-
Tyrimas: lėktuve užsikrėsti COVID-19 – mažesnė tikimybė nei būti nutrenktam žaibo 1
Pasaulis jau žvelgia į antrosios COVID-19 bangos akis. Ir jūs žinote, ką tai reiškia – viskas vėl po truputį užsidarys ir jūs į namus užsisakinėsite spurgas, tikėdamiesi, kad tai padės išlikti jūsų mėgstamiausiai kepyklėlei. Kelionės lėktuvais visiškai net neatsigavo po pirmosios bangos ir nuo to kenčia visi – ir keliautojai, ir lėktuvų gamintojai, ir kelionių organizatoriai, ir oro linijos. Juk lėktuvai yra labai uždaros erdvės, kuriose žmonės yra labai susigrūdę. Bet ar tikrai stipriai rizikuojate keliaudami lėktuvu?
IATA nuo pat pandemijos pradžios skatino įvesti kelių lygių saugumo sistemas, mažinančias COVID-19 plitimo riziką tarp keleivių. IATA įvykdė apklausą, kuri parodė, kad 60 proc. keleivių baiminasi, jog gali užsikrėsti COVID-19 nuo šalia sėdinčio žmogaus. Tuo tarpu lėktuvų gamintojai vykdė tyrimus, kad išsiaiškintų, ar situacija lėktuvuose tikrai tokia grėsminga.
Trumpai tariant, tikimybė užsikrėsti COVID-19 lėktuve yra visai maža. IATA duomenimis lėktuvais nuo pandemijos pradžios skrido jau 1,2 milijardai keleivių (vienas žmogus keleiviu gali būti 2-3 kartus), tačiau tik 44 COVID-19 atvejai gali būti atsekami iki lėktuvo. Kodėl užsikrėtimo rizika lėktuve tokia žema?
„Airbus“, „Boeing“ ir „Embraer“ vykdė savo nepriklausomus tyrimus, kuriuose naudojo skirtingus metodus. Paaiškėjo, kad virusai lėktuvuose plinta labai sunkiai dėl geros ventiliacijos, sėdynių atlošų sudaromo barjero tarp eilių, lengvai valomų paviršių ir kai kurių kitų faktorių.
Jus greičiau nutrenks žaibas, nei užsikrėsite COVID-19 lėktuve. Ir tai yra gana logiška. Juk visi keleiviai sėdi veidu į skrydžio kryptį – niekas nesėdi veidu į veidą. Be to, oras lėktuve cirkuliuoja iš viršaus į apačią. Galiausiai, dabar taikomi prevenciniai metodai dar labiau sumažina užsikrėtimo riziką. Žmonės yra tikrinami oro uostuose, o ir lėktuve privalo dėvėti kaukes.
„Embraer“ teigia, kad kaukės sumažina ore sklandančių lašelių kiekį net 6 kartus, tačiau net ir be kaukių jis yra labai mažas. „Airbus“ nuėjo dar vienu žingsneliu į priekį – tikimybė užsikrėsti net sausakimšame lėktuve yra mažesnė nei stovint 2 metrų atstumu nuo nepažįstamojo ant žemės.
Ar lėktuvų gamintojų tyrimai yra objektyvūs? Na, jie yra suinteresuoti, kad skrydžių būtų daugiau ir oro linijos veiktų pelningai. Tačiau tyrimams buvo skirtos didelės investicijos, atliekamos kompiuterinės simuliacijos ir eksperimentai lėktuvų salonų modeliuose. Lėktuvų gamintojai atliko išsamesnius tyrimus nei tie, kurie paskelbė apribojimus ir draudimus.
Ir tai yra didžiausia problema. Per pirmąją COVID-19 bangą improvizacija buvo pateisinama. Tačiau dabar įvairūs apribojimai tiesiog privalo būti pagrįsti moksliniais tyrimais. Ar konkretus metodas tikrai mažina COVID-19 plitimą?
Pirminis šaltinis: https://www.anglija.today/ivairenybes/greiciau-nutrenks-zaibas-nei-uzsikresite-covid19-lektuve
-
ECB tyrimai: rizika užsikrėsti koronavirusu per grynuosius pinigus – minimali
Koronavirusas ilgiau išsilaiko ne ant medvilninio pluošto eurų banknotų, o ant nerūdijančio plieno paviršiaus (pvz., durų rankenų). „Viruso išlikimo ant tokio paviršiaus per pirmas kelias valandas po užteršimo rodiklis yra maždaug 10–100 kartų didesnis“, teigiama ECB vykdomosios valdybos nario Fabio Panetta ECB tinklaraščio įraše. Kiti tyrimai rodo, kad virusą daug sunkiau pernešti nuo porėtų paviršių, tokių kaip medvilninio pluošto eurų banknotų, negu nuo lygių paviršių, pavyzdžiui, plastiko.
„ECB atlikti koronavirusų išsilaikymo ant banknotų ir monetų laboratoriniai tyrimai rodo spartų viruso koncentracijos mažėjimą per pirmąsias šešias valandas nuo jo nusėdimo. Po to virusas dar kelias dienas aptinkamas ant banknotų ir monetų paviršiaus, tačiau jo koncentracija labai maža“, – sako Ramunė Juzėnienė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė. Iš iki šiol gautų virusologijos ekspertų nuomonių matyti, kad ši koncentracija būtų per maža infekcijai sukelti, ypač palyginti su pagrindiniu būdu pernešamo (per kvėpavimo takus, ore) viruso koncentracija. Be to, tam, kad būtų sukelta infekcija, virusas turėtų būti perneštas nuo banknoto ant rankų, o nuo jų – į burną, akis ar nosį. Tokio pernešimo metu dar labiau sumažėtų viruso koncentracija.
Anot R. Juzėnienės, šie tyrimai įrodo, kad nereikėtų pinigų laikyti reikšmingais pavojingo viruso pernešėjais. Svarbiausia yra rankų higiena pasinaudojus grynaisiais pinigais, o jei nėra galimybės kaskart plauti ar dezinfekuoti rankas (pvz., dirbama su grynaisiais pinigais), reikėtų stengtis neliesti rankomis veido.
Lietuvos bankas, kuris yra atsakingas už grynųjų eurų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos mūsų šalyje, paskelbus pandemiją ėmėsi papildomų atsargumo priemonių: sugrįžę į centrinį banką grynieji pinigai apie savaitę palaikomi prieš pradedant juos tvarkyti. Atsižvelgiant į naujausių tyrimų rezultatus bus svarstoma šį laikotarpį sutrumpinti.
Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų vertė apyvartoje ir toliau stabiliai didėja. Nuo 2020 m. kovo 16 d., kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, grynųjų pinigų vertė apyvartoje išaugo 3 proc. (154 mln. eurų) ir 2020 m. balandžio 28 d. sudarė 4 825 mln. eurų.