Sunkvežimiais rieda ir konteineriai

Pradėta ardyti buvusi Tarptautinė jūrų perkėla gali padėti tašką pietinio aplinkkelio istorijoje. Neva nebus prasmės tiesti aplinkkelio į pietinę uosto dalį, kai joje neliks jūrų perkėlos ir smarkiai sumažės sunkiojo transporto srautas.

Tarptautinė jūrų perkėla iš tiesų ardoma, teigiama, sunkiai. Buvo įrengtos gana tvirtos gelžbetoninės konstrukcijos.

Verta prisiminti, kad ta perkėla buvo statyta ne sunkvežimiams, o karo technikai gabenti. Ja į tuometę Vokietijos Demokratinę Respubliką išgabenti ištisi ešelonai tankų ir kitokios karinės technikos. Paskui per jūrų perkėlą didelė dalis jų ir sugrąžinta, sumesta neva saugoti Rusijoje, Sibire. Gali būti, kad dalis tų praėjusio amžiaus 1955 ar 1962 m. gamintų ir prikeltų tankų dabar siunčiami kariauti į Ukrainą.

Ne vien dėl jūrų perkėlos būtų reikalingas uosto pietinis aplinkkelis. Žvilgtelėjus į Jūrininkų prospektą matyti, kad juo rieda daug sunkiojo transporto su konteineriais. Į Klaipėdos konteinerių terminalą, „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą gabenamos prekės iš įvairiausių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vietų.

Pernai Klaipėdos uoste pirmą kartą 1 mln. TEU ribą peržengęs konteinerių skaičius neatsirado iš oro. Didelė dalis jų rieda sunkiuoju transportu Lietuvos keliais, Šilutės plentu ir Jūrininkų prospektu.

Kartojasi: rytinės spūstys prie vieno iš įvažiavimo kelių į Klaipėdą. V. Matučio nuotr.

Kokia aplinkkelio nauda?

Pietinis aplinkkelis sumažintų konteinerių transporto srautą Klaipėdos mieste.

Jis nuo sunkiojo transporto beveik išlaisvintų Šilutės plentą, greičiausiai panaikintų nuolat susidarančias automobilių transporto spūstis prie Rimkų geležinkelio pervažos.

Didžiulę naudą pietinis aplinkkelis turėtų Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams. Sveikesniu oru kvėpuotų visų pagal Jūrininkų prospektą esančių daugiabučių namų gyventojai. Svarbiausia – žymiai pagerėtų susisiekimas tarp Klaipėdos ir jos pietinės dalies priemiesčių – Šernų, Ketvergių, Dituvos, Priekulės – pusėje.

Pietinio aplinkkelio reikalai turėjo būti sprendžiami jau seniai. Koją tam pakišo ir teismo procesas, kai buvo derinamas detalusis planas. Atsirado žemės sklypų savininkų, kurie kreipėsi į teismus, nes nuo naujo kelio nebuvo numatyta nuvažiavimo kelių į jų sklypus. Detalusis planas buvo įstrigęs teismuose, tačiau vėliau suderintas.

Gaila, kad pats sumanymas atgulė į valdininkų stalčius. Suinteresuotiems asmenims pavyko prastumti idėjas, kad jūrų perkėla iš Smeltės pusiasalio persikeltų į Baltijos prospekto pabaigą. Tai sukėlė daugybę naujų su transportu susijusių problemų, atnešė didelių investicijų poreikį gerinti eismą Baltijos prospekte.

Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai.

Daugybė „butelio kakliukų“

Nuostabą kelia, kiek mažai dėmesio Klaipėdos uosto privažiavimo keliams skiria Lietuvos valdžia.

Klaipėdoje yra uostas – pagrindinis Lietuvos transporto mazgas. Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Klaipėdos prieigų keliai tvarkomi, o ir atrodo prasčiausiai. Nebaigiamas tvarkyti Jakų žiedas, kuris piko valandomis, ko gero, tampa labiausiai apkrautu transporto mazgu Lietuvoje.

Kur dingo atskiros Jakų žiedo atšakos į kelią link Šilutės, kurios išlaisvintų nuo dalies sunkiojo transporto ir Klaipėdos miestą? Juodas humoras, kad, užuot sutvarkius arba bent pradėjus tvarkyti iš dalies ir su uosto veikla susijusią svarbią kelio atkarpą, nuo Jakų žiedo link Šilutės sustatyti greitį ribojantys ženklai. Tarsi vien nuo ženklų kelias taptų geresnis ar lygesnis.

Dėl kelių, kurie susiję su uosto veikla, tvarkymo ne kažin ką gali padaryti paties Klaipėdos miesto valdžia. Daugiau čia gali nuveikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dar daugiau – Susisiekimo ministerija ir jai pavaldi Kelių direkcija

Kaip tik šiomis dienomis susisiekimo ministras pakoregavo ES pinigų naudojimo tvarką. Įrašė, kad tik akcine bendrove tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galės dalyvauti projektuose, kurie skirti įvažiavimui į uostą gerinti. Gal tarp tokių ES remiamų projektų kurią nors dieną atsidurs ir pietinis aplinkkelis?

Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai. Vadinamieji butelio kakliukai yra ties Klaipėdos laisvąja ekonomine zona, kur įvažiavimo keliai nėra tinkamai sutvarkyti. Vasarą problemų transporto srautai kelia ties antrąja Smiltynės perkėla. Dažnai prieš išplaukiant jūrų keltams sunkiojo transporto srautai nusidriekia Baltijos prospekte prie žiedų.

Trikdantys srautai

Nyderlandų kompanijos "TomTom" sudarytoje eismo intensyvumo reitingų lentelėje Maskvos metropolinė zona – vienvaldė lyderė: vidutinis transporto srauto perviršis per metus – 54 proc.

Šis rodiklis liudija, kiek pailgėja kelionė į tam tikrą tikslą per spūstis, palyginti su eismu tuščiomis gatvėmis ar keliais. Duomenys kaupiami iš automobilių navigacijos įrenginių, išmaniųjų prietaisų. Informaciją renka daugiau nei 600 mln. pasaulio vairuotojų.

Į pirmą dešimtuką taip pat pateko Mumbajus (Indija), Bogota (Kolumbija) ir Manila (Filipinai, visi miestai – po 53 proc.), Stambulas (Turkija), Bengalūras (Indija) ir Kijevas (Ukraina, visi – po 51 proc.), Naujasis Delis (Indija, 47 proc.), Novosibirskas (Rusija, 45 proc.) ir Bangkokas (Tailandas, 44 proc.).

2020 m. didžiausi transporto srautai Vilniuje užfiksuoti sausio, vasario, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mažiausi – kovą, balandį, gegužę, gruodį.

Vilniuje – kaip Niujorke?

Devynioliktoje vietoje – Tokijas (Japonija, 41 proc.), 40-oje – Rio de Žaneiras (32 proc.), 47-oje – Varšuva (Lenkija, 31 proc.), 58-oje – Berlynas (Vokietija, 30 proc.).

Kartu su Varšuva į pirmą 50-uką pateko dar keturi Lenkijos miestai: Lodzė (42 proc.), Krokuva (36 proc.), Vroclavas (35 proc.) ir Poznanė (31 proc.).

Vilniaus (93 vieta), Talino (98) ir dar vienuolika miestų, tarp jų – Grenoblio (Prancūzija), Antalijos (Turkija), Vienos (Austrija), Korko (Airija), Niujorko (JAV), Kobės (Japonija) indeksas – 26 proc.

Pristabdė karantinas

"TomTom" duomenimis, eismo spūstys pernai Lietuvos sostinėje, palyginti su 2019-aisiais, susilpnėjo 6 proc.

2020 m. didžiausi transporto srautai Vilniuje užfiksuoti sausio, vasario, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mažiausi – kovą, balandį, gegužę, gruodį. Reikšmingos įtakos mažesnėms spūstims turėjo karantinas.

161-oje vietoje – Latvijos sostinė Ryga (22 proc.).

Labiausiai patenkinti gali būti JAV miestų Sirakūzų, Vinston-Salemo, Deitono, Akrono (po 8 proc.) bei Grinsboro (7 proc.) gatvėmis važiuojantys vairuotojai.

UAB "Kelprojektas" Kauno rajono savivaldybės užsakymu atliko jos teritorijoje esančios kelio jungties tarp kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Petrašiūnų sankryžos ir kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis trijų alternatyvų galimybių studiją.

Trys alternatyvos

Visose alternatyvose trasos pradžioje naujas kelias prie kelio A1 bus prijungtas esamoje skirtingų lygių (Petrašiūnų) sankryžoje, o pabaigoje prie kelio A6 – naujoje skirtingų lygių sankryžoje prieš Karmėlavos gyvenvietę.

Pirmoje alternatyvoje dalis trasos sutampa su valstybinės reikšmės keliais Nr. 1919, Nr. 1918 ir Užtvankos gatve, o likusioje dalyje tiesiama nauja trasa. Antroje alternatyvoje dalis trasos planuojama naujomis vietomis (nuo Petrašiūnų sankryžos iki kelio Nr. 1918), neužstatytomis teritorijomis, kita – sutampa su LEZ teritorijoje planuojama Užtvankos gatve, o dalis trasos už LEZ teritorijos iki A6 kelio planuojama naujomis vietomis. Trečioje alternatyvoje kelio trasa suprojektuota naujomis vietomis, nesiderinant prie esamų kelių ir gatvių.

"LAKD paskaičiavo, kad apvažiuoti keliu A1 iki Savanorių prospekto ir pasukti į kelią A6 užtrunka tik 3 minutes ir nusprendė, kad netikslinga įrengti tiesioginę jungtį. Mes buvome pažadėję spręsti problemą, nes išvažiuoti iš LEZ teritorijos į A6 yra sudėtinga ir komplikuota. Ne mažiau sudėtinga iš Ramučių gyvenvietės automobiliu patekti į A1 Vilniaus kryptimi. Dabar reikia važiuoti iki kolonėlės Ateities plente, apsisukti ir tik tuomet patenkama į A1 magistralę Vilniaus kryptimi", – situaciją apibūdino Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Sprendimas: taip bus išvažiuojama į A6 kelią.

Problemiškiausios vietos

Visų trijų planuojamų alternatyvų probleminė vieta yra ties skirtingų lygių Petrašiūnų sankryža. Čia kertasi magistralinis A1 kelias su rajoniniu 1919 keliu (Centrinė gatvė) ir nuvažiavimu į Petrašiūnus. Visos į magistralinį kelią A1 įrengtos įvažos ir išvažos yra arti viena kitos, persirikiuoti skirti ruožai per trumpi dideliems automobilių greičiams, todėl jie yra nesaugūs, kyla konfliktinės situacijos persirikiuojant iš vienos juostos į kitą. Eismo intensyvumas sankryžoje piko metu sudaro dideles automobilių eiles ir spūstis. Kadangi sankryžoje jungiamieji keliai įrengti ne visomis kryptimis, tai riboja kelio pralaidumą. Petrašiūnų sankryžą, pasak A.Nesteckio, rekonstruos LAKD.

Iki 2021 metų pabaigos S.Žukausko gatvės sankryžoje numatyta įrengti žiedinę sankryžą ir gatvės tęsinį iki Davalgonių gatvės.

Kita probleminė vieta – Centrinė gatvė (kelias 1919) Ramučiuose. Būtent šia gatve vyksta tranzitinis eismas, joje susidaro dideli – apie 9 tūkst. transporto priemonių per parą – srautai. Dėl leistino greičio iki 50 km/val. šioje gatvėje dažnos automobilių spūstys, padidėja triukšmas, tarša ir avaringumo rizika. Avaringumą sukelia ir nemažas skaičius nuovažų, kai lengvasis ir krovininis transportas pasuka į kairę pusę į gretimas gatves, gyvenamųjų namų kiemus. Pavojingų situacijų sudaro ir lengvasis bei krovininis transportas, išvažiuojant iš gyvenamųjų namų kiemų bei gretimų gatvių.

Įrengiant naują kelią nuo Terminalo gatvės iki S.Žukausko gatvės suformavus naują žiedinę sankryžą išvažiuoti į Davalgonių gatvę, Kauno rajono savivaldybė planuoja perimti Centrinę gatvę ir joje uždrausti krovininio transporto judėjimą.

Antanas Nesteckis.

Įgyvendins etapais

Atlikus visų alternatyvų sprendinių techninių ir ekonominių rodiklių palyginimą, nustatyta, kad visais atvejais tinkamiausia yra pirma alternatyva. "Pirmos alternatyvos atveju optimaliausiai panaudojamas esamas valstybinės reikšmės kelių ir LEZ teritorijoje esamas vietinių kelių tinklas, mažiausiai reikia rezervuoti žemės valstybės poreikiams, mažiausiai reikia rengti sujungiamųjų kelių šalia pagrindinio kelio. Šis variantas yra pigiausias", – vardijo vicemeras.

Saugos: projekte numatyti sprendimai dviratininkų ir pėsčiųjų saugumui bei gyventojams nuo triukšmo.

Projekto vertė – daugiau nei 32 mln. eurų. Jis bus įgyvendinamas etapais iki 2026 m. Parengtą studiją artimiausiu metu planuojama pristatyti visuomenei. Tuomet bus rengiamas specialusis planas, visuomenės poreikiams iš savininkų išperkama žeme, projektuojama ir statoma.

Pirmame etape iki šių metų vidurio pagal jau parengtą projektą LEZ teritorijoje būtų pastatyta dviejų eismo juostų Užtvankos gatvė ruože nuo kelio Nr. 1918 (Davalgonių gatvės) iki Aviacijos gatvės. Antrame etape LEZ teritorijoje būtų įrengta keturių eismo juostų gatvė, sujungianti Terminalo gatvę su keliu Nr. 1919 (S.Žukausko gatvė).

"Iki 2021 m. pabaigos S.Žukausko gatvės sankryžoje numatyta įrengti žiedinę sankryžą ir gatvės tęsinį iki Davalgonių gatvės. Naujame kvartale prie S.Žukausko gatvės numatytos garsą slopinančios sienelės", – pasakojo A.Nesteckis.

Trečiame darbų etape (2023 m.) būtų nutiesta keturių eismo juostų Užtvankos gatvės tąsa nuo Aviacijos gatvės (pirmo etapo statybos pabaigos taško) iki kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis su žiedine sankryža. Ketvirtame etape numatyta Užtvankos gatvės dalies iki Aviacijos gatvės ir kelio Nr. 1918 (Davalgonių gatvė) atkarpą rekonstruoti į keturias eismo juostas, sankirtoje įrengiant ovalinę žiedinę sankryžą. Jei žemės išpirkimo procesas vyks sklandžiai, pagrindinius darbus planuojama užbaigti 2026 m.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, atšaukus karantiną padidėjo krovininio transporto priemonių srautai, o kartu ir eilės sienos perėjimo punktuose.

„Tas papildomas Lavoriškių-Kotlovskos punkto atidarymas, veiklos atnaujinimas sudarytų galimybę, kad ypatingai transporto priemonės, sunkvežimiai nesigrūstų vienoje vietoje, nebūtų galimybės susiburti ir padaryti iš pasienio punkto masinio susibūrimo vietą ir taip apsisaugotumėme nuo COVID-19 plitimo“, – Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę sakė ministras.

Be kita ko, Užsienio reikalų ministerija svarsto atverti Rambyno-Dubkų pasienio punktą su Rusija.

Šiuo metu tiek lengvieji, tiek ir krovininiai automobiliai Lietuvos išorės sieną su Baltarusija kirsti galėjo trijuose pasienio punktuose: Medininkų-Kamenyj Log, Raigardo-Privalkos bei Šalčininkų-Benekainių.

Dėl transporto srautų tyrimų ribojamas eismas Žvėryno tiltu, trečiadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vakarinio piko metu, nuo 16 iki 19 valandos, ribojamas transporto eismas kairiuoju posūkiu iš A.Goštauto gatvės į A.Mickevičiaus gatvę. Šis ribojimas galios ir ketvirtadienį.

Pasak savivaldybės, tyrimas būtinas siekiant detaliau išanalizuoti transporto srauto struktūrą. Specialistai, išanalizavę duomenis, geriau įvertins eismą šioje vietoje, galės pateikti efektyvesnius eismo reguliavimo siūlymus.

Žvėryno tiltu tyrimu metu gali važiuoti tik aptarnaujantis transportas, juo gali naudotis šioje vietoje veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos, čia gyvenantys asmenys, taip pat krovinius gabenančios transporto priemonės.

Pirminiais gautų eismo srautų duomenimis, po estakados atidarymo eismo srautai A.Goštauto gatve link Gedimino prospekto į miesto centro dalį padidėjo 34 procentais. Eismo srautai link Žvėryno kol kas yra nusistovėję ir ženklių pokyčių nėra. Vakarinio piko metu valandinis eismo srautų pokytis į minėtą teritoriją svyruoja 5 procentais.