Pilotuojama kapsulė startuos šeštadienį 0 val. 23 min. vietos (penktadienį 19 val. 23 min. Lietuvos) laiku iš kosmodromo Gobio dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose, per spaudos konferenciją informavo Kinijos pilotuojamų skrydžių agentūra (CMSA).

Astronautai, Kinijoje vadinami taikonautais, kosminės stoties „Tiangong“ pagrindiniame modulyje „Tianhė“ dirbs šešis mėnesius. Ši Pekino organizuojama pilotuojama kosminė misija turėtų būti iki šiol ilgiausia, dvigubai ilgesnė už ankstesnę rekordininkę.

Įgula turės išbandyti „kritiškai svarbias technologijas“, kurios bus taikomos toliau plečiant „Tiangong“, sakė CMSA direktoriaus pavaduotojas Lin Xiqiangas (Lin Sičiangas).

Per šią misiją įgulos nariai taip pat 2–3 kartus išeis į atvirą kosmosą sumontuoti komponentų, reikalingų tolesniems stoties plėtros darbams, pridūrė pareigūnas.

Įgulos vadas bus 55 metų Zhai Zhigangas (Džai Džigangas), buvęs Liaudies išvadavimo armijos (LIA) naikintuvo pilotas. 2008 metais jis tapo pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu Kinijos astronautu.

Zhai Zhigangas  sakė, kad šįkart pagrindinis iššūkis taikonautams bus „sudėtingesnės“ misijos atvirame kosmose negu per ankstesnes misijas. Be to, įgulos nariai patirs papildomą fizinį ir psichologinį spaudimą gyvendami kosmose ilgesnį laiką.

Vis dėlto įgula „pasitiki savimi ir yra pajėgi“ įvykdyti iškeltus uždavinius bei „pateisinti mums Tėvynės ir liaudies parodytą didelį pasitikėjimą“, per atskirą spaudos konferenciją pridūrė astronautas.

Tuo metu 41 Wang Yaping (Vang Japong) taps pirmąja Kinijos kosminėje stotyje dirbsiančia astronaute.

2013 metais ji tapo antrąja Kinijos į kosmosą pasiųsta moterimi.

Trečiasis įgulos narys yra 41 metų buvęs PIA lakūnas Ye Guangfu (Jė Guangfu).

Šie trys taikonautai anksčiau buvo sėkmingos misijos „Shenzhou 12“ narių dubleriai. Pastaroji misija baigėsi praeitą mėnesį, kad „Tiangong“ įgula saugiai sugrįžo į Žemę.

Šie astronautai kosminėje stotyje praleido tris mėnesius. Jie galėjo naudotis atskirais gyvenamaisiais moduliais ir bendru prausyklos kompleksu, valgomojo erdve ir ryšių centru, kad galėtų siųsti elektroninius laiškus ir bendrauti vaizdo ryšiu su skrydžių valdymo centro darbuotojais.

Nešančioji raketa „Long March 2F“, turinti iškelti į orbitą erdvėlaivį „Shenzhou 13“, praeitą ketvirtadienį buvo atvežta į starto aikštelę, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Šiuo metu ji pildoma degalais, ruošiantis skrydžiui šeštadienį, nurodė  Lin Xiqiangas.

Kinija stengiasi plačiai reklamuoti savo kosmoso programą. Šalis jau yra pasiuntusi zondų į Mėnulį; jos pirmasis marsaeigis šiuo metu tiria Raudonąją planetą.

Pekinas pradėjo vystyti atskirą orbitinės laboratorijos projektą, kai Jungtinės Valstijos blokavo Kinijos dalyvavimą Tarptautinės kosminės stoties programoje.

Kalbėdamasis su valstybine televizija planus pasiųsti pirmąją naujosios stoties įgulą patvirtino pilotuojamųjų kosminių skrydžių vyriausiojo planuotojo pavaduotojas Yang Liwei (Jang Livei), 2003 metų spalį tapęs pirmuoju Kinijos į kosmosą pasiųstu žmogumi. Ši informacija buvo pateikta paleidus automatinę kapsulę, turinčią nugabenti į kosminę stotį „Tianhe“ degalų ir kitų atsargų.

„Tianhe“ („Dangiškoji harmonija“) yra trečia ir didžiausia kosminė stotis, paleista Kinijos, kurios kosminė programa tampa vis ambicingesnė. Pagrindinis stoties modulis į orbitą buvo iškeltas balandžio 29 dieną.

Pilotuojama kapsulė „Shenzhou 12“ su trijų astronautų įgula ateinantį mėnesį pakils iš Dziučiuano bazės Kinijos šiaurės vakaruose, sakė Yang Liwei. Jo komentarus šeštadienį transliavo valstybinė Kinijos centrinė televizija (CCTV).

Astronautai išeis į atvirą kosmosą, treniruosis atlikti remonto ir priežiūros darbus, taip atliks mokslinių eksperimentų.

Yang Liwei nepateikė daugiau detalių, kas taps įgulos nariais arba kokia bus konkreti jų skrydžio data, tik sakė, kad bus pasiųsti Kinijos parengtų dviejų dviejų astronautų grupių nariai.

Paklaustas, ar įguloje bus moterų, Yang Liwei atsakė: „Shenzhou 12“ jų neturėsime, bet jų bus visose vėlesnėse misijose.“

Sekmadienį su stotimi susijungusi kapsulė „Tianzhou 2“ atgabeno 6,8 tono krovinių, įskaitant skafandrus, maisto atsargas ir įrangą astronautams bei degalus stočiai, nurodė Kinijos kosmoso programa.

Kosmoso agentūra planuoja iki ateinančių metų pabaigos surengti 11 skrydžių, per kuriuos į kosminę stotį, sversiančią iš viso 70 tonų, bus nugabenti dar du moduliai, taip pat atsargų ir įgulos narių.

Pekinas nebuvo įtrauktas į Tarptautinės kosminės stoties projektą, daugiausiai dėl JAV prieštaravimų. Vašingtonas įtariai vertina Kinijos kosmoso programos slaptumą ir jos glaudžius ryšius su kariuomene.

Nuo 2003 metų spalio Kinija pasiuntė į kosmosą 11 žmonių, įskaitant dvi moteris. Pirmąja šalies astronaute 2012 metais tapo Liu Yang (Liu Jang).

Iki šiol visi Kinijos astronautai buvo valdančiosios Komunistų partijos sukarinto sparno – Liaudies išvadavimo armijos – pilotai.

Per misiją „Tianhe“ astronautai treniruosis dirbi atvirame kosmose, išeidami į stoties išorę po du, sakė Yang Liwei. Kinijos astronauto pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą įvyko 2008 metais. Tai padarė Zhai Zhigangas (Džai Džigangas) per skrydį erdvėlaiviu „Shenzhou 7“.

Šį mėnesį Kinija taip pat sėkmingai nutupdė ant Marso paviršiaus zondą „Tianwen 1“, gabenusį marsaeigį „Zhurong“.

Raketa, skraidinsianti krovinių kapsulę „Tianzhou 2“, turėjo būti paleista ketvirtadienį paryčiais. Tinklalapis „China Manned Space“ pranešė, kad startas buvo atidėtas, bet nenurodė, kad raketą bus vėl mėginama paleisti.

Šis skrydis turėtų būti pirmoji misija į kosminės stoties pagrindinį modulį „Tianhe“, iškeltą į orbitą balandžio 29 dieną. Per kitus 10 skrydžių planuojama iškelti dar du stoties modulius, įvairių komponentų, atsargų ir nuskraidinti tris įgulos narius.

„Tianhe“, kurios pavadinimas reiškia „Dangiškoji harmonija“, paleidimas laikomas sėkme, nors Kinija taip pat sulaukė kritikos, kad leido daliai nešančiosios raketos nevaldomai nukristi ant Žemės.

Paprastai panaudotos raketų pakopos grįžta į atmosferą tuojau po starto ir dažniausiai nukreipiamos nukristi į vandenis, o ne paliekamos orbitoje.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas senatorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) tuo metu sakė, kad Kinija neužtikrino kosminių šiukšlių saugumo.

Kinija pirmąjį savo astronautą į kosmosą nuskraidino 2003 metais, ir nuo to laiko šalies kosminės programos nesėkmių buvo gana mažai. Vis dėlto orbitinės stoties pirmojo modulio paleidimą teko atidėti dėl didžiulės nešančiosios raketos „Long March 5B“ techninio rikto.

Anksčiau šį mėnesį Kinija sėkmingai nutupdė kibernetinį zondą ir marsaeigį Raudonojoje planetoje, jau atsiuntusius paviršiaus nuotraukų.

Iki šiol tai yra pavykę padaryti tik Jungtinėms Valstijoms, jau surengusioms devynias sėkmingas misijas Marso paviršiuje, pradedant nuo dviejų zondų „Viking“ nutupdymo 1976 metais ir baigiant vasarį prasidėjusia marsaeigio „Perseverance“ misija.

Kinija taip pat neseniai pasiuntė zondą, tapusį pirmuoju aparatu, švelniai nusileidusiu iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje. Per šią misiją Mėnulio paviršius taip pat buvo tyrinėjamas mėnuleigiu, be to, Kinija tapo pirmąja šalimi, kurios paleistas aparatas pargabeno į Žemę Mėnulyje surinktų uolienų pavyzdžių.

Kinija anksčiau yra paleidusi dvi mažesnes eksperimentines kosmines stotis. Ši šalis nebuvo įtraukta į Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programą – daugiausiai dėl Jungtinių Valstijų priešinimosi, Vašingtonui nuogąstaujant dėl kinų kosminės programos slaptumo ir jos glaudžių ryšių su kariuomene.

Kita vertus, Kinija vysto vis glaudesnį bendradarbiavimą kosmoso srityje su įvairiomis Europos valstybėmis ir kitomis šalimis.

Tai svarbus žingsnis Pekinui įgyvendinant ambicingą planą dėl nuolatinio žmonių buvimo kosmose.

Pagrindinis „Tianhe“ modulis, kuriame yra gyvybės palaikymo įranga ir gyvenamoji erdvė astronautams, buvo paleistas iš Venčango Kinijos atogrąžų Hainano provincijoje sunkiąja nešančiąja raketa „Long-March 5B“.

Kosmoso tyrinėjimams skiriama milijardai dolerių, Kinijai norint šioje srityje atspindėti savo stiprėjančias pozicijas pasaulyje bei augančią technologinę galią ir sekant Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Europos pėdomis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį paskelbtoje sveikinimo žinutėje kosminę stotį pavadino svarbiu žingsniu „kuriant didžią mokslo ir technologijų valstybę“.

Prognozuojama, kad naujoji kinų kosminė stotis „Tiangong“, kurios pavadinimas kinų kalba reiškia „Dangaus rūmai“, turėtų pradėti veikti 2022-aisiais, maždaug 11 misijų atgabenus daugiau dalių ir surinkus jas orbitoje.

Per tiesioginę valstybinės televizijos CCTV transliaciją matėsi po raketos starto džiūgaujantys kosmoso programos darbuotojai.

Netoli starto vietos esančiame paplūdimyje po palmėmis buvo susirinkusios žmonių su plačiakraštėmis skrybėlėmis minios. Žmonės filmavo startą savo išmaniaisiais telefonais, grojo orkestras, rodo Kinijos aerokosmoso mokslo ir technologijų korporacijos (CASC) paskelbtos nuotraukos.

„Rūmai danguje jau nebebus vien tik romantiška protėvių svajonė“, – sakė CCTV transliacijos vedėjas.

Užbaigta stotis bus panaši į sovietų kosmoso stotį „Mir“, orbita aplink Žemę skriejusią nuo 9-ojo dešimtmečio iki 2001-ųjų.

Kinijos kosmoso stotis turėtų skrieti žema orbita 400–450 km aukštyje ir tarnauti apie 15 metų.

Užbaigta stotis, sversianti kiek daugiau nei 90 tonų, bus Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) ketvirtadalio dydžio.