Pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.).

Neskatins įsiskolinti

Lietuvos bankas praėjusių metų lapkritį inicijavo viešą konsultaciją su vartotojais, rinkos dalyviais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bei teikia preliminarius siūlymus ir idėjas, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo. Viešai diskusijai buvo pateikti aštuoni preliminarūs siūlymai.

"Konkurencijos skatinimas yra tiesiausias kelias siekiant, kad vartotojai gautų geresnes būsto kredito sąlygas. Todėl diskusijai su visuomene ir suinteresuotosiomis šalimis parengėme pluoštą preliminarių pasiūlymų, kurie padėtų kurti pažangesnę, atviresnę ir konkurencingesnę būsto kredito rinką", – pristatydamas idėją paaiškino Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Anot diskusijos iniciatorių, didesnė konkurencija būsto paskolų rinkoje, pritraukiant daugiau ir įvairesnių skolintojų, geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas, paprastesnis jau paimtų paskolų refinansavimas sudarytų prielaidas palankesnėms būsto paskolų sąlygoms ir mažesnei jų kainai. Kaip yra normaliame Vakarų pasaulyje. Tarp jų Lietuvoje dar neįprastas – finansinių įstaigų pasiūlymų konfidencialumo atsisakymas, kad paskolos prašytojas galėtų palyginti visus pasiūlymus ir išsirinkti sau palankiausią.

"Iš tikrųjų nėra tikslas, kad paskatintume žmones įsiskolinti, kad jie pultų būsto kreditus imti. Čia tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir geriausią kainą. Nes manome, kad yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, ir tas pasirinkimas rinkos vartotojams gali būti kiek apribotas", – kodėl reikia diskusijos, ją pristatydamas aiškino T.Garbaravičius.

Iš tikrųjų nėra tikslas, kad paskatintume žmones įsiskolinti, kad jie pultų būsto kreditus imti. Čia tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir geriausią kainą.

Rinkos dalyviai reagavo

Rinkos dalyvių atsiliepimų, pasiūlymų laukta iki sausio 31-osios. Šis terminas baigėsi prieš mėnesį. Ar apskritai sulaukta reakcijos?

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė "Kauno dienai" teigė, kad viešoji konsultacija dėl konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo sulaukė susidomėjimo.

"Šiuo metu vertiname išsakytus atsakymus ir pasiūlymus. Papildomai susitinkame su rinkos dalyviais, siekdami identifikuoti perspektyviausias kryptis", – paaiškino N.Valinskytė ir tikino, kad baigus apibendrinimą, planuojama informaciją paskelbti viešai.

Tada bus ir išvados, kokios priemonės galėtų būtų perspektyviausios ir kurias iš jų pasirinkti tolesnei analizei, vertinimui ir galimam įgyvendinimui.

Vieši paskolos įkainiai

Pirmiausias Lietuvos banko konsultacijos siekiamas tikslas – periodiškai rinkti ir skelbti informaciją apie kiekvieno būsto kredito davėjo suteikiamų būsto paskolų sutarties įkainius ir palūkanų normą Lietuvos banko interneto svetainėje. Mat informacijos apie skirtingų kredito davėjų įkainius ir palūkanų normas surinkimas užima laiko, o gautus duomenis ne visada paprasta palyginti.

Viešas paskolų palūkanų normų ir įvairių sutarties įkainių skelbimas padėtų vartotojams lengviau palyginti siūlomas būsto paskolų teikimo sąlygas ir paskatintų konkurenciją tarp rinkos dalyvių. Lietuvos banko interneto svetainėje būtų galima skelbti tokias konkrečių kredito davėjų teikiamų paskolų charakteristikas pagal suvienodintus įkainių apibrėžimus: kredito sutarties sudarymo mokestį; mokestį už kredito sutarties sąlygų pakeitimą; mokestį už kredito (ar jo dalies) išmokėjimą kredito gavėjui; mokestį už nepanaudotą suteikto kredito sumą; palūkanų normos dydį; bendrą kredito kainos metinę normą (BKKMN).

Be papildomų įstatyminių pokyčių, šiuo metu Lietuvos bankas negali įpareigoti kredito davėjų teikti tokią informaciją viešam skelbimui, tačiau kredito davėjai būtų skatinami tai daryti savanoriškai – pasirašyti daugiašalį susitarimą dėl šių įkainių viešinimo.

Tikslas, kad vartotojams siūlytų

Šiuo metu vartotojas, planuojantis imti būsto paskolą, pats kreipiasi į pasirinktus kredito davėjus ir lygina jų pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymų rinkimas užtrunka, dėl to vartotojai dažnai kreipiasi tik į keletą kredito davėjų ir taip apriboja savo galimybes rasti geriausią kreditavimo pasiūlymą rinkoje. Lietuvos bankas diskusijoje inicijavo būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinių platformų atsiradimą ir naudojimą.

Interneto pasiūlymų paieškos platforma, kurioje vartotojas, pateikęs pagrindines savo ir perkamo nekilnojamojo turto charakteristikas, gautų pasiūlymus iš visų sistemoje užsiregistravusių kredito davėjų, suteiktų vartotojams galimybę rinktis iš didesnio skaičiaus pasiūlymų ir gauti palankiausias sąlygas.

Šios krypties pasiūlymai susiję ir su technologijų plėtra. Pavyzdžiui, išplėtojus standartizuotą lietuvišką arba ES finansinį pasą, kuriame būtų kaupiama vartotojo finansinė informacija. Tai sumažintų tiek informacijos apie potencialų paskolos gavėją rinkimo ir apdorojimo sąnaudas kredito davėjams, tiek supaprastintų vartotojui kredito paraiškų pateikimą dideliam kredito davėjų skaičiui. Per finansinį pasą gali būti pasiekiama didelė dalis reikalingos informacijos apie klientą: nuotolinis tapatybės nustatymas, principui "pažink savo klientą" įgyvendinti reikalinga informacija, finansiniai duomenys, kredito istorija ir reitingas, susisteminta banko sąskaitų informacija ir pan. Šia nuolat atnaujinama informacija klientas galėtų pasidalyti su bet kuriuo kredito teikėju.

Tokia priemonė leistų kredito davėjui lengviau gauti informaciją apie potencialų klientą, o vartotojui – lengviau keisti kredito davėją, užtikrinant greitą ir patogų informacijos apie kredito gavėją perdavimą. Dėl šių priežasčių finansinis pasas palengvintų ir kreditų teikimą tarpvalstybiniu lygiu, todėl Lietuvos vartotojai galėtų rinktis kredito pasiūlymus iš daugiau kredito davėjų.

Standartizuotos sutartys

Kitas Lietuvos banko tikslas – sukurti standartizuotas sertifikuotos būsto paskolos sutarčių sąlygas. Panašus modelis nuo 2017 m. veikia Vengrijoje. Šios šalies centrinis bankas sertifikuoja rinkos dalyvių teikiamas būsto paskolas, kad jos taptų tarpusavyje palyginamos, o informacija apie šias paskolas prieinama centralizuotoje centrinio banko administruojamoje būsto paskolų platformoje. Čia vartotojai gali rinktis iš didelio skaičiaus kreditavimo pasiūlymų ir gauti informaciją apie palankiausias būsto kredito sąlygas iš visų platformoje užsiregistravusių kredito davėjų, atsižvelgiant į vartotojo pateiktas pagrindines savo ir perkamo nekilnojamojo turto charakteristikas.

Kad paskola būtų sertifikuojama, bankai privalo apriboti teikiamų būsto paskolų maržas iki 3,5 proc., būsto paskolos suteikimo mokestį – iki 0,75 proc. (arba apie 450 eurų), o išankstinio paskolos grąžinimo mokestį – iki 1 proc. Tokiu sertifikuotų paskolų modeliu centrinis bankas Vengrijoje siekia sumažinti rinkoje siūlomų būsto paskolų palūkanų maržas, paskatinti paskolų refinansavimą ir būsto paskolų palūkanų fiksavimą ilgesniems laikotarpiams.

Šiuo metu visi didžiausi bankai Vengrijoje siūlo sertifikuotas būsto paskolas, o besiskolinantieji gali rinktis iš daugiau nei 100 skirtingų pasiūlymų.

Paprasčiau refinansuoti paskolą

Dar vienas Lietuvos banko tikslas – didinti būsto paskolų refinansavimo galimybes ir aktyvumą. Mat mūsų šalyje, priešingai nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti.

Būsto paskolos galėtų būti refinansuojamos įvairiais tikslais – norint pagerinti paskolos sąlygas, siekiant padidinti turimą paskolos sumą ar norint pakeisti kredito davėją. Jei paskola paimta prieš kelerius metus, tai dalis būsto paskolos sumos jau yra grąžinta, todėl, būsto rinkos vertei nesumažėjus, kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykis bus mažesnis nei būsto paskolos gavimo metu. Kredito davėjai tokią mažiau rizikingą būsto paskolą vertina palankiau, todėl dabartinis ar kitas kredito davėjas galimai pasiūlytų refinansavimą su mažesne palūkanų norma.

Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys fintech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių bei skaitmenizuotų veiklos procesų.

Nori pritraukti skolintojų

Diskusiją inicijavę Lietuvos banko atstovai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams. Lietuvoje pagal dabartinį reglamentavimą draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali teikti būsto paskolų, todėl reikėtų įstatymų pakeitimų, jei, įvertinus ES reglamentavimą, naudą ir rizikas, būtų nuspręsta sudaryti tokią galimybę.

Kita paskolų pasiūlos didinimo kryptis galėtų būti iniciatyva, kad užsienio bankai pradėtų teikti paslaugas Lietuvoje. Kredito davėjai retai teikia būsto paskolas užsienio šalyse neįsteigę jose patronuojamosios įstaigos ar filialo, tačiau vis daugiau jų siekia kuo labiau skaitmenizuoti ir optimizuoti procesus taip, kad klientas galėtų paslaugas gauti telefonu arba internetu, įskaitant ir su būsto paskolų sutarčių sudarymu bei administravimu susijusius procesus.

„Būsto kainos toliau augo, kiek lėčiau nei praėjusiais metais. Kaip ir anksčiau, kainos ne Vilniuje didėjo sparčiau nei Vilniuje, bet augimo kainų skirtumas šiek tiek sumažėjo. (...) Ar ne per greitai didėja? (...) Kaip ir pagrindo susirūpinti nėra, būsto kainos didėja lėčiau negu vidutinės pajamos, todėl būtų keista sakyti, kad formuojasi (NT – ELTA) burbulas. Kas tas kainas galėtų sukrėsti? NT mokestis.

Dabartinis pasiūlymas, tos kartelės sumažinimas iki 150 tūkst., tai daugiau žmonių, be abejo, pajus, bet vis tiek sumos iš esmės nėra tokios, jog reikšmingą poveikį turėtų (NT – ELTA) kainoms. Nors šioks toks poveikis gali būti, bet savininkų, kuriuos jis paveiktų, dauguma yra Vilniuje, ir jų nėra labai daug. Tai šįkart nesakau, kad bus kažkoks poveikis, bet tą reikia turėti omeny, nes kasmet būsto turėjimas kainuos šiek tiek daugiau“, – metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje sakė jis.

Pasak T. Garbaravičiaus, kol kas sunku prognozuoti, ar NT rinkos dalyvių lūkesčiai nėra per daug optimistiški.

„Lūkesčiai taip pat svarbus dalykas. Nes gali greitai užsikurti, taip pat tą rinką greitai užkurti, lygiai taip pat gali į priešingą pusę pakrypti ir ta rinka gali nukristi. (...) Vaizdas paskutiniu metu labai panašus, tačiau praėjusiais metais bankų ir NT rinkos dalyvių lūkesčiai buvo kiek labiau pesimistiški, tačiau paskutinėse apklausose tapo vėl gana optimistiški. Kaip sakiau, toks jausmas, kad rinkoje viskas gerai, aktyvumas didelis ir tie lūkesčiai tą atspindi. Ar tų lūkesčių ne per daug? Dar sunku pasakyti, pamatysime“, – teigė LB valdybos narys.

Jo teigimu, tai, kad šiuo metu Lietuvos žmonių įsiskolinimo lygis yra mažas, yra teigiama tendencija, ekonomikos sulėtėjimo atveju žmonės neturės mažinti savo vartojimo.

„Kreditavimas vyksta pakankamai aktyviai ir rinka pasipildo nauja paklausa, naujais pinigais. Tačiau tas skolinimas nėra perteklinis. Jei pažiūrėsime, kas vyko per krizę, kiek buvo tų investicijų į būstą, ir kiek buvo kredito, tai matome, kad buvo daug perteklinio kredito. (...) Šiuo metu tos naujos investicijos, nauja statyba, maždaug sutampa su kredito srautu, tai rodo, kad viskas yra gerai ir nėra pagrindo disbalansams formuotis ir sunerimti.

Apskritai nepaisant aktyvaus akreditavimo Lietuvos žmonių įsiskolinimas yra santykinai mažas. (...) Tai reiškia, jei ekonomika sulėtės, žmonės neturės labai mažinti vartojimo, nes skolos įsiskolinimo lygis nėra didelis, ir būtent tos paskolos neturėtų būti našta ekonomikai ir vartojimo sumažėjimui. Aišku, individualiu atveju visada bus individualių sunkumų, bet žvelgiant agreguotai, nėra pagrindo sunerimti“, – LB konferencijoje sakė T. Garbaravičius.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė „valstiečių” frakcijos siūlymui išplėsti NT apmokestinimo bazę.

Už įstatymo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 13.

„Valstiečiai” Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė siūlo sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų, toliau taikant šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.

Iš pradžių buvo siūlyta nuleisti kartelę iki 100 tūkst. eurų, tačiau vėliau „valstiečiai“ įregistravo siūlymą tai padaryti iki 150 tūkst. eurų.

Parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad mokesčio praplėtimas padėtų išvengti NT burbulų formavimosi.

„Turime dar ir kitą medalio pusę. Šiuo metu formuojasi labai stiprus NT burbulas, ir šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų. Tai būtų ir prevencija, kad jie ir ateityje nesiformuotų“, – Seimo posėdyje sakė V. Ąžuolas.

Centrinio banko finansinis turtas apima investicijas, nesusijusias su pinigų politikos įgyvendinimu. Jas sudaro keturi portfeliai: investicinis, rezervų, trumpalaikis ir aukso.

„Turime keturis portfelius. Jų vidutinė (su pinigų politikos operacijomis nesusijusio. - ELTA) finansinio turto vertė praėjusiais metais vidutiniškai buvo 4,4 mlrd. eurų. Tai vidutinis dydis, nes, priklausomai nuo situacijų finansų rinkose, tas rezultatas kinta. Metų gale buvo galima pakankamai pelningai investuoti“, - žurnalistams antradienį sakė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius.

T. Garbaravičius sakė, kad 2018 metai buvo nepalankūs beveik visoms investicijų rūšims, daugelyje rinkų grąžos buvo neigiamos. Tuo metu JAV dolerio kursas, pasak jo, pasižymi dideliais svyravimais, tačiau pastaraisiais metais dolerio pokyčiai buvo palankūs LB.

„Šį rezultatą galima išskaidyti į du dalykus: grąža su valiutų kursų įtaka ir be. Valiutų kursų įtaka pernai turėjo didelę reikšmę. Praėjusiais metais (pokytis. - ELTA) buvo nepalankus, bet šįmet pakrypo į kitą pusę ir buvo LB naudai. Reikia žiūrėti į ilgą laikotarpį, nes ilgu laikotarpiu tie valiutos kurso pokyčiai kompensuojasi“, - sakė LB valdybos narys.

Tuo metu rezervų portfelį, kaip pastebėjo T. Garbaravičius, galima pavadinti portfeliu juodai dienai.

„Rezervų portfelis yra tikrų atsargų portfelis, nedraudžiama valiutų rizika, investuojama į labai likvidų turtą, būtent JAV vyriausybės vertybinius popierius. Kadangi nedraudžiama valiutos rizika, rezultatai priklauso nuo valiutos kurso svyravimų. Pernai dolerio pokyčiai buvo palankūs, tačiau kitais metais gali būti visiškai kitaip. (...) Labai supaprastintai (portfelį. - ELTA) galima pavadinti portfelį juodai dienai, kai LB prireikia, kad (atsargos. - ELTA) būtų likvidžios, lengvai realizuojamos ir jų vertė nesumažėtų kataklizminiais atvejais“, - sakė LB valdybos narys.

Jis taip pat sakė, kad auksas pastaraisiais metais buvo gana sėkminga investicija.

„Ne tik vertė didėjo, bet kartu pakankamai reikšmingos buvo ir aukso palūkanos. Daug kas nustebs, bet auksą įmanoma padėti indėlių rinkose, įmanoma iškeisti į JAV dolerius ir dolerius investuoti. Visos pajamos ir pavadintos aukso palūkanomis“, - kalbėjo T. Garbaravičius.

Jis akcentavo, kad teigiamą rezultatą taip pat padėjo pasiekti ir rizikos pariteto metodas strateginiam investicijų paskirstymui, o tai sumažino riziką trumpuoju laikotarpiu.

„Kalbant paprastai, rizikas paritetas reiškia, kad rizika lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui, taip pasiekiant maksimalią diversifikaciją. 2018 metais jis buvo pirmąkart pritaikytas investicijų struktūrai. Jis užtikrino maksimalią diversifikaciją: kai rizika išskaidyta, LB yra pasirengęs šokui iš visų pusių“, - sakė T. Garbaravičius.

„Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą. Ypač tai pasakytina apie tokį atsakingą sprendimą, kaip būsto paskola, kurią žmonės paprastai ima ilgam laikotarpiui ir už kurią dažnai sumoka dešimtis tūkstančių eurų palūkanų. Būtų neracionalu, jeigu žmogus griebtų pirmą pateiktą pasiūlymą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl dažno domėjimosi paskolos galimybėmis galimai mažėja asmens kredito reitingas ir didėja skolinimosi kaina. Bankų ir fizinių asmenų kredito reitingus skaičiuojančios bendrovės UAB „Creditinfo“ Lietuvos bankui pateikta informacija rodo, kad iš tikrųjų dalis kredito davėjų, vertindami asmens kreditingumą, vienaip ar kitaip atsižvelgia į tai, kaip aktyviai domėtasi asmens finansine situacija teikiant užklausas į duomenų bazes.

Tačiau didelis užklausų skaičius ne visada turi didelę ar tiesioginę įtaką kredito reitingui ar paskolos kainai: pirma, kreditingumo vertinimo modeliai paprastai būna sudaryti iš daugelio kintamųjų; antra, užklausų apie konkretų asmenį skaičius lyginamas su vidutiniu rinkoje įprastu užklausų skaičiumi, pasikartojančias to paties kredito davėjo užklausas laikant viena užklausa; trečia, kartais tai naudojama tik kaip signalas, kad kredito davėjui reikia atidžiau išnagrinėti skolininko finansinę padėtį.

„Kredito davėjai, taikantys pačių ar kitų bendrovių sukurtus kreditingumo vertinimo modelius, kai atsižvelgiama į užklausų skaičių, turėtų siekti, kad užklausų skaičius, net jei jis yra statistiškai reikšmingas kredito rizikos rodiklis, neribotų konkurencijos ir žmogaus teisės ieškoti geriausio paskolos pasiūlymo. Domėjimasis ir paskolų pasiūlymų lyginimas yra natūralus, logiškas ir skatintinas veiksmas“, - teigia T. Garbaravičius.

Visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų.

Sprendžiant prieštarą tarp kreditingumo vertinimo modelio kokybės (kai, atsižvelgiant į užklausų skaičių, gaunamas geresnis modelis) bei vartotojo teisės palyginti ir išsirinkti geriausią paskolos pasiūlymą, būtų galima remtis JAV praktika ir nustatyti tam tikrą lengvatinį laikotarpį, per kurį užklausų skaičius neturėtų poveikio asmens kredito reitingui. Toks laikotarpis, pavyzdžiui, 45 dienos, turėtų būti pakankamai ilgas tam, kad žmogui užtektų laiko susirinkti ir palyginti kredito davėjų pasiūlymus.

„Būsto paskolos pasiūlymas galioja 30 dienų, tad visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų“ - sako T. Garbaravičius.

Praėjusiais metais įsigaliojęs su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas skatina vartotojus nepriimti skubotų sprendimų dėl kredito sutarčių sudarymo, kreiptis į kelis kredito davėjus ir palyginti jų pasiūlymus bei sutarčių sąlygas, ieškoti geriausio, vartotojo interesus atitinkančio pasiūlymo, refinansuoti turimus kreditus geresnėmis sąlygomis.

Be to, kredito davėjai įpareigoti pateikti pagrindinę informaciją apie būsto kreditą standartine forma, kad būtų paprasta ir lengva palyginti pasiūlymus. Prieš sudarydamas kredito sutartį (nesvarbu, ar tai būtų būsto kreditas ar vartojimo kreditas), kiekvienas kredito davėjas (bankas, kredito unija, lizingo bendrovė ir kt.) privalo atlikti išsamų teisės aktuose numatytos apimties vartotojo kreditingumo vertinimą, primena Lietuvos bankas.

Pagrindinė informacija, kurią privalo surinkti ir įvertinti kredito davėjai yra ši: vartotojo pajamos, finansiniai įsipareigojimai, kredito istorija (ar laiku mokėjo įmokas, ir pan.) bei atitiktis Lietuvos banko patvirtintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams.

"Investicinė aplinka yra pakankamai sudėtinga. (...) Tas nuostolis gali būti šiais metais arba artimiausiais metais", - spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Pasak jo, palūkanų normos mažėja, todėl vis sunkiau rasti priemonių, iš kurių būtų galima uždirbti. Todėl, anot T.Garbaravičiaus, investicijos yra diversifikuojamos, daliai jų prisiimama didesnė rizika.

Lietuvos bankas yra numatęs, kad blogiausio scenarijaus atveju gali patirti 100 mln. eurų nuostolį. Toks scenarijus, anot T.Garbaravičiaus, leidžia prisiimti pelningesnių investicijų. Tačiau, kita vertus, iš investicijų bankas padengia savo išlaidas, kurios 2015 metais siekė per 20 mln. eurų.

Anot centrinio banko atstovo, išskaidant investicijų portfelį, tikimasi suvaldyti riziką.

"Lūkestis yra, kad kuo daugiau rizikos šaltinių, tuo labiau esame apsaugoti nuo nuostolių", - tikino T.Garbaravičius.

Tačiau, pasak jo, net jeigu bus patirta nuostolių, investicijų portfelis sudėliotas taip, kad greit atsistatytų ir vėl neštų pelną.

"Jeigu būtų vieneri metai nesėkmingi, portfelis sudarytas taip, kad jis atsistatytų ir uždirbtų pelno, tad nuostolio nereiktų išsigąsti, nes ta aplinka labai sudėtinga", - tikino T.Garbaravičius.

Iš LB valdomo 5,8 tonos aukso pernai uždirbta 2 mln. eurų - daugiausiai per pastaruosius devynerius metus.

"Uždirbtas rekordinis uždarbis. Suma nėra didelė, bet jeigu pažiūrėsime istoriškai, tai yra rekordinė suma", - sakė T.Garbaravičius.

Pernai iš investicijų uždirbtas pelnas buvo trečdaliu didesnis nei 2015 metais Per trejus pastaruosius metus uždirbta 198 mln. eurų, grąža siekė 5,3 proc.

Anot T.Garbaravičiaus, didžiausią grąžą pernai atnešė investicijos į pasaulio akcijas - 47,9 proc. Tai lėmė ne tik akcijų brangimas, bet ir sustiprėjęs doleris. 1-10 metų įmonių obligacijų grąža siekė 11,8 proc., euro zonos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) - 9,5 proc., vyriausybinio sektoriaus investicijos - 9,2 proc.

T.Garbaravičiaus teigimu, ateityje planuojama investuoti į JAV įmonių obligacijas, su infliacija susietas obligacijas ir būsto paskolomis užtikrintas obligacijas.

Anot jo, investicijos JAV rinką domina ir dėl to, kad palūkanos JAV turi augimo tendenciją.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl būsto kainų keičiasi – dar prieš metus bankai tikėjosi, kad būstas, ypač naujos statybos, brangs, o šių metų rudenį atliktoje apklausoje neliko nė vieno banko, besitikinčio būsto brangimo.

„Naujų statybų gausa, ypač Vilniuje, veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys, o pakankamai subalansuotą nekilnojamojo turto rinkos plėtrą atspindi ir pasikeitę bankų lūkesčiai. Dabar didesnioji bankų dalis tikisi, kad kainos nesikeis, o kai kurie jau signalizuoja apie galimą kainų korekciją žemyn“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Bankų lūkesčiai dėl naujos statybos būsto kainų pokyčių per būsimus 12 mėn.
(atsakiusių respondentų dalis, procentais)

Pasak T. Garbaravičiaus, neatmestina galimybė, kad bankų lūkesčiams dėl būsto kainų šiek tiek įtakos turėjo ir Lietuvos banko patvirtinti nuo lapkričio mėnesio įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius. Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

Naujausios apklausos duomenimis, labiausiai per metus pasikeitė bankų lūkesčiai dėl naujos statybos būsto kainų. Trys iš dešimties apklaustų bankų prognozuoja, kad naujos statybos būstas artimiausiais metais atpigs iki 10 proc., kiti apklausos dalyviai tikisi stabilių kainų ir nė vienas neprognozuoja, kad naujos statybos būstas brangs. Pernai rudenį keturi iš dešimties bankų tikėjosi, kad naujos statybos būstas brangs bent iki 10 proc.

Šiemet senos statybos būsto brangimo taip pat nesitiki nė vienas bankas, absoliuti dauguma prognozuoja, kad kainos artimiausiais metais nepakis, o vienas bankas numato iki 10 proc. sieksiantį sumažėjimą.

Šiek tiek kitaip bankai vertina komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas – vienas bankas nurodė, jog šioje rinkoje tikėtinas iki 10 proc. kainų augimas. Tačiau devyni iš dešimties bankų nurodo, kad ir komercinio nekilnojamojo turto kainos bus stabilios.

Išsamią Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų apžvalgą numatoma paskelbti kitą savaitę. Atliekant apklausą siekiama gauti informacijos apie bankų taikomas paskolų sąlygas, skolinimo sąnaudas ir rinkos lūkesčius. Rengiant šią apžvalgą, naudoti Lietuvos banko atliktos šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausos apibendrinti duomenys.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Tomą Garbaravičių. Jis valdybos nario pareigas pradės eiti 2014 m. sausio 2 d.

Nuo 2004 m. T. Garbaravičius iki dabar dirbo Europos Centriniame Banke (ECB), pastaruoju metu ėjo vyriausiojo finansinio stabilumo eksperto pareigas ECB Finansinio stabilumo generaliniame direktorate. Karjeros pradžioje aštuonerius metus dirbo Lietuvos banko Ekonomikos departamente.

Trisdešimt septynerių T. Garbaravičius Vilniaus universitete įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Jis yra įvairių mokslinių publikacijų autorius. Pagrindinės mokslinių interesų sritys – finansinis stabilumas, bankų, investicinių fondų ir finansų rinkų veikla. T. Garbaravičius yra įgijęs tarptautiniu mastu pripažintą atestuoto finansų analitiko vardą (angl. Chartered Financial Analyst, CFA).

Pagal Lietuvos banko įstatymą centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko Valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Tomas Garbaravičius.

Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl Valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų ir verslo pasaulio autoritetų.

Nuo 2004 m. iki dabar T. Garbaravičius dirbo Europos Centriniame Banke (ECB), pastaruoju metu užėmė ECB Finansinio stabilumo generalinio direktorato vyriausiojo finansinio stabilumo eksperto pareigas. Karjeros pradžioje aštuonerius metus jis yra dirbęs Lietuvos banko Ekonomikos departamente.

Trisdešimt septynerių T. Garbaravičius yra įgijęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį Vilniaus universitete. Jis yra įvairių mokslinių publikacijų autorius. Pagrindinės mokslinių interesų sritys – finansinis stabilumas, bankų, investicinių fondų ir finansų rinkų veikla. T. Garbaravičius yra įgijęs tarptautiniu mastu pripažintą atestuoto finansų analitiko vardą (Chartered Financial Analyst, CFA).

Lietuvos banko valdybą sudaro penki nariai. Šiuo metu Valdyboje dirba keturi asmenys: Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, pirmininko pavaduotojai Ingrida Šimonytė ir Raimondas Kuodis bei Valdybos narys Marius Jurgilas.

Pagal Lietuvos banko įstatymą, centrinio banko Valdybos pirmininko pavaduotojus ir Valdybos narius šešeriems metams skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.