarė nustatyti kaip sąlygą teisinės valstybės principų laikymąsi per liepą vykusį viršūnių susitikimą, kuriame patvirtino beprecedentį subsidijų ir paskolų paketą ekonomikai po koronaviruso krizės gaivinti.

Tačiau europarlamentarai reiškė susirūpinimą, kad ta nuostata pernelyg neapibrėžta, todėl neužtikrins, kad Bendrijos pinigus gaunančiose ES narėse bus laikomasi demokratijos taisyklių. Tokiai pozicijai griežtai nepritarė Vengrija, Lenkija ir Čekija.

Vengrija ir Lenkija aštriai kritikuojamos Briuselio dėl savo sprendimų, kurie, daugelio nuomone, pakerta teismų sistemos nepriklausomumą ir pažeidžia migracijos taisykles.

Budapeštas taip pat pliekiamas už opozicinės žiniasklaidos persekiojimą ir už tai, kad privertė užsidaryti užsienio finansuojamus universitetus.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vokietija neslėpė susierzinimo, kad Europos Parlamentas griežtai laikosi savo pozicijos ir nepatvirtina skubiai reikalingo pagalbos paketo, Europai grumiantis su antrąja koronaviruso banga.

Vokietijos pareigūnai visų Bendrijos narių vardu vedė derybas su europarlamentarais, kol ketvirtadienį galiausiai buvo pasiektas susitarimas.

Europos Vadovų Tarybos pareiškime rašoma, kad sutartas mechanizmas „leidžia apsaugoti ES biudžetą nustatant, kad teisinės valstybės principų pažeidimai šalyje narėje pakankamai tiesiogiai veikia arba gali paveikti patikimą ES biudžeto finansų valdymą ar ES finansinių interesų apsaugą“.

Vokietijos ambasadorius Michaelis Claussas pareiškė, jog tai „svarbus žingsnis mums siekiant galutinai priimti naują ilgalaikį ES biudžetą ir atsigavimo paketą“.

Jis pridūrė: „Ant stalo turime istorinį 1,8 trln. eurų finansinį paketą. Antrajai pandemijos bangai talžant valstybes nares, negalima švaistyti laiko.“

Susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Vengrija prieštarauja

Vengrija ketvirtadienį „nepriimtinu“ pavadino Europos Parlamento ir 27 Bendrijos valstybių narių pasiektą susitarimą susieti bloko ilgalaikį biudžetą su mechanizmu, reikalaujančiu šalių laikytis Europos Sąjungos demokratijos taisyklių.

„Nepriimtina, kad Europos Parlamentas nesiliauja politiškai ir ideologiškai šantažuoti Vengrijos“, – pareiškė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) paskelbtu „laikinuoju susitarimu“ patenkinamas parlamento reikalavimas įvesti tokią sąlygą prieš jam patvirtinant 1,1 trln. eurų biudžetą, taip pat papildomą 750 mlrd. eurų paramos paketą su koronaviruso pandemija besigrumiančioms valstybėms narėms.

Išsprendus šį klausimą, toliau turėtų būti deramasi dėl asignavimų Bendrijos biudžete.

ES lyderiai sutarė nustatyti kaip sąlygą teisinės valstybės principų laikymąsi per liepą vykusį viršūnių susitikimą, kuriame patvirtino beprecedentį subsidijų ir paskolų paketą ekonomikai po koronaviruso krizės gaivinti.

Tačiau europarlamentarai reiškė susirūpinimą, kad ta nuostata pernelyg neapibrėžta, todėl neužtikrins, kad Bendrijos pinigus gaunančiose ES narėse bus laikomasi demokratijos taisyklių. Tokiai pozicijai griežtai nepritarė Vengrija, Lenkija ir Čekija.

Vengrija ir Lenkija aštriai kritikuojamos Briuselio dėl savo sprendimų, kurie, daugelio nuomone, pakerta teismų sistemos nepriklausomumą ir pažeidžia migracijos taisykles.

Budapeštas taip pat pliekiamas už opozicinės žiniasklaidos persekiojimą ir už tai, kad privertė užsidaryti užsienio finansuojamus universitetus.