Toks nerimas tarnyboms kilo Finansų ministerijai pasiūlius, kad Vyriausybės nariams būtų pavedama koordinuoti atskiras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais derinti strateginius tikslus ir jų rodiklius.
„Į nepriklausomybę niekas nesikėsina, apskritai net kalbos tokios negali būti“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.
Visgi jis pridūrė, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos institucijos turi atsiskaityti už kiekvieną eurą ir „jį panaudoti labai efektyviai“.
Į nepriklausomybę niekas nesikėsina, apskritai net kalbos tokios negali būti.
„Finansinė atskaitomybė ir veiklos efektyvumas neturi nieko bendra su sprendimais, kurie galėtų kištis į jų (institucijų – BNS) veiklą, į procesus, tyrimus ar veiklos ataskaitas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
S. Skvernelis teigė, kad toks Finansų ministerijos siūlymus su juo nebuvo derintas iš anksto.
Finansų ministerija teigia, kad dabartinė biudžeto rengimo tvarka yra ydinga – biudžetas rengiamas instituciniu principu, išlaidos paskirstomos asignavimų valdytojams, todėl tvirtinant valstybės biudžetą nėra nustatoma, kokioms sritims bei kokiems valstybės strateginiams tikslams pasiekti skiriami asignavimai, nenustatomi siekiami vertinimo rodikliai.
Pirminiame pateikto įstatymo projekto variante siūloma išskirti 16 viešosios politikos sričių ir joms koordinuoti priskirti ministrus. Ministerija tikina, kad ministrai „neįgauna jokių teisių paveikti įstaigų savarankiškumo ar nepriklausomumo“.
Konstituciniam Teismui, Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės kontrolei ir kitoms institucijoms sukritikavus projektą, finansų ministras Vilius Šapoka žadėjo projektą tobulinti.
