Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įžvelgia riziką, kad dėl itin trumpos posėdžių darbotvarkės į neeilinę sesiją gali nesusirinkti reikiamas parlamentarų skaičius. Pasak jo, tai galėtų pakenkti Seimo reputacijai.

„Trys dienos po kelias valandėles, tai gali sugalvoti nevažiuoti ir tikrai man yra dėl to neramu. Jei taip nutiktų, bus nelabai gražiai apie Seimą rašoma. Tą reputacinį pavojų aš ir matau“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Liberalas abejoja ir dėl pačios neeilinės sesijos darbotvarkės. Jo nuomone, Seimo valdyba ją patvirtino skubotai ir nepaprašiusi frakcijų pateikti savo pastabų ir papildymų.

Visgi, politikas patikino, kad liberalų frakcija palaikys R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą.

„Teisėsauga nori atlikti procesinius veiksmus ir mes, liberalai, visada sakome, kad Seimo narys turi būti apklausiamas ir mandatas negali būti figos lapeliu ar priedanga“, – sakė E. Gentvilas.

„Laisviečio“ Vytauto Mitalo teigimu, antisemitizmu kaltinamo politiko neliečiamybės panaikinimą palaikyti žada ir Laisvės frakcija.

Tuo metu Mišrios grupės seniūnė, vertindama neeilinės sesijos posėdžių darbotvarkė, svarsto, ar joje pateikti klausimai nėra tik pretekstas R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą išspręsti dar iki pavasario.

„Dar nesu mačiusi tokios trumpos darbotvarkės. Pretekstas buvo rinktis dėl ūkininkų, tačiau, kai pasižiūri į darbotvarkę, tai tie ūkininkų reikalavimai sudaro gal tik trečdalį ar ketvirtadalį darbotvarkės. Ta proporcija darbotvarkių atrodo labai keistai“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad frakcija svarsto boikotuoti balsavimą.

Tačiau parlamentarė sutinka su E. Gentvilo mintimi – tokia trumpa darbotvarkė gali nemotyvuoti dalies parlamentarų grįžti į posėdžių salę. Pasak jos, politikai būtų siūlę darbotvarkę papildančių klausimų, jei valdančioji dauguma būtų pranešusi apie tokią galimybę.

Panašios pozicijos R. Žemaitaičio klausimu laikosi ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos žiniomis, kol kas frakcija svarsto nedalyvauti balsavime dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro neliečiamybės panaikinimo.

Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi pasisakymais, esą dėl trumpos darbotvarkės dalis parlamentarų gali tiesiog neatvykti į posėdžius. Anot jos, bus svarstomi svarbūs klausimai, tad Seimo nariai turi „rasti jėgų“ ir dalyvauti neeilinėje sesijoje.

Manau, kad ši tema svarbi ir parlamentarai ras jėgų, kaip nuspręsti šiuos klausimus.

„Keista girdėti tokius svarstymus, nes akcizų pakeitimai yra pakankamai svarbi tema. Manau, kad ši tema svarbi ir parlamentarai ras jėgų, kaip nuspręsti šiuos klausimus“, – sakė ji.

Pasak jos, sprendžiant klausimą dėl R. Žemaitaičio, svarbu atsižvelgti į prokuratūros prašymą, tačiau tai lieka kiekvieno parlamentaro garbės reikalu.

„Seimas nėra teismas. Jeigu teisėsaugos institucija nori pradėti tyrimą, Seimo užduotis yra panaikinti (neliečiamybę – ELTA) ir kad ir tas pats parlamentaras turėtų galimybę išsakyti savo argumentus. Nematau, kodėl Seimo narys turėtų slėptis už neliečiamybės“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tokios pozicijos laikosi ir socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

„Jeigu kalbame apie tai, ar sudaryti galimybes teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimą, tai be jokios abejonės mes visada sakėme, kad reikia sudaryti“, – teigė ji, pridurdama, kad Seimo nariai galėjo teikti siūlymus darbotvarkės pildymui.

Savo ruožtu „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis sako, kad partija skeptiškai žiūri į R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą. Jo nuomone, šio klausimo sprendimas rinkimų kontekste indikuoja apie prokuratūros politikavimą. Nors jis teigė nematantis poreikio šaukti neeilinės sesijos, politikas tikisi, jog į plenarinių posėdžių salę susirinks pakankamai parlamentarų.

„Keistai atrodo ir prokurorės elgesys. Pripažįstame, kad Žemaitaičio pasisakymai balansuoja ant raudonų linijų, bet prasidėjus rinkiminei kampanijai tokių procesų inicijavimas mums atsiduoda politikavimu“, – Eltai komentavo A. Mazuronis.

Visgi, su Darbo partijos nuomone nesutinka Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Buvusio premjero nuomone, Seimas turi sudaryti galimybes vykdyti teisinius procesus. Bet, pabrėžia jis, R. Žemaitaičio klausimą reikėjo spręsti pavasario sesijos metu.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

ELTA primena, kad sausio viduryje generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Generalinės prokurorės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį pateiktas įvertinus 2023 m. gegužės 8 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Dar praėjusių metų lapkritį parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. Jei KT konstatuotų, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.

– Kokio amžiaus vaikai jau gali sulaukti civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės?

– Bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo tampa pilnametis, kai jam sukanka aštuoniolika metų. Tačiau amžius, nuo kurio asmenys atsako civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka, skiriasi, ir tai nesiejama vien tik su aštuoniolikos metų riba. Pavyzdžiui, civilinė atsakomybė nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą gali būti taikoma bendrais pagrindais. Tik tais atvejais, kai toks asmuo neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar globėjai. Žinoma, jei teisme neįrodo, kad žala atsirado ne dėl vaiko kaltės.

Administracinė atsakomybė gali grėsti asmeniui, kuriam pažeidimo padarymo dieną suėjo ar jau buvo suėję šešiolika metų. Amžius, nuo kurio asmuo atsako už nusikalstamą veiklą, taip pat yra šešiolika metų, išskyrus konkrečias veikas, už kurių padarymą asmuo jau gali savarankiškai atsakyti nuo keturiolikos metų.

– Už kokius padarytus prasižengimus ar nusikaltimus vaikai negali atsakyti? Kokie pavyzdžiai jums pirmiausia ateina į galvą?

– Jei kalbame išimtinai apie baudžiamąją atsakomybę, labai aktualus ir yra mano minėtas amžiaus kriterijus. Tai yra ta keturiolikos ar šešiolikos metų riba, nuo kurios tokia baudžiamoji atsakomybė tik ir galima. Jei asmuo veikos padarymo dieną nebuvo sulaukęs tokio įstatyme numatyto amžiaus, laikoma, kad jis negalėjo savarankiškai atsakyti už savo veiksmus ir jų teisingai suprasti. Jei tokiam asmeniui būtų taikoma kriminalinio pobūdžio atsakomybė, iš esmės teigiamos įtakos neturėtų ir bausmė savo tikslų nepasiektų, priešingai – gal net pakenktų darniam asmenybės vystymuisi, socializacijai, o tai ateityje galėtų jį pastūmėti tam pačiam įstatymus pažeidžiančiam elgesiui ir tik sukurti daugiau problemų, susijusių su tokio pobūdžio valdymo rizikomis.

Dar viena grupė veikų, dėl kurių nepilnamečiams asmenims baudžiamoji atsakomybė iš principo negalėtų kilti, – tai veikos, kurių subjektas dėl tam tikrų priežasčių gali būti tik pilnametis. Pavyzdžiui, visi baudžiamieji nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai, mobilizacijai, kai kurie nusikaltimai, susiję su transporto eismu ir jo organizavimu, kai kurie nusikaltimai valstybės tarnybai, viešiesiems interesams.

Taip pat nebūtų teisinga baudžiamąją atsakomybę taikyti nepilnamečiui, nors ir sulaukusiam atitinkamo amžiaus iki pilnametystės, tuo atveju, jeigu jis buvo kito asmens įtrauktas daryti tą nusikalstamą veiką.

– Kokia maksimali bausmė galima nepilnamečiui?

– Kalbant apie bausmes nepilnamečiams, jos iš esmės gali būti tokios pačios rūšies, kaip ir pilnamečiams asmenims. Nepilnamečiui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, gali būti skirtos tos pačios bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau nepilnamečiam asmeniui negali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, be to, nepilnamečiams skiriamos bausmės, be jokios abejonės, turi ir savų ypatumų, kadangi tiek pati atsakomybė, tiek ir bausmė turi atitikti šių asmenų amžių, socialinę brandą. Dėl šios priežasties įstatyme numatytos ir skiriamos švelnesnės ar trumpesnės  bausmės. Pavyzdžiui, nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, nors pilnamečiam asmeniui maksimali arešto trukmė gali būti iki 90 parų. Svarbu paminėti, kad ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų, o jos minimumas tėra pusė minimalios bausmės. Be to, kita svarbi aplinkybė yra tai, kad nepilnamečiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, t. y. įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas ir kt. Bet kuriuo atveju šios priemonės skiriamos, norint padėti vaikui įveikti ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratą.

– Kalbame tik apie vaikus, nepaminėjome tėvų. Ar tėvams kyla teisinė atsakomybė už jų vaikų padarytus prasižengimus, nusikaltimus?

– Taip, gali kilti ir dažniausiai kyla. Atsakomybės požiūriu ypač aktualūs keli atvejai. Pagal galiojančią bendrą taisyklę nepilnamečiai asmenys iki keturiolikos metų neturi deliktinio veiksnumo, todėl už jų padarytą žalą yra atsakingi tėvai arba globėjai, jei, kaip minėjau, yra įrodoma vaikų kaltė.

Galima ir ugdymo įstaigos atsakomybė. Kalbant apie galimą ugdymo įstaigos atsakomybę, įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad už nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo. Vadinasi, jeigu nepilnametis yra prižiūrimas, tarkime, darželyje, mokykloje arba bet kurioje kitoje įstaigoje ir pridaro žalos, ją atlygina atsakingas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo.

Kitas atvejis – visiška arba dalinė nepilnamečio asmens atsakomybė. Jau minėjau atvejus, kai asmuo yra vyresnis nei keturiolikos, o absoliučia dauguma atvejų vyresnis negu šešiolikos metų, tačiau dar nesulaukęs aštuoniolikos. Galima jo paties tiek visiška, tiek ribota atsakomybė, esant tam tikroms sąlygoms. Žinoma, jeigu toks nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės, žalos atlyginimo klausimas gali tekti tėvams arba rūpintojams už netinkamą nepilnamečio elgesį. Dar šiame kontekste, manau, svarbu pažymėti, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba netinkamą panaudojimą, panaudojimą priešingai vaiko interesams, vaiko rūpintojo, tėvų, globėjų pareigų nevykdymą.

Politikas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos patarėjai, rinkdami medžiagą apie susiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, galėjo pažeisti šalies Konstituciją ir ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Jo teigimu, valstybės vadovo komandos nariai, galimai inicijavę informacijos rinkimą apie asmenis, įdarbintus J. Narkevičiaus vadovaujamai ministerijai pavaldžiose įstaigose, duomenis rinko išskiriant lenkų tautybės piliečius. V. Tomaševskio teigimu, ES reglamentai draudžia tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę.

"Patarėjų veiksmai pažeidė Europos Sąjungos įstatymus. Gal jie nežinojo, kad tai yra draudžiama? Juk šis reglamentas yra mūsų teisinės bazės dalis. Bet jeigu jie to nežinojo, tai kalbėkime apie jų kompetenciją... Bet jeigu jie žinojo ir tokius duomenis rinko arba liepė rinkti – tai yra jau labai rimtas teisinis pažeidimas. Tai yra piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi. Tai priveda prie situacijų, kuomet kurstoma nesantaika ir valdžios institucijos užsiima ne tuo, kuo reikėjo", - Eltai komentavo LLRA-KŠS lyderis. Politikas užsiminė, kad, jei G. Nausėdos patarėjams metami kaltinimai pasitvirtins – grės labai rimta atsakomybė.

"Jeigu paaiškės, kad prezidento patarėjai užsakė tokius duomenis, jeigu paaiškės, kad mūsų institucijos buvo įtrauktos į tokių duomenų rinkimą (STT ar kitos) tada aišku grės labai rimta atsakomybė", - kalbėjo V. Tomaševskis.

Patarėjų veiksmai pažeidė Europos Sąjungos įstatymus.

Jis pabrėžė, kad šiuo atveju kalba eina nebe apie daug kritikos susilaukiantį ir prezidento pasitikėjimo netekusį J. Narkevičių, bet apie lenkų tautybės žmones, apie kuriuos galimai ir buvo renkama informacija.

"Kalba eina ne apie Narkevičių, kalba eina apie tai, kad 500 įdarbintų žmonių buvo vienos ministerijos pavaldžios įstaigose. Ir kažkas pradėjo rinkti duomenis apie tai, kokios jie yra tautybės (...). Buvo žiūrima tautybės ir buvo rasta 12 lenkų tautybės žmonių – tai yra didžiulis galimas skandalas", - tęsė politikas.

"Mes faktiškai grįžome 30 metų atgal", - pridūrė jis.

ELTA primena, kad LLRS-KŠS pirmadienio vakarą pareiškė, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautybės pagrindu.

"Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu", - teigiama partijos pareiškime.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.

„Prasidėjus reformai, Lietuvoje įsigali skundimo ir baimės atmosfera. Dabar darosi įprasta visais atvejais pagąsdinti vaiko teisėmis“, - teigė parlamentaras.

Pasak M. Puidoko, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojus Vaiko teisų apsaugos sistemos reformai, vien Klaipėdos apskrities teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai sulaukė 645 pranešimų dėl galbūt netinkamo tėvų elgesio su mažamečiais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik pusė pranešimų - melagingi.

„Kiek tie niekinių pranešimų tyrimai kainuoja mokesčių mokėtojams? Kodėl įteisintas anoniminis skundimas be jokios atsakomybės? Būtinas skubus ydingų poįstatyminių aktų keitimas“, - įsitikinęs Seimo narys.

Kaip pabrėžė M. Puidokas, atsakomybė už skundimą turi būti tiesioginė ir teisinė. „Taip pat svarbu kuo greičiau pradėti filmuoti vaiko teisių apsaugos darbuotojų susitikimus su šeimomis, kad teisinis procesas vyktų civiline tvarka ir tėvai dalyvautų priimant sprendimą procese, galėtų naudotis advokato paslaugomis. Kad neliktų tarnybų gąsdinimų konfidencialumu. Tėvai, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turi teisę kreiptis į advokatą, ginti save ir vaikus“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime „Kodėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje būtinos esminės permainos?“ vardijo parlamentaras.

Kiek tie niekinių pranešimų tyrimai kainuoja mokesčių mokėtojams? Kodėl įteisintas anoniminis skundimas be jokios atsakomybės?

Kaip pabrėžė M. Puidokas, šeimos yra įbaugintos. „Kai nuėjęs į darželį pasiimti vaiko randi raštelį, kad jis paimtas, tai - elementarus žmogaus teisių pažeidimas“, - įsitikinęs Seimo narys.

M. Puidokui atrodo absurdas, kad vienas iš motyvų paimti vaiką iš šeimos - nepakankamas materialinis aprūpinimas. „Turint omenyje didžiulę atskirtį Lietuvoje, tai skandalinga. Šeimoms reikia padėti, o ne atiminėti vaikus dėl to, kad skursta“, - pabrėžė Seimo narys.

M. Puidokas taip pat siūlys, kad bylose dėl vaikų paėmimo galėtų dalyvauti tėvai.

„Tokie sprendimai civiliniame procese turėtų būti atliekami žodine tvarka, teisėjui priimant sprendimą galėtų dalyvauti tėvai, visame šiame procese turėtų atsirasti advokatas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė M. Puidokas.

Taip pat parlamentaras žada teikti pataisas, kad posėdžiai, kuriuose vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai sprendžia dėl vaiko situacijos, būtų filmuojami, „kad vaiko teisių tarnybos žodis nebūtų prieš tėvų žodį“.

Kaunietei Evelinai Geležiūnienei, iš kurios prieš metus buvo paimtas vienas iš keturių vaikų, atstovaujanti advokatė Rūta Visocnik taip pat turėjo priekaištų vaiko teisių apsaugos specialistams. „Tarnybos pamiršo, kas jos yra ir kam dirba“, - teigė ji.

Advokatė analizavo konkretų iš šeimos paimto vaiko atvejį, stebėdamasi sprendimu, kad vienam iš Evelinos vaikų augti su mama nesaugu, o kitiems, kurie paimti nebuvo, - saugu.

„Vienas iš biurokratinių baisumų - kad tėvai įveliami į uždarą ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti. Jiems reikia samdyti advokatus. Sisteminė bėda, kad tarnybos turi kuo greičiau išsiaiškinti situaciją ir kuo greičiau grąžinti vaiką į šeimą ir tik po to tikėtis bendradarbiavimo. Žmonės norės bendradarbiauti, jei matys, kad yra prasmė“, - įsitikinusi R. Visocnik.

Advokatė linkėjo tarnyboms ir net reikalavo atviro bendravimo su tėvais, kad žmonėms, iš kurių paimami vaikai, nereikėtų prašinėti informacijos.

Praėjusių metų spalio 18 dieną vieno iš vaikų netekusi E. Geležiūnienė tikino įvykdžiusi absoliučiai visus vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalavimus, kurie buvo jai keliami, bet vaikas negrąžinamas namo jau metus.

„Mano nuomone, įstatymas visiškai perspaustas, žalojami tėvai, vaikai ir visos šeimos“, - sakė moteris, kuriai pusmetį nebuvo leidžiama susitikti su paimtu vaiku. Panaikinus kardomąją priemonę, susitikimas įvyko, bet, kaip sakė Evelina, po tiek laiko vaikas buvo labai pasikeitęs.

Advokatei nesuprantama, kodėl taip ilgai trunka tyrimai. „Jei yra kelerių metukų vaikas ir įtariamas smurtas prieš jį, jis arba yra arba nėra. Ką tirti metus? Ikiteisminiai tyrimai - labai skausminga tema, ten verda žmogaus teisių pažeidimų katilas“, - piktinosi advokatė.

R. Visocnik įsitikinimu, galimo smurto prieš vaiką tyrimas turi trukti daugiausiai mėnesį, bet ne metus, kaip Evelinos atveju. „Nustačius, kad tėvai smurtavo, turi būti imamasi priemonių“, - pridūrė advokatė.

Pasak Seimo nario M. Puidoko, mes nebeturime nekaltumo prezumpcijos, tik norvegiškus įstatymus, tačiau norvegiškos pagalbos sistemos ir jos finansavimo - nė iš tolo. Nesuteikiame šeimoms pagalbos, bet suteikiame tarnyboms teisę iš tėvų paimti vaikus.

Seimo nario įsitikinimu, negalima šabloniniu būdu įdiegti svetimos šalies vaiko teisių apsaugos sistemos dėl vienos paprastos priežastis - mes kitaip gyvename, kitokios Lietuvos tradicijos, socialinė padėtis.