-
Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su lobistais nei buvusio 1
Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.
Daugiausiai susitikimų šiemet pavasarį deklaravo konservatorius Justas Džiugelis – 38, liberalas Simonas Gentvilas – 34, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 32, premjerė Ingrida Šimonytė – 32 ir Laisvės frakcijos narė Aušrinė Armonaitė – 30.
Anot TILS, aktyviausiai susitikimus skelbė Laisvės frakcijos nariai – tai pirmas kartas, kai visi vienos frakcijos nariai (11 iš 11) sesijos metu deklaravo po bent vieną susitikimą su interesų grupių atstovais, iš viso – 149 tokius susitikimus.
10 iš 12 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių paviešino 84 susitikimus, du iš keturių Mišrios Seimo grupės narių paskelbė 17 susitikimų, penki iš 10 Darbo frakcijos narių – 13 susitikimų. Šeši iš 13 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių deklaravo 45 susitikimus, 23 iš 50 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių – 256 susitikimus, 11 iš 32 „valstiečių“ frakcijos narių – 55 susitikimus su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais. Vienas iš devynių Lietuvos regionų frakcijos narių paskelbė tris susitikimus.
Lietuvos politika tampa skaidresnė, mūsų politikai vis daugiau pasakoja apie savo veiklą ir, atrodo, tariasi su visuomenės atstovais.
Valdančioji koalicija paskelbė keturis kartus daugiau susitikimų (489) negu Seimo opozicija (116).
„Lietuvos politika tampa skaidresnė, mūsų politikai vis daugiau pasakoja apie savo veiklą ir, atrodo, tariasi su visuomenės atstovais – ir tai džiugina. Labai norėčiau, kad iki šio Seimo kadencijos pabaigos kiekvienas parlamentaras išsamiai pasakotų, su kuo susitinka ir su kuo tariasi priimdami visiems mums svarbius sprendimus,“ – pranešime teigė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Savo susitikimus su interesų grupių atstovais viešino penki iš aštuonių frakcijų seniūnų ir septyni iš 16 komitetų pirmininkų.
Daugiausiai susitikimų vyko su verslininkais ir verslo asociacijomis (199). Iš jų 52 susitikimai vyko su lobistų sąraše registruotomis verslo asociacijomis. Kas ketvirtas susitikimas (172 iš 654) vyko su nevyriausybinėmis ir kitomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis.
Analizuojant Seimo narių darbotvarkes, buvo skaičiuojami politikų 2021 metų kovo 10 – rugpjūčio 16 dienomis oficialiuose darbo kalendoriuose, asmeninėse svetainėse ir svetainėje manosusitikimai.lt daryti įrašai, kuriuose nurodyta, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko.
-
S. Muravjovas: džiaugtis dėl smulkiosios korupcijos mažėjimo – dar per anksti 2
„Nors, anot verslininkų, giminių ir bičiulių protegavimo mastas šiek tiek sumažėjo, kas penktas valstybės tarnautojas kalba apie jų įstaigoje patirtą politikų, siekusių asmeninės naudos, spaudimą“, – BNS teigė ekspertas.
„Vis daugiau – beveik pusė – gyventojų mano, kad valdžios atstovai tinkamai neįtraukia gyventojų į sprendimų priėmimą ir teigia, jog sprendimų priėmimas Lietuvoje uždaras. Visuomenė vis atviriau kalba apie verslo atstovų ir registruotų lobistų galią bei daromą įtaką“, – sakė jis.
Anot TILS vadovo, matomi ir galimi pandemijos padariniai: verslininkai mano, kad ženkliai išaugo korupcija viešuosiuose pirkimuose.
S. Muravjovas taip pat sako, kad džiaugtis dėl smulkiosios korupcijos mažėjimo kol kas dar per anksti.
Tikėtina, po karantino atlaisvinimų daug kas suskubs tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Tai reiškia, kad aiškus sveikatos apsaugos ir savivaldos lyderių priminimas, jog kyšininkauti nevalia, tampa kaip niekad svarbus.
„Kyšio davimo skaičiai kryptingai mažėja, tačiau gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, skaičiai ženkliai – 10 proc. – išaugo. COVID-19 pandemija ir sumažėjęs tiesioginis gyventojų bendravimas su viešojo sektoriaus atstovais taip pat verčia atsargiai vertinti sumažėjusius kyšininkavimo lygius savivaldybėse bei gydymo įstaigose“, – tvirtino S. Muravjovas.
Jo teigimu, valdžiai svarbu priminti, ypač laukiant karantino atlaisvinimų, kad kyšininkauti nevalia.
„Kyšininkavimas – nesaugumo jausmo ir nepasitikėjimo viešuoju sektoriumi išraiška. Tikėtina, po karantino atlaisvinimų daug kas suskubs tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Tai reiškia, kad aiškus sveikatos apsaugos ir savivaldos lyderių priminimas, jog kyšininkauti nevalia, tampa kaip niekad svarbus“, – sakė TILS vadovas.
Jis taip pat teigė, kad būtina geriau įtraukti gyventojus į antikorupcinę veiklą.
„Turime permąstyti, kaip įgalinti gyventojus, juk jie yra Lietuvos šeimininkai. Nors pusė jų žino, kur kreiptis, norinčių pranešti apie korupciją arba įsitraukti į antikorupcinę veiklą skaičiai krenta“, – teigė S. Muravjovas.
„Akivaizdu, jog „kova su korupcija“ vis dar yra deleguojama teisėsaugai, tačiau taip šios „kovos“ nelaimėsime. Būtent dėl to džiaugiuosi, jog vis dažniau akcentuojame skaidrumą, duomenų atvėrimą, žmonių įtraukimą į sprendimų priėmimą ir tokias iniciatyvas, kaip dalyvaujamasis biudžetas, kurio metu gyventojai patys sprendžia, kaip paskirstyti dalį savivaldybės lėšų. Šiuo metu tai daro jau kas ketvirta savivaldybė, laukiu, kol įsitrauks visos šešiasdešimt“, – sakė jis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį paskelbė, kad kyšį davusių gyventojų mažėja, tačiau atsiranda daugiau manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas.
Tai rodo tarnybos inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus sakė, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio bei korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad būtina ryžtingiau imtis priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje bei užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą.
Anot jo, šiuo klausimu „itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo“.
STT pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.
STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ pernai lapkritį – šių metų sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai.