LIF patvirtinus keturvietės sudėtį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kreipėsi į Tokijo olimpinių žaidynių organizacinį komitetą dėl sportininkų olimpinių akreditacijų aktyvavimo.

„Naujiena džiugi, tačiau procesas sudėtingas, ypač pandemijos sąlygomis. Organizacinis komitetas patvirtino, kad sportininkų akreditacijos bus aktyvuotos, tačiau šiuo metu dirbame, kad sportininkai būtų įleisti į šalį“, – sakė LTOK Olimpinio sporto direktorius Olimpinės misijos vadovas Einius Petkus.

LTOK Japonijos vyriausybei skubos tvarka pateikė sportininkų buvimo šalyje veiklos planus bei prašymą išduoti rašytinio pasižadėjimo formas. Patvirtintas veiklos planas arba rašytinis pasižadėjimas – būtina įvažiavimo į Japoniją sąlyga.

„Šiuo metu esame padarę viską, laukiame kol bus patvirtinti veiklos planai. Sportininkams lėktuvo bilietai užsakyti, jie užsiregistravo privalomiems COVID-19 testams. Laukiame ir tikimės, kad viskas bus gerai. Iki starto liko vos 5 dienos“, – kalbėjo E. Petkus.

Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse turėtų atstovauti Martynas Džiaugys, Armandas Kelmelis, Dominykas Jančionis ir Dovydas Nemeravičius. Pastarasis šiuo metu jau yra Japonijoje, jis atvyko kaip treniruočių partneris porinei dvivietei. Taip pat į Japoniją vyks porinės keturvietės atsarginis irkluotojas Giedrius Bieliauskas.

Irklavimo varžybos Tokijo olimpinėse žaidynėse prasideda liepos 23 dieną.

Gegužės 15-17 dienomis Liuernoje vyksiančiose pasaulio atrankos į Tokijo olimpines žaidynes varžybose startuos dvi Lietuvos įgulos: porinė keturvietė (Aurimas Adomavičius, Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys) ir pavienė keturvietė (Mantas Juškevičius, Dovydas, Domantas ir Povilas Stankūnai).

Lietuvos porinė keturvietė dėl vienintelių dviejų likusių kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes varžysis su dar aštuoniomis įgulomis: Austrija, Čekija, Estija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Ukraina, JAV.

Keturios iš šių įgulų pasitikrinti savo pajėgumo buvo nuvykusios į gegužės pradžioje Kroatijoje vykusias pasaulio irklavimo taurės I-ojo etapo varžybas. Aukso medaliais tuomet pasipuošė Estijos įgula. JAV irkluotojai buvo ketvirti, čekai – penkti.

Lietuvos įgula paskutinį kartą varžėsi balandžio 9-11 dienomis Italijoje vykusiose Europos irklavimo pirmenybėse. Finale lietuviai užėmė šeštą vietą, estai iškovojo bronzą.

„Peržiūrėjome, kokias klaidas darėme Europos čempionate, – teigė vyriausiasis Lietuvos irklavimo rinktinės treneris K.Keblys. – Išvadas darėme ir vėliau vykusiame treniruočių procese. Atrodo, kad viskas, ką pakeitėme, pasiteisino. Žinoma, galutinį atsakymą gausime varžybose“.

Anksčiau treneris ne kartą yra kartojęs, kad porinės keturvietės įgulai trūksta stabilumo.

„Visada buvo kalbama apie irklavimo technikos išlaikymą. To išmokstama. Technika turi būti privesta iki automatizmo, tada jau turėsime stabilumą, – informavo K.Keblys. – Jeigu nėra automatizmo, prasideda klausimai „Galime, ar negalime?“ Tačiau šįkart stovykloje, atrodo, viską supratome. Porinė keturvietė irkluos kiek kitaip – mažesniu tempu, bet galingesniu yriu. Pamatysime, kaip seksis, tačiau treniruotėse ši koncepcija tiko, pasiteisino – vaikinai nepameta yrio“.

Pavienei keturvietei Šveicarijoje dėl dviejų kelialapių teks varžytis su 12 įgulų: Austrija, Baltarusija, Kanada, Kinija, Kroatija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Pietų Afrikos Respublika, Rusija, Ukraina, Uzbekistanas.

„Tikslas – kautynės dėl kelialapio, – pranešė K.Keblys. – Tai – sunki užduotis, kadangi vaikinai kartu irkluoja pirmą sezoną. Jauni vaikinai, tačiau kautis reikia. Matome, kad jie nori ir gali. Jeigu varžybose suirkluos gerai, tikrai galime galvoti apie kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes“.

Balandį Europos čempionate Lietuvos pavienė keturvietė užėmė 11 vietą.

WADA vykdomasis komitetas pritarė savo Atitikties vertinimo komiteto rekomendacijai ketveriems metams suspenduoti Rusiją dėl kaltinimų Maskvai suklastojus laboratorijos dopingo duomenis, anksčiau šiemet perduotus tyrėjams.

„Visam rekomendacijų sąrašui buvo vienbalsiai pritarta“, – nurodė WADA atstovas Jamesas Fitzgeraldas (Džeimsas Fidžeraldas), kalbėdamas per institucijos vykdomojo komiteto posėdį Šveicarijoje.

„WADA vykdomasis komitetas vienbalsiai sutiko dėl reikalavimų nesilaikymo [diskvalifikuoti] Rusijos antidopingo agentūrą ketveriems metams“, – pridūrė jis.

Toks sprendimas reiškia, kad Rusijos sportininkai dar turės galimybę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava, tačiau tik tuo atveju, jeigu jiems pavyks įrodyti, kad jie neturi nieko bendra su tuo, kas, WADA nuomone, yra valstybės finansuojama dopingo sistema.

„Jiems teks įrodyti, kad neturėjo nieko bendra su reikalavimų nesilaikymu, kad jie nedalyvavo dopingo schemose, aprašytose McLareno (Maklareno) ataskaitoje, arba kad jų mėginiais nebuvo manipuliuojama“, – pažymėjo J. Fitzgeraldas.

2016 metais nepriklausomo tyrėjo Richardo McLareno (Ričardo Maklareno) paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad 2011–2015 metų laikotarpiu daugiau nei 1 000 rusų atletų, atstovaujančių įvairioms sporto šakoms, dalyvavo šioje dopingo programoje.

Pagal priimtą rekomendacijų sąrašą iš Rusijos taip pat turi būti atimta teisė rengti olimpinių sporto šakų pasaulio čempionatus.

Vis dėlto neaišku, kaip šis sprendimas paveiks Rusijos komandas, dalyvaujančias pasaulio čempionatuose, pavyzdžiui, futbolo.

Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA) gali per 21 dieną apskųsti sprendimą Tarptautiniame sporto arbitražo teisme.

Teisinės WADA sprendimo pasekmės tikriausiai dominuos rengiantis liepos 24-ąją prasidėsiančiai Tokijo olimpiadai.

Įrodymai rodo, kad Rusijos pareigūnai klastojo Maskvos laboratorijos duomenų bazę, kad nuslėptų šimtus potencialių dopingo atvejų ir neteisingai suverstų kaltę paslapčių viešintojams, praėjusį mėnesį sakė WADA tyrėjai ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

„Baisus manipuliavimas“ Maskvos laboratorijos duomenimis yra „įžeidimas pasauliniam sporto judėjimui“, praėjusį mėnesį pareiškė TOK.

Tačiau WADA nesugebėjimas visiškai išstumti Rusijos iš Tokijo olimpiados ir 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių nepatiko agentūros viceprezidentei.

Tai didžiausias sporto skandalas, kokį tik kada yra matęs pasaulis.

„Man nepatinka šiandienos sprendimas. Bet galime nueiti tik tiek“, – sakė Linda Helleland (Linda Heleland), norvegų įstatymų leidėja, dirbanti WADA vykdomajame komitete ir seniai raginanti laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.

„Tai didžiausias sporto skandalas, kokį tik kada yra matęs pasaulis. Dabar tikėčiausi iš rusų visiško pripažinimo... ir atsiprašymo dėl viso skausmo, kurį patyrė visi sportininkai ir sporto gerbėjai“, – pridūrė ji.

„Švarios“ duomenų bazės perdavimas WADA buvo svarbus reikalavimas Rusijai, siekiant užbaigti skandalą, kuris pastarąjį dešimtmetį temdė olimpiadas.

Nors TOK ragino imtis griežčiausių įmanomų sankcijų, jis nori, kad jos būtų nukreiptos prieš Rusijos valstybės pareigūnus, o ne atletus ar olimpinius pareigūnus.

Tokiai pozicijai nepritarė dauguma WADA atletų komisijos narių. Komisija norėjo visiško uždraudimo – tokio, kokio Rusija išvengė prieš 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadą ir 2018 metų Pjongčango žiemos olimpiadą, kai po 2014-ųjų olimpiados Sočyje žiniasklaida ir WADA tyrėjai atskleidė valstybės remiamą dopingo programą.

„Visas šis Rusijos sukurtas fiasko apgavo pernelyg daug atletų, pernelyg ilgam atimdamas jų viltis ir teisėtas karjeras“, – sakoma prieš susitikimą paskelbtame WADA atletų komisijos pareiškime.

Rusija anksčiau užsiminė, kad apskųs sprendimą. Tai turi padaryti RUSADA, kuri pirmadienį buvo diskvalifikuota, nors prieš metus ir tris mėnesius jos teises WADA buvo atkūrusi nepaisydama atletų nepritarimo.

Po Rusijos olimpinio komiteto (ROK) vadovaujamo įsikišimo teisė priimti sprendimą dėl apeliacijos buvo atimta iš RUSADA vadovo Jurijaus Ganuso – nepriklausomos figūros, kritikuojančios Rusijos pareigūnų elgesį dėl dopingo duomenų klausimo – ir perduota agentūros priežiūros tarybai.

Šeštadienį ROK laukiamas sankcijas pavadino „nelogiškomis ir netinkamomis“.

Rusija toliau tvirtina, kad klaidingus įrašus duomenų bazėje iš tikrųjų padarė garsusis WADA liudytojas, buvęs Maskvos laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas, apie kurį yra sukurtas „Oskarą“ pelnęs dokumentinis filmas.

Duomenų taisymas, padarytas prieš pat jų pavėluotą perdavimą sausio mėnesį, buvo aiškinamas techninėmis priežastimis, bet WADA tyrėjai jas paneigė.

Nemato galimybių laimėti diskvalifikacijos atšaukimo

Rusijos antidopingo agentūros vadovas pareiškė, jog jo šalis „neturi šansų“ pasiekti, kad būtų patenkintas Maskvos skundas dėl paskirtos ketverių metų diskvalifikacijos, ir pareiškė, kad šis tarptautinės agentūros sprendimas yra tragedija „švariems“ atletams.

„Nėra šansų laimėti šią bylą teisme“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Ganusas.

RUSADA priežiūros taryba gruodžio 19 dieną turi susitikti ir priimti sprendimą, ar teikti apeliaciją dėl diskvalifikacijos, sakė jis.

„Tai tragedija. Apribojamos „švarių“ atletų teisės“, – pabrėžė J. Ganusas.

Pasak jo, kai kurie rusų sportininkai galvoja, ar išvykti iš Rusijos ir treniruotis kitur.

Atletų jausmus J. Ganusas pavadino „baisiais“ ir pabrėžė, kad ketveri metai sportininkui yra ilgas laikas.

Rusų futbolininkai su neutralia vėliava gali dalyvauti 2022-ųjų pasaulio čempionate

Rusijos futbolo rinktinė turi teisę dalyvauti 2022 metų pasaulio čempionate Katare, bet tik kaip neutrali komanda WADA.

„Jie galės dalyvauti su sąlyga, jei įveiks atrankos turnyrą“, – spaudos konferencijoje Lozanoje sakė WADA Atitikties vertinimo komiteto pirmininkas Jonathanas Tayloras (Džonatanas Teiloras).

Jis paaiškino, kad šios komandos statusas bus „neutralus“: jos nebus galima vadinti Rusijos rinktine, Rusijos himnas per rungtynes neskambės.

J. Tayloras pabrėžė, kad WADA sprendimus dėl Rusijos, susijusius su futbolu, turės įgyvendinti Tarptautinė futbolo federacija (FIFA), tačiau jai reikės glaudžiai bendradarbiauti su WADA.

Kaip pažymi britų transliuotojas BBC, WADA sprendimas nesutrukdys Rusijos futbolo rinktinei dalyvauti Europos čempionate 2020 metais, nes šio čempionato organizatorius – Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) – nefigūruoja WADA sudarytame „didžiausių sporto organizacijų“, kurioms taikomas WADA sprendimas dėl kovos su dopingu, sąraše.

J. Ganusas sakė nematantis priežasčių Rusijos futbolo rinktinei nedalyvauti Europos čempionate.

„Mūsų rinktinė jau faktiškai atrinkta... WADA leido dalyvauti „švariems“ sportininkams, ir jei ten nėra jokių suvaržymų, tai aš nesuprantu, kodėl mūsų rinktinė negali dalyvauti“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą pažymėjo J. Ganusas.

Jis pridūrė, kad RUSADA yra sudariusi susitarimą su Rusijos futbolo sąjunga (RFS), vyksta aktyvus bendradarbiavimas, testavimas.