Pasak T. V. Raskevičiaus, šis sprendimas sukels klausimų tarptautinei bendruomenei, tačiau, jo manymu, jei bus vykdomas skaidriai, Lietuvai pavyks abejones dėl tokios tvarkos pagrįstumo išsklaidyti.

„Aš manau, kad tai yra reikalingas sprendimas, vienareikšmiškai ta praktika, kaip ji vykdoma, sukels vienokių ar kitokių tarptautinių institucijų dėmesio ir klausimų, bet jei ji bus vykdoma proporcingai ir skaidriai, manau, kad mums tuos klausimus pavyks atsakyti“, – BNS sakė T. V. Raskevičius.

„Sprendimą vertinu kaip atliepiantį esamą situaciją ir manau, kad tas sprendimas yra reikalingas. Tik jis iš tiesų yra jautrus žmogaus teisių aspektu, per tą prizmę reikėtų ir vertinti“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Sprendimą vertinu kaip atliepiantį esamą situaciją ir manau, kad tas sprendimas yra reikalingas. Tik jis iš tiesų yra jautrus žmogaus teisių aspektu, per tą prizmę reikėtų ir vertinti.

Anot jo, klausimų sukels neindividualizuotas kolektyvinis žmonių išsiuntimas, nes tai reikš, kad nėra vertinama individuali migranto situacija ir „galbūt gali pasimesti ir tam tikrų pažeidžiamų grupių poreikiai“.

„Čia ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į moteris, kurios migruoja kartu su nepilnamečiais vaikais, ir žinau, kad vidaus reikalų ministrė tikrai atkreipia į tai dėmesį“, – sakė Laisvės partijos atstovas.

„Tarptautinės žmogaus teisių migracijos kontekste kitas aspektas yra negrąžinimo principas, kad negali būti žmonės išsiunčiami į tas tranzito ar kilmės valstybes, kur gali kilti grėsmė gyvybei ar saugumui. Šiuo atveju svarbu, kad būtų galimybė sudaryta pateikti prieglobsčio prašymą, ir jis šiuo metu sudarytas diplomatinėse atstovybėse ir specialiuose sienos kirtimo punktuose“, – teigė ŽTK pirmininkas.

Pirmadienio vakarą vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės pasirašytas sprendimas leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Šiuo sprendimu leista valstybės sieną saugantiems pareigūnams naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus.

Trečiadienį įsigaliosiančiame dokumente nurodyta institucijoms, užtikrinančioms ir padedančioms užtikrinti Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pasirūpinti, kad asmenys išorės sieną sausumoje kirstų tik per pasienio kontrolės punktus.

Tai darantieji kitose vietose turi būti neįleidžiami į šalies teritoriją ir nukreipiami į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą.

Sprendime nurodyta, kad prieš asmenis, neatsižvelgiančius į teisėtus pareigūnų reikalavimus, prireikus turi būti naudojami atgrasantys įstatyme numatyti veiksmai.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daug, apie 4 tūkst., neteisėtų migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.