„Iki šiol komisijos nebuvo klausiama apie diakritikus. Buvo klausiama tik apie rašmenis iš kitų kalbų abėcėlės, todėl atskirai diakritikų klausimas nebuvo nagrinėjamas. Aš suprantu, kad dabar komisija turėtų sulaukti oficialaus klausimo iš Seimo ir tada susirinkusi apsvarstyti“, – KT sprendimą Eltai komentavo V. Meiliūnaitė.

„Kadangi komisiją sudaro 17 žmonių, kurie atstovauja skirtingoms kalbotyros kryptims, skirtingoms institucijoms, tai šis klausimas būtų aptartas labai plačiai, visais įmanomais aspektais. Ir tada būtų įvertinta, kiek tokia inovacija paveiktų bendrinę kalbą, kokia kryptimi paveiktų. Na, ir būtų pateikta išvada Seimui. O jau Seimas turėtų tada atsižvelgti arba neatsižvelgti į komisijos išvadą“, – galimus tolimesnius veiksmus komentavo VLKK pirmininkė.

Visgi ji pati gana nepalankiai vertina tokią galimybę ir įžvelgia galimų sunkumų pritaikant specialiuosius rašmenis lietuvių kalboje.

„Kol kas šią mintį apie diakritkus vertinčiau labai santūriai. Tai būtų tiesiog papildomas kalbos sistemos išplėtimas ir reiktų labai atsakingai pagalvoti, ar jis nepradėtų klibinti sistemos pamatų“, – savo nuomonę pateikė V. Meiliūnaitė.

Anot VLKK pirmininkės, su diakritiniais ženklais užrašomi asmenvardžiai pirmiausia sukeltų nepatogumų turimai kalbinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektroninėse sistemose.

„Šie specialieji rašmenys, kurių lig šiol nebūta, pirmiausia trikdytų infrastruktūros veikimo sritis. Juk atsirandančias naujas raides pirmiausia turi mokėti užrašyti visos mūsų elektroninės sistemos, kiek jų dabar turime – Registrų centras, e. sveikata, bankų duomenų bazės“, – kalbėjo V. Meiliūnaitė.

„Tai yra nauji rašmenys, nebūdingi lietuvių kalbai, kurie atsiranda lietuviškuose tekstuose. Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko“, – akcentavo VLKK pirmininkė.

V. Meiliūnaitė pabrėžė, kad asmenvardžiai priklauso bendrai kalbos sistemai, kuri negali veikti skirtingai. Todėl, paaiškina ji, vardams ir pavardėms galioja tokios pačios taisyklės.

„Suprantu, kad žmonės nori pavardę savo užsirašyti taip, kaip jiems patogiau. Vis dėlto, jei tai yra kalbos sistemos dalis, tos taisyklės galioja“, – teigė VLKK pirmininkė.

Diakritikų įtraukimą į lietuvių kalbą ji vertina kaip politinį, o ne kalbinį sprendimą. Tad, anot V. Meiliūnaitės, Seimo nariai turės nuspręsti, kas yra svarbiau – politinis patrauklumas ar kalbos išsaugojimas.

„Šiuo atveju tie diakritikai labiau yra politinis nei kalbinis sprendimas. Kai vyksta diskusijos, dažnai pasigirsta argumentas, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalis, nepriklauso tai sistemai. Jau tai leidžia nutuokti, kad tai yra labiau politinis nei kalbinis sprendimas“, – teigė ji.

Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko.

„Ir vis tiek Seimui tada reikėtų apsispręsti, kur jis deda stipresnį akcentą – į politinį patrauklumą tam tikroms grupėms žmonių ar į kalbos kaip Konstitucinės vertybės išsaugojimą“, – sakė V. Meiliūnaitė.

E. Dobrowolska: tai be galo svarbu mišrioms šeimoms ir tautinėms mažumoms

Savo ruožtu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska diakritinių ženklų vartojimą asmens dokumentuose vertina palankiai. Ji sako, kad šis KT sprendimas dėl pavardžių rašymo yra labai svarbus Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms ir tautinių mažumų atstovams.

„KT dar kartą patvirtino, kad Seimo priimtas įstatymas dėl vardų ir pavardžių rašymo neprieštarauja Konstitucijai. (...) KT patvirtinimas, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai yra be galo svarbus šiems asmenims“, – Eltai teigė E. Dobrowolska.

„Svarbus aspektas ir tai, kad KT paliko atviras duris įstatymo leidėjui spręsti dėl diakritinių ženklų“, – pridūrė ministrė.

Todėl ministerija jau sausį inicijuos įstatymo pakeitimus, susijusius su asmens dokumentų be diakritinių ženklų priėmimo.

„Dėl vienos iš Vyriausybės taisyklių nuostatos prieštaravimų bus pataisyta jau sausio mėnesį – Teisingumo ministerija inicijuos pokyčius. Tos nuostatos, kurios riboja priimti dokumentus, kurie buvo priimti Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d. – šis techninis prieštaravimas sausio mėnesį tikrai bus ištaisytas“, – pabrėžė ministrė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nustatyta galimybė ne lietuvių tautybės piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai.

Anot KT, rašyti asmens vardą ir pavardę su diakritiniais ženklais būtų galima, jeigu tai leistų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

„Suprantu, kad nė viena bendruomenė niekur niekada nenorėtų kaimynystės su socialiai pažeidžiamomis grupėmis. Girdžiu ir tikiu, kad sutarti, kaip įgyvendinti projektą, atsižvelgiant į bendruomenės nuogąstavimus darant tam tikrus pokyčius, o neįtikinėjant, įmanoma“, – pirmadienį po susitikimo su Domeikavos gyventojais žurnalistams sakė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybai Domeikavoje ketinant steigti pusiaukelės namus ir Kauno regiono probacijos tarnybos padalinį, padaryta šiurkščių komunikacijos klaidų.

Ministrė pabrėžė, kad gyventojai kelia pagrįstus klausimus ir negavo jiems būtinų atsakymų.

Neatvažiavau įtikinti bendruomenės, atvažiavau išgirsti, kas yra blogai, kas buvo netinkamai iškomunikuota, koks yra lūkestis.

Pasak E. Dobrowolskos, bendruomenė negavo atsakymų, kiek vienas probacijos pareigūnas prižiūri nuteistųjų, kokios kategorijos nuteistieji gyvens pusiaukelės namuose ir pan.

„Nežinia kelia baimę ir nerimą“, – tvirtino ji.

Ministrė taip pat pripažino, kad kai kuri informacija bendruomenei buvo pateikta netiksli, netinkamai.

„Neatvažiavau įtikinti bendruomenės, atvažiavau išgirsti, kas yra blogai, kas buvo netinkamai iškomunikuota, koks yra lūkestis, kas kelia nerimą ir nežinią – ar dėl probacijos, ar dėl saugumo, ar dėl kategorijų, ir rasti atsakymus į tuos klausimus. Tai pirmas žingsnis, kuris buvo praleistas, neišgirdus bendruomenės“, – aiškino ji.

E. Dobrowolska pranešė antradienį susitiksianti su Kalėjimų ir Probacijos tarnybų vadovais, kad šie atsakytų į gyventojų keliamus klausimus, pristatytų pusiaukelės namų steigimo procesą, pasiūlytų konstruktyvius sprendimus.

Kauno rajone esančios Domeikavos gyventojai prieštarauja, jog jų kaimynystėje būtų įsteigti pusiaukelės namai – įstaiga, kur gyvena laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji.

Tame pačiame pastate turėtų įsikurti ir Kauno apskrities probacijos tarnybos pareigūnai.

Peticiją dėl to iniciavę žmonės pusiaukelės namus vadina atviro tipo kalėjimu. Jų teigimu, ši įstaiga, kur nuolat gyventų iki 25 nuteistųjų, veiktų netoli daugiabučių, mokyklos, darželių.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas prašo teisingumo ministrės užtikrinti Domeikavos gyventojų saugumą. Jo teigimu, bendruomenei nerimą kelia didelis probuojamų asmenų skaičius – per mėnesį jų esą gali būti iki tūkstančio.

Vyriausybė iš privačių asmenų Šakių kaime Domeikavos seniūnijoje įsigijo pastatą ir perdavė jį valdyti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Šį projektą finansuoja Norvegijos vyriausybė.

Šiuo metu Lietuvos kalėjimuose yra beveik 5 tūkst. nuteistųjų. Tiek gyventojų turi Pakruojis ar Ignalina. Prieš 15 m. už grotų buvo beveik keturis kartus daugiau nei dabar. Teisingumo ministrė sako, kad į kalėjimus vis dar siunčiame per daug.

Vyriausybė jau pritarė ir teisingumo ministrė pristatė Seimui baudžiamojo kodekso pakeitimus. Siūloma dažniau skirti trumpesnį įkalinimą arba iš viso neskirti kalėjimo.

„Suteikiamas įrankis mūsų teismams nagrinėti faktines situacijas, asmens nusikalstamas veikas“, – sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar yra taikoma bausmės vidurkio taisyklė – įvertinama, kokios bausmės už panašius nusikaltimus. To siūloma atsisakyti, kad teismai orientuotųsi į mažiausią numatytą įkalinimo bausmę.

„Jei startuojame nuo minimalios bausmės, tokiu atveju teismui reikia įvertinti, kelintas tai yra nusikaltimas. Teismas matys asmens tikrąją bylą. Taip pat galės vertinti ir sunkinančias aplinkybes“, – sakė ministrė.

Policijos vadas siūlo labai rimai apsvarstyti kalėjimo alternatyvas.

„Turi būti labai rimtos alternatyvos vietoj laisvės atėmimo. Jos turėtų leisti asmeniui daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų ateityje“, – kalbėjo Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Siūloma skirti intensyvią priežiūrą vietoje įkalinimo – stebėti uždėjus elektroninę apykoję. Atleisti nuo kalėjimo siūloma ir padariusius sunkius nusikaltimus, kai numatyta kalėjimo iki 10 metų.

„Tikslas galbūt geras, bet reikia neperžengti ribos. Negali būti simbolinės bausmės už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu kodeksas neatliks savo funkcijos“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Siūloma, kad į kalėjimą nebūtų siunčiami priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, jei šie tik sutiktų gydytis.

Teisėjai kelia klausimą, ar valstybei užteks pareigūnų prižiūrėti laisvėje likusius nuteistuosius.

„Kiek pareigūnų galės dirbti su tokiais žmonėmis, kurie galbūt gydysis, kuriems bus taikoma intensyvi priežiūra. Kas su jais dirbs ir kiek yra institucijų, galinčių su jais dirbti, mes nežinome“, – kalbėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Artūras Ridikas.

Valstybės kontrolė skelbia, kad turintys priklausomybių nesulaukia pagalbos net pusėje gydymo įstaigų. Jos turėtų gydyti, bet to nedaro dėl darbuotojų trūkumo.

Tikslas galbūt geras, bet reikia neperžengti ribos.

„43 proc. įstaigų, kurios turi teisę teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas, neteikia šių paslaugų“, – sakė Valstybės kontrolės grupės vadovė Kristina Vaivadienė.

Žmonėms nepatogu gydytis nuo priklausomybių. Kai kurios paslaugos – tik Vilniuje.

Užsienyje per metus po gydymo didžioji dalis vėl vartoja. Lietuvoje pakartotinio gydymo kreipiasi įtartinai mažai – tik 10 proc. asmenų. Gali būti, kad žmonės nusivilia, toliau svaiginasi ir vengia pagalbos.

„Tokia liga gydoma tada, kai pats žmogus to nori“, – sakė K. Vaivadienė.

Teisėjai sako, kad keliami geri tikslai, tik siūlo įvertinti, ar valstybė tam pasiruošusi.

„Manau, kad yra perspektyvos, tačiau ar jos labai artimos, pamatuotos, negaliu atsakyti“, – sakė A. Ridikas.

Policijos vadovas sako, kad laikas parodys, ar neteks grįžti prie griežtesnių bausmių.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad taip pat turi pastabų, bet jas ketina išsakyti per svarstymus Seime.

„Karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje Lietuvos lyderystė ieškant teisinių mechanizmų Rusijos visapusiškai atsakomybei užtikrinti duoda rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, tačiau mūsų šalis ir toliau aktyviai dalyvauja visuose tarptautiniuose formatuose šiuo klausimu, ypač daug dėmesio skirdama specialaus tarptautinio tribunolo įsteigimo klausimui“, – susitikime sakė E. Dobrowolska.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), E. Dobrowolska pažymėjo, kad šiuo metu svarbu diskutuoti apie teismo sprendimų už akių priėmimą, nes tarptautinė teisė tokią galimybę numato, akcentavo valstybių palaikymo ir veiksmų konsolidavimo svarbą užtikrinant tarptautinį teisingumą.

Teisingumo ministerijos nuotr. 

Pasak TM pranešimo, susitikime pabrėžta, kad specialusis tribunolas turėtų tapti teisėtu ir autoritetingu teisingumo mechanizmu, galinčiu efektyviai atlikti savo darbą – patraukti atsakomybėn Rusijos politinės ir karinės vadovybės atstovus už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, todėl svarbus kiekvienos šalies indėlis jį steigiant.

Taip pat Airijai rengiantis prisijungti prie Europos prokuratūros (EPPO) veiklos, pristatyta Lietuvos patirtis šioje srityje, Airijos įdirbis parengiant tam reikalingą įstatyminę bazę, priimant nacionalinės teisės aktus.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Ministrė vertins, kaip veikia nuo sausio įsigaliojusi bausmių vykdymo sistemos pertvarka, kuria didesnis dėmesys skiriamas nuteistųjų pasirengimui grįžti į socialinį gyvenimą. Susitikimuose taip pat dalyvaus Kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas bei tarnybos vadovybės atstovai, pranešė Teisingumo ministerija.

„Nuo metų pradžios galiojantis naujas bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas išplėtė motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektrą. Sureglamentuotos nuteistųjų užimtumo galimybės – nuteistųjų individuali veikla, savanorystė“, – sako E. Dobrowolska.

Pernai Seimas pritarė Teisingumo ministerijos inicijuotos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkai. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos buvo reorganizuotos į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Nuo šių metų sausio įsigaliojus pakeitimams siekiama didinti specialistų, dirbančių su kalinių resocializacija, skaičių bei užtikrinti vienodą bausmių atlikimo standartą visose Lietuvos įstaigose.

Ministerija nurodo, jog E. Dobrowolska su Lea Danilson-Järg (Lėja Danilson-Jerg) lankysis bausmių atlikimo įstaigose. 

Pasak teisingumo ministrės, bus pristatyta Lietuvos patirtis formuojant Lietuvos probacijos tarnybą bei reorganizuojant bausmių vykdymo įstaigas į Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Lietuvos ir Estijos teisingumo ministrės susitikimo metu taip pat aptars teisinės pagalbos Ukrainai priemones bei galimybės steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti.

E. Dobrowolska Estijoje lankysis iki antradienio.

„Jei žiūrėtume į visus formatus, kur Lietuva dalyvauja arba yra inicijavusi, kad teisingumas Ukrainoje triumfuotų, tai šiandieną jau turime tris pagrindinius formatus. Pagrindinis, be abejo, yra Tarptautinis Baudžiamasis Teismas“, – penktadienį komentuodama tarptautinių procesų prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Ukrainoje eigą BNS sakė E. Dobrowolska.

Ji pažymėjo, kad prie šios bylos jungiasi vis daugiau valstybių ir ukrainiečių parodymai apie karo nusikaltimus renkami vis daugiau valstybių.

„Vis daugiau valstybių prisijungia, kitaip tariant, ukrainiečių, kurie bėga nuo karo, parodymai renkami vis daugiau valstybių ir atitinkamai įrodymų saugojimas koordinuojamas Eurojusto, tad Ukraina, vykdydama savo tyrimą, gali naudotis šiais įrodymais“, – sakė E. Dobrowolska.

Šios dienos kontekste kalbant su Lenkijos puse ji išreiškė norą, kad artimiausiu metu mėgins įstoti į bylą ir išreikšti palaikymą Ukrainai.

Penktadienį per Vilniuje vykusį bendrą Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdį vykstančių bylų eigą su Lenkijos kolegomis aptarusi teisingumo ministrė sakė, kad Lenkija taip pat ketina prisidėti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos.

„Antras procesas, Lietuva yra pareiškusi norą įstoti į Ukrainos bylą prieš Rusiją, mes kalbame apie Tarptautinį Teisingumo Teismą, kad genocido konvencija būtų teisingai aiškinama ir taikoma, kas labai svarbu, kad vis daugiau valstybių yra prisijungiančių, ir šios dienos kontekste kalbant su Lenkijos puse ji išreiškė norą, kad artimiausiu metu mėgins įstoti į bylą ir išreikšti palaikymą Ukrainai“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat priminė, kad Lietuva paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) prijungti ją prie bylos prieš Rusijos vykdomą karinę agresiją ir žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.

„Kas vienija visus tris formatus – kad visapusiškai teisingumas įsivyrautų, kalbame ne tik apie vadovų, bet ir Rusijos atsakomybę, ir dabar kalbama visuose Europos Sąjungos formatuose, kaip užtikrinti, kad tas turtas, kuris įšaldytas skirtingose ES šalyse, galėtų būti panaudotas, kad teisingumas būtų atstatytas“, – sakė E. Dobrowolska.

Rusijos karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui tiria Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, Tarptautinis Teisingumo Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Be to, Lietuva tarptautinei bendruomenei yra pasiūliusi svarstyti galimybę įsteigti specialų tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Pasak E. Dobrowolskos, šia sutartimi Lietuva ir Brazilija įsipareigos sudaryti sąlygas veiksmingam ir visapusiškam teisiniam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, suteikti abipusį teisinį pagrindą padėti viena kitai tiriant baudžiamąsias bylas, vykdant baudžiamąjį persekiojimą bei nagrinėjant bylas teisme.

Ministrės teigimu, suvienodintos procedūros leis veiksmingiau suvaržyti teisę į neteisėtai gautą turtą, lėšas ar nusikaltimo priemones, greičiau vykdyti teismų sprendimus, taip pat padės operatyviau tirti tokius nusikaltimus tiek Lietuvoje, tiek Brazilijoje.

„33 metai, virš 130 laimėtų teisminių bylų, dveji metai politikoje. Tiek reikėjo laiko man, kad šiandien galėčiau savo vardą ir pavardę užrašyti originalia forma – taip, kaip rašiau 12 metų mokyklos suole, kaip mačiau užrašyta olimpiadų pažymėjimuose ir kaip rašė mano vardą mama“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė ji.

Iki šiol dokumentuose ministrės vardas ir pavardė rašyti sulietuvinti – Evelina Dobrovolska.

„Dar prieš porą savaičių Seimo salėje iš vieno kolegos Seimo nario teko išgirsti: „Bet būk gera, tik nesikeisk vardo”. Aš jo nesikeičiu. Aš jį susigrąžinu“, – teigė ji.

E. Dobrowolska pabrėžė, kad jos lenkiškas vardas ir pavardė niekaip nepaneigia priesaikos ir lojalumo Lietuvai.

„Man asmeniškai labai patinka gerbiamo Vytauto Landsbergio vartojamas terminas – Lietuvos lenkai. Aš esu Lietuvos lenkė. Lietuvos pilietė, kuri nepaisant gimtosios lenkų kalbos, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 100 proc. Lietuvos lenkė, kuri sąmoningai prisiekė Lietuvai ir kasdien dirba teisės viršenybės ir žmogaus teisių mūsų valstybėje vardan“, – rašo ji.

Prašymus pakeisti jų vardų ir pavardžių rašybą yra pateikę ir daugiau lenkų kilmės Lietuvos politikų.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimo priimtas ir nuo gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrai atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

„Savo bendražygiais ne tik didžiuojuos, bet visų pirma esu jiems dėkinga – už išreikštą pasitikėjimą manimi, ministerija ir Vyriausybės prioritetais. Todėl ypatingai sunku paleisti vieną iš jų. R. Laurinavičiūtė-Vaisbrodė, mano patarėja viešiesiems ryšiams, artimiausiu metu taps pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi, todėl ieškau naujo komandos nario, kuris būtų atsakingas už komunikaciją“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė E. Dobrovolska.

Teisingumo ministrės atstovės spaudai pareigas R. Laurinavičiūtė-Vaisbrodė ėjo nuo 2021 metų pavasario, anksčiau ji buvo Laisvės frakcijos Seime atstovė.

Politikos mokslų magistro laipsnį turinti R. Laurinavičiūtė-Vaisbrodė anksčiau yra ėjusi projektų valdymo, komunikacijos vadovės pareigas, dirbo tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus organizacijose.