Meilė klasikinei muzikai ir kultūrai prieš 52 metus suvedė du vyrus. Nuo to laiko jie visada kartu, tačiau tik šiemet gyvenimo partneriai pagaliau išdrįso, nors ir baimindamiesi, papasakoti savo meilės ir bendro gyvenimo istoriją viešai.
„Labai daug kartų skambėjo žodis „meilė“, o aš nežinau, kas tai yra. Per 52 metus nesame vienas kitam pasakę „myliu“. Mes šito žodžio visą laiką vengėme“, – atviravo sutuoktiniai.
Mylėti vienas kitą šiems vyrams nebuvo lengvas pasirinkimas, mat sovietmečiu homoseksualumas buvo laikomas liga ir nusikaltimu. Anuomet išmokę slapstytis, jiedu iki šiol kaimynams ir gydytojams prisistato kaip tėvas ir sūnus.
„Mes visą gyvenimą pragyvenome tarsi bunkeryje, pragyvenome du gyvenimus – vieną, kur mėgavomės savo profesija, savo darbu, savo pomėgiais, o antroji pusė buvo bunkeryje“, – kalbėjo vyras.
Tačiau, jei reiktų atsukti laiką atgal, jiedu nekeistų nieko. Tiesa, gailisi, kad Partnerystės įstatymo įgyvendinimo turbūt jau taip ir nesulauks, tad jaunieji žiedus sumainė tik su artimųjų ir bendraminčių palaiminimu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šios humanistinės vestuvės – bandymas padovanoti porai pripažinimą. Šiuo metu bandoma surinkti 52 tūkst. parašų – po tūkstantį už kiekvienus abiejų vyrų kartu nugyventus metus.
„Parašus galvojame rinkti iki gegužės 17 dienos, kuri yra tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją. Tada galbūt pateiksime visuomenei staigmeną, ką su tais parašais padarysime“, – apie parašų rinkimo ateitį užsiminė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Per kelias dienas nuo ceremonijos jau surinkta daugiau kaip 17 tūkst. parašų, o iš simbolinių vestuvių dalyvių skrieja šilčiausi palinkėjimai sutuoktiniams.
„Kad tų dienų būtų daugiau, kad jų dar liktų kuo daugiau, dėl to, kad jie yra verti kiekvienos laimingos dienos“, – linkėjo žurnalistė Rūta Miliūtė.
Homoseksualūs žmonės oficialiai Lietuvoje vestuvinio torto ragauti dar negali, mat Lietuva – viena iš penkių Europos Sąjungos valstybių, kuriose tos pačios lyties porų partnerystė negalima. Skeptiškai nusiteikę parlamentarai įsitikinę, kad civilinė sąjunga arba partnerystė prieštarautų Konstitucijai. Skeptikai baiminasi ne pačios partnerystės, o to, kas galėtų eiti po jos.
„Kai jau pradedama kalbėti apie vienalytes santuokas, tada jau valstybė, kuri įteisina įstatymu, būna verčiama įteisinti ir vaikų įvaikinimą tokiose santuokose“, – teigė Seimo narys Paulius Saudargas.
Partnerystės šalininkai atkerta, kad jau ir kaimyninės šalys šį įstatymą priėmė ir nuo to blogiau netapo.
„Galime žiūrėti į tolimąją Latviją ir tolimąją Estiją, ir tolimąją Lenkiją, kurios naujoji valdančioji koalicija yra įsipareigojusi priimti naują Civilinės sąjungos įstatymą. Aš ironizuoju, tai yra šalys, kurios yra prie pat mūsų, jos keičiasi. Lietuva turi neatsilikti“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Vis dėlto Seimo pirmininkės pavaduotojas tikina, kad šiemet prie Partnerystės įstatymo Parlamente Laisvės partijai grįžti bus sunku. Įstatymas praėjo pateikimo ir svarstymo stadijas, liko paskutinė – priėmimas.
„Čia – jų interesas, tai jie turi patys skaičiuoti ar turi, ar neturi politinę valią Seime. Mano galva, kol kas tos politinės valios nėra“, – savo nuomone dalinosi P. Saudargas.
Pabaigsime tą darbą, kurį pradėjome, tik norėtųsi, kaip jau sakiau, kad tai vyktų greičiau, nes žmonių gyvenimas eina.
„Pabaigsime tą darbą, kurį pradėjome, tik norėtųsi, kaip jau sakiau, kad tai vyktų greičiau, nes žmonių gyvenimas eina“, – tikino A. Armonaitė.
Žmogaus teisių gynėjai tikisi, kad šių dviejų vyrų istorija taps įkvėpimu ir paskata Lietuvos politikams.
„Turbūt sudėtinga būtų atrasti žmogų, kurio nepaliestų tokia istorija, kurio nepaliestų 52 kartu praleisti metai“, – sakė J. Juškaitė.
Tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje vykdavo ir anksčiau. Prieš 23 metus savo meilę šventė gamtininkas Algirdas Knystautas ir jo gyvenimo draugas. Vakarinių mišių metu arkikatedroje jiedu pasikeitė aukso žiedais ir pasibučiavo.
