„Ateinantį mėnesį Europos Komisija, komisaras pristatys Europos gynybos pramonės strategiją, kuri turėtų apimti labai konkrečius siūlymus, kaip mes stipriname gynybos pramonę Europoje, kaip mes bendradarbiaujame, skatiname inovacijas, kurios labai svarbios, ir gamybos mastus“, – per bendrą spaudos konferenciją penktadienį sakė I. Šimonytė.

Eurokomisaras Th. Bretonas per spaudos konferenciją patvirtino, kad strategija bus pristatyta vasario pabaigoje, o tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Europa, siekdama užtikrinti savo saugumą, turi tam pritaikyti ir savo pramonę.

„Vasario pabaigoje mes pristatysime Europos gynybos pramonės strategiją ir manau, kad svarbu turėti naują Europos gynybos pramonės strategiją, joje bus įtrauktos programos ir lėšos pirkimams“, – sakė Th. Bretonas.

„Rusijos karas, vykdomas Ukrainoje, reikalauja, kad Europa toliau remtų ir palaikytų Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant karines, bet taip pat turime užtikrinti, kad Europa rūpintųsi ir savo saugumu, mūsų saugumas negali priklausyti nuo sprendimų, priimtų kitose šalyse, todėl turime pritaikyti savo pramonę. (...) Turime gaminti greičiau, daugiau ir kartu“, – kalbėjo eurokomisaras.

Jis pažymėjo, kad įgyvendindamos strategijoje numatytus tikslus šalys privalo gynybai skirti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Premjerė savo pasisakyme pažymėjo, kad Lietuva siekia, jog ši strategija įvertintų dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir Bendrija turi būti pasiruošusi operatyviai reaguoti į galimas krizes, taip pat ir karines.

Be to, anot jos, svarbu, kad strategijoje būtų numatytos supaprastintos procedūros, mažesnių valstybių mažų ir vidutinių įmonių bei startuolių įtraukimas į tiekimo grandines.

I. Šimonytė tikisi, kad EK rengiama gynybos pramonės strategija padės įtikinti Europos įmones, jog šalių vyriausybės yra pasiryžusios išlaikyti stabilų požiūrį į gynybą bei jos finansavimą.

„Bankai nefinansuoja šitų (gynybos pramonės – BNS) projektų, nes jie yra komerciškai rizikingi, nes niekada nežinai, kada ateis politikai ir nuspręs, kad jiems gynyba nebesvarbi, o geriau iš tų pinigų mokėti pensijas ar dar kažką daryti. Konsensuso, kad visi vienas kitu tiki mes dar nepasiekėme, bet manau, kad mes esame gerame kelyje“, – kalbėjo premjerė.

Siekia sukurti ES gynybos fondą

Th. Bretonas pakartojo praėjusią savaitę Europos Parlamente paskelbtus planus per artimiausius penkerius metus sukurti 100 mlrd. eurų Europos Sąjungos gynybos fondą. Apie tai skelbė leidinys „Politico“.

„Praėjusią savaitę aš diskusijoje minėjau, ką mes turėtume daryti ateityje, kad, viena vertus, turėtume didinti savo gamybos pajėgumus ateinantiems penkeriems metams, taip pat toliau užtikrinti savo palaikymą Ukrainai ir jos gynybos poreikiams“, – kalbėjo Th. Bretonas.

„Jei visi politiškai sutarsime, kad tai būtų absoliučiai privaroma, surasime būdų finansuoti šį fondą kaip radome ir kitų krizių metu. (...) Jeigu šiuo klausimu bus politinės valios rasime ir būdą, bet čia mes kalbame apie kitus penkerius metus“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė taip pat kalbėjo apie stringančią karinę paramą Ukrainai, anot jos, tai lemia ne tik politiniais nesutarimai, bet ir praktinės galimybės, todėl karinės pramonės vystymas ypač svarbus.

„Plikomis rankomis šitos grobuoniškos karo mašinos nugalėti neįmanoma, bet vis dar turime situaciją, kai ukrainiečiai gauna tik dalį tos paramos, dėl kurios, atrodo, jau sutarta – ar tai būtų finansinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Europos Vadovų Taryboje, ar karinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Kongrese. Kartais tai  ne tik politinės valios ar politinių diskusijų problema, kartais tai ir praktinių galimybių problema“, – kalbėjo premjerė.

„Todėl yra labai svarbios Europos Komisijos iniciatyvos dėl Europos gynybos pramonės ir supratimo, kad ES, kuri buvo sukurta kaip fenomenalus taikos projektas, kad tokiu liktų, tikrai turi kovoti ir ta kova ne tik retorinė, bet ir praktinė, ir tam reikia labai reikšmingai sustiprinti gynybos pramonę“, – pridūrė I. Šimonytė.

Europos Komisija šiuo metu rengia gynybos pramonės strategiją.

„Tai ambicija, vizija“, – žurnalistams Briuselyje sakė Th. Bretonas. Komisaras iš Prancūzijos išsamiau nepaaiškino, kaip būtų finansuojamas galimas fondas, ir pripažino, kad toks planas dar turėtų būti svarstomas 27 valstybių bloke.

Jis sakė, kad šis skaičius yra jo „asmeninis vertinimas“, tai, kas, jo nuomone, būtina, norint reikšmingai padidinti Europos gynybos pramonės pajėgumus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje. 2022 m. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą pažadino ES, kad ji turi sustiprinti gynybos produkciją, kurią daugelį metų po šaltojo karo mažino.

Th. Bretonas jau ėmėsi mažesnio masto iniciatyvų, skirtų sustiprinti amunicijos gamybą ir ES gynybos įmones, blokui stengiantis apginkluoti Kyjivą ir papildyti savo atsargas. Jis tvirtino, kad ES iki „kovo, balandžio“ pasieks užsibrėžtą tikslą – kasmet pagaminti po milijoną 155 mm artilerijos sviedinių. Th. Bretonas sakė, kad stiprinti Europos gebėjimą apsiginkluoti yra „gyvybiškai svarbu“, tai turėtų būti didžiausias visų ES lyderių rūpestis.

Nepaisant precedento neturinčių Vakarų ekonominių sankcijų, Maskva sugebėjo paspartinti ginklų gamybą, jų gauna ir iš sąjungininkių, tokių kaip Šiaurės Korėja.

Tikėtina, kad pastangos sukurti tokio masto fondą, kokį siūlo Th. Bretonas, sulauks vadinamųjų „taupių“ ES šalių, tokių kaip Vokietija, pasipriešinimo. Tačiau tam gali pritarti netoli Rusijos esančios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, tvirtai remianti pastangas sustiprinti Europos gynybą ir stiprinanti savo pačios kariuomenę bei paskelbusi tikslą sukurti stipriausias ginkluotąsias pajėgas Europoje.

Kinams priklausanti programėlė, kurią renkasi jaunesni interneto vartotojai, yra viena iš 19 platformų, kurioms pagal didelės reikšmės ES teisės aktą taikomos griežtesnės kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete taisyklės.

„Pastaraisiais mėnesiais platformoje „TikTok“ pamatėme pokyčių: išleistos naujos funkcijos, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus, investuota į turinio moderavimą, pasitikėjimą ir saugumą“, – sakė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras T. Bretonas po vaizdo pokalbio su „TikTok“ generaliniu direktoriumi Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu).

„TikTok“ pranešė, kad rugsėjį Europos Sąjungoje pašalino keturis milijonus taisykles pažeidžiančių vaizdo įrašų ir pateikė pirmąją skaidrumo ataskaitą nuo tada, kai visame bloke įsigaliojo Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA).

Pagal DSA visos pagrindinės platformos privalo kas šešis mėnesius skelbti skaidrumo ataskaitą.

T. Bretonas sakė, kad Europos Komisija, praėjusį mėnesį pradėjusi tyrimą, tiria, ar „TikTok“ padarė pakankamai, kad atitiktų DSA.

„Dabar, kaip niekada anksčiau, turime dėti visas pastangas, kad apsaugotume savo piliečius, ypač vaikus ir paauglius, nuo neteisėto turinio ir dezinformacijos“, – pridūrė jis.

Theo Bertramas (Teo Bertramas), „TikTok“ viceprezidentas, atsakingas už viešąją politiką Europoje, teigė, kad T. Bretonas ir Shou Zi Chew turėjo „pozityvią diskusiją apie „TikTok“ pažangą“, susijusią su DSA laikymusi.

„Džiaugiamės, kad mūsų pastangos neliko nepastebėtos. Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiaujame su Komisija dėl DSA atitikties“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Th. Bertramas.

„Džiaugiuosi, kad „TikTok“ pastangos laikytis DSA ir užtikrinti mūsų bendruomenės saugumą buvo pripažintos“, – sakė „TikTok“ viešosios politikos direktorė Caroline Greer (Kerolain Grir).

Antradienį Shou Zi Chew Briuselyje susitiks su eurokomisarais Vera Jourova ir Didier Reyndersu (Didjė Reindersu) aptarti duomenų apsaugos ir naujų griežtų Briuselio apribojimų dėl didžiųjų technologijų rinkos galios.

Įspėjimas ir reikalavimas, kad Kinijos bendrovei priklausanti „TikTok“ per 24 valandas pateiktų išsamią informaciją apie tai, kaip ji kovoja su dezinformacija internete, primena panašius įspėjimus, kuriuos Th. Bretonas šią savaitę pateikė socialiniam tinklui „X“ ir „Facebook“ patronuojančiajai bendrovei „Meta“.

„Atsižvelgiant į tai, kad jūsų platforma plačiai naudojasi vaikai ir paaugliai, turite ypatingą pareigą apsaugoti juos nuo smurtinio turinio, kuriame vaizduojamas įkaitų paėmimas, ir kitų kraupių vaizdo įrašų, kurie, kaip pranešama, plačiai platinami jūsų platformoje be tinkamų apsaugos priemonių“, – laiške „TikTok“ vadovui Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu) sakė Th. Bretonas.

Th. Bretonas pabrėžė, kad „TikTok“ ir kitoms didelėms interneto platformoms reikia laikytis Skaitmeninių paslaugų akto (DSA), kuriuo ES suteikiamos galios skirti platformoms baudas iki 6 proc. jų pasaulinės apyvartos, jei jos nekovos su nelegaliu turiniu.

Kaip ir platformos „X“ savininkui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) ir „Meta“ vadovui Markui Zuckerbergui (Markui Zakerbergui) Th. Bretonas Shou Zi Chew pasakė, kad jo prašymas yra skubus ir į jį reikia atsakyti per artimiausias 24 valandas.

Visas laiško tekstas buvo paskelbtas Th. Bretono paskyroje „X“ ir šią savaitę susikurtoje paskyroje naujame socialiniame tinkle „Bluesky“, kuris yra „X“ konkurentas.

Žurnalistinių tyrimų interneto svetainės „Bellingcat“, kurioje tikrinama, tiriama ir paneigiama informacija, duomenimis, su „Hamas“ išpuoliu Izraelyje praėjusį savaitgalį susijusi dezinformacija smarkiai išaugo.

Joje užfiksuota pavyzdžių, kai „X“, „TikTok“ ir kitose platformose skelbiami melagingi ar klaidinantys vaizdo įrašai.

Ji rado keletą tokių vaizdo įrašų ir socialiniame tinkle „Telegram“, kuriam DSA dar netaikoma. Vis dėlto vasarį DSA įsigalios pilnai ir bus taikomas mažesnėms platformoms.

Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) antradienį panašų laišką išsiuntė ir Elonui Muskui (Ilonui Maskui) dėl jo platformos „X“ turinio.

Laiške, su kurio turiniu susipažino ir naujienų agentūra AFP, teigiama, kad po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį padidėjo susirūpinimas dėl dezinformacijos, ir reikalaujama, kad E. Muskas atsakytų į skundą.

Jo laiške M. Zuckerbergui buvo prašoma skubiai užtikrinti, kad „Meta“ platformų moderavimo sistemos būtų veiksmingos, ir, atsižvelgiant į vykstantį konfliktą, „budriai stebėti, ar laikomasi DSA reikalavimų“, turint omenyje naująjį ES skaitmeninių paslaugų aktą, kuriuo reguliuojamos interneto platformos.

Th. Bretonas taip pat pabrėžė būtinybę „Meta“ sutelkti dėmesį į dezinformaciją, susijusią su ES vykstančiais rinkimais.

Jis teigė, kad Briuselis labai rimtai vertina „suklastotų vaizdų ir faktų, sukurtų siekiant daryti įtaką rinkimams, riziką“.

Th. Bretonas yra Europos Sąjungos pramonės ir skaitmeninės ekonomikos komisaras, kuriam pavesta reguliuoti interneto milžinių, veikiančių bloko viduje, veiklą ir esant reikalui imtis teisinių veiksmų.

„Po „Hamas“ įvykdytų teroristinių išpuolių prieš Izraelį turime duomenų, kad jūsų platforma naudojama neteisėtam turiniui ir dezinformacijai ES skleisti“, – E. Muskui rašė Th. Bretonas.

Th. Bretonas priminė E. Muskui, kad ES teisėje nustatytos griežtos turinio moderavimo taisyklės, „ypač kai kalbama apie smurtinį ir teroristinį turinį, kuris plinta jūsų platformoje“.

Jis paprašė, kad socialinis tinklas „X“ per 24 valandas atsakytų į jo skundą ir susisiektų su Europolu – ES policijos koordinavimo agentūra.

„Jūsų atsakymą įtrauksime į atitinkamą DSA vertinimo bylą“, – sakė Th. Bretonas.

„Primenu, kad pradėjus tyrimą ir nustačius neatitiktį, gali būti skiriamos nuobaudos“, – sakoma pranešime.

Vėliau socialiniame tinkle „X“ E. Muskas, atsakydamas laišką paskelbusiam naudotojui, paragino Th. Bretoną „išvardyti pažeidimus, apie kuriuos užsimenate“.

„Mūsų politika yra tokia, kad viskas būtų atvira ir skaidru, ir žinau, kad ES tam pritaria“, – rašė E. Muskas.

Neapykanta ir smurtas

Briuselis jau anksčiau buvo pareiškęs, kad iš visų DSA stebimų didžiausių pasaulio interneto platformų daugiausia dezinformacijos skleidžia būtent E. Musko socialinis tinklas „X“.

Rugpjūtį, kai įsigaliojo naujasis įstatymas, E. Muskas atsakė į Th. Bretono žinutę ir teigė, kad „X“ „sunkiai dirba“, kad atitiktų DSA taisykles, tačiau buvo ir daugiau įspėjamųjų ženklų.

Nors taisyklės vis dar yra rekomendacinio pobūdžio, įmonė pasitraukė iš priežiūros grupės, o E. Muskas, kuris anksčiau save įvardijo „žodžio laisvės absoliutistu“, savo asmeniniuose įrašuose atmetė kritiką.

Rugsėjį milijardierius technologijų magnatas pasigyrė, kad atleido pusę savo pasaulinės komandos, kuri stebėjo ir ribojo dezinformaciją bei sukčiavimą per svarbiausius rinkimus.

Šeštadienį po netikėto „Hamas“ kovotojų grupuotės išpuolio prieš Izraelio bendruomenes interneto platformas užplūdo pranešimai su suklastotais arba iškraipytais pranešimais ir filmuota medžiaga.

Šalia tokių patvirtintų faktų kaip žuvusiųjų kare skaičius taip pat atsirado daug nepatvirtintų, perdėtų ar melagingų pranešimų apie žiaurumus.

Ekspertai baiminasi, kad dėl šių veiksmų padidėjo rizika, kad dezinformacija išprovokuos realią žalą, sustiprins neapykantą ir smurtą.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawiecki (Mateušu Moraveckiu) ir gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) apsilankė bendrovės „Dezamet“ šaudmenų gamykloje Naujosios Dembos mieste Lenkijos pietryčiuose.

Vizitas buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Briuselis paskelbė apie programą, pagal kurią artilerijos šaudmenis Ukrainai tiekiančioms šalims bus skiriamos kompensacijos iš 1 mlrd. eurų fondo. Pagal šią programą taip pat siekiama išleisti tokią pat sumą gamybos vienuolikoje šalių, kurios turi tokių gamybos pajėgumų, didinimui.

T. Bretonas pareiškė, kad ES, atsižvelgdama į konfliktą, kuris, kaip manoma, gali užsitęsti, yra „pasiryžusi“ skubiai daryti tai, ko reikia. Jis taip pat paragino kitas ES šalis kuo skubiau perduoti šaudmenis Ukrainai.

M. Morawiecki pažymėjo, jog šaudmenys yra tai, ko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia skubiausiai.

Anot jo, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 6 tūkst. artilerijos sviedinių, o Rusijos pajėgos – 50 tūkst. įvairių rūšių šaudmenų.

Pareigūnai taip pat pareiškė, kad Europai reikia skubiai didinti šaudmenų gamybą, ir paragino ES valstybes nares perduoti turimas atsargas Ukrainai.

Praėjusiais metais dėl Maskvos invazijos Europa ir Rusija nutraukė anksčiau glaudų bendradarbiavimą kosmoso srityje, dėl to buvo atidėtos įvairios misijos ir pristabdytos Europos pastangos paleisti palydovus.

„Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis turime stiprinti Sąjungos strateginę laikyseną, kad galėtume apginti savo interesus, apsaugoti savo kosmoso sistemas bei paslaugas ir tapti tvirtesne kosmoso galybe“, – teigė Th. Bretonas Briuselyje Europos kosmoso konferencijos atidaryme.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Rusijos įsiveržimą į Ukrainą pavadino „raginimu pabusti“ ir sakė, kad blokas turi išnagrinėti, „kodėl nuosavybė ir paslaugos kosmose yra labai svarbūs“ bendriems Europos veiksmams.

J. Borrellis teigė, kad šiek tiek mažiau nei 10 proc. iš maždaug 5 500 šiuo metu aplink Žemės rutulį skriejančių palydovų valdo kariuomenės.

„Tačiau daugelis kitų yra dvejopos paskirties, ir jie teikia svarbią informaciją mūsų saugumui ir gynybai“, – pridūrė jis.

Th. Bretonas sakė, kad Europos kosmoso strategija bus grindžiama keturiais ramsčiais.

Pirmuoju siekiama stiprinti „ES nacionalinių ir komercinių kosmoso sistemų atsparumą ir saugumą“, o antruoju – tvirtinti bloko gebėjimą reaguoti į grėsmes.

Trečiasis ramstis – didinti „kosmoso naudojimą saugumo ir gynybos operacijoms“ vykdant Žemės stebėjimo ir kosminio eismo stebėsenos programas, taip pat plėtojant bendradarbiavimą su partneriais, pavyzdžiui, NATO, pridūrė jis.

Paskutinis ramstis bus „ES kosmoso teisės“ įgyvendinimas, kad būtų nustatytos „bendros mūsų sistemų saugos, saugumo ir tvarumo taisyklės“, teigė jis.

Dešimt iš 27 ES valstybių narių jau pradėjo reguliuoti savo veiklą kosmose, sakė Th. Bretonas.

Jis įspėjo, kad ES gresia pavojus, jog gali atsirasti „skirtingų nacionalinių taisyklių“, kurios gali turėti įtakos konkurencingumui, pramonei ir saugumui.

„Labai svarbu, kad trys Vokietijos atominės jėgainės, kurios dar eksploatuojamos, veiktų ilgiau, - pareiškė jis vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“. – Bent keliais mėnesiais ilgiau ir, savaime suprantama, saugiai“.

Branduolinių reaktorių, kurie turėtų būti išjungtos metų pabaigoje, eksploatacijos pratęsimas yra visos Europos interesas, argumentavo komisaras. „Vladimiras Putinas mūsų priklausomybę naudoja kaip ginklą prieš mus“, - teigė jis.

Praėjus keturiems mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija smarkiai sumažino dujų tiekimą į Europą, taip sukeldama energijos krizę ir Vokietijoje.

Komentuodamas Vokietijos vyriausybės poziciją toliau laikytis branduolinės energijos atsisakymo, Th. Bretonas pabrėžė: „Negalima sakyti: aš nedarau to, ką galėčiau padaryti, bet tikiuosi, kad kiti tieks man tai, ko mane reikia“.

Panašiai kaip vyriausybė Paryžiuje, taip ir prancūzų komisaras mato didelį potencialą branduolinėje energetikoje. Jis vis pasisako už branduolinės energijos naudojimą, ir jo pozicija šiuo klausimu smarkiai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Vokietijos pozicijos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasarį net paskelbė apie branduolinės energetikos renesansą – bus statomos šešios naujos ir galbūt dar aštuonios atominės elektrinės.

Jis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptars ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei jų poveikį Europos ekonomikai.

„Europos Sąjunga dabar susiduria ne tik su ekonominėmis, bet ir saugumo grėsmėmis. Turime toliau griežtinti sankcijas ir stiprinti bendrijos energetinę bei ekonominę nepriklausomybę“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Pokalbiuose taip pat bus aptariami tolesni ES veiksmai dėl Kinijos vykdomo spaudimo Lietuvos verslui, ES pramonės priklausomybės nuo Kinijos ir kitų trečiųjų šalių mažinimas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

T. Bretonas su A. Armonaite lankysis bendrovėje „Teltonika“, kuri planuoja vystyti puslaidininkių gamybą.

Eurokomisaras Lietuvoje lankėsi ir pernai gegužę, po to, kai Baltarusija priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skirdusį

„Ryanair“ lėktuvą ir vėliau sulaukė Europos valstybių bei JAV sankcijų.