„Kol europinio sprendimo nėra priimta, tie kolegos, kurie tokius sprendimus teikia, turi suprasti, kad tokie pasiūlymai pažeidžia ES teisę, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė I. Šimonytė, komentuodama jos partijos kolegos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus siūlymą uždrausti ir rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ir pašarų tranzitą per šalį.

Jos teigimu, dėl sankcijų Rusijos žemės ūkio produktų importui būtina apsispręsti bendru ES sutarimu, o Lietuva tam pritartų.

„Dėl tranzito situacija keblesnė, nes ES paradigma riboti maisto patekimą į trečiąsias šalis (...) reiškia kelti tam tikras įtampas dėl maisto tiekimo saugumo“, – kalbėjo premjerė.

Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus.

Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios.

Pasak K. Starkevičiaus, pakeitimai siūlomi siekiant, kad šie produktai nepatektų į Lietuvą. 

„Tada negalės krovininiai grūdai keliauti per Klaipėdos uostą ir visi kiti produktai, jeigu kas dar keliauja. Išskyrus, aišku, tuos, kurie gabenami pagal sutartis su Kaliningradu. Tie kiekiai, kurie buvo iki karo su Ukraina, tie skaičiai nemažėja“, – BNS teigė jis. 

Pasak jo, kol kas maisto produktai nėra sankcionuojami, todėl jie keliauja per Klaipėdos uostą.

„Todėl visi ir pro pirštus žiūrėjome. Nei vadovai (Lietuvos – BNS) kėlė šį klausimą (dėl rusiško maisto – BNS). Reikia klausti jų, kodėl“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad per Latvijos ir Estijos uostus gabenami dar didesni rusiškų žemės ūkio produktų kiekiai.

Tada negalės krovininiai grūdai keliauti per Klaipėdos uostą ir visi kiti produktai, jeigu kas dar keliauja.

 

„Ką mes, Europa, neapsirūpiname maisto produktais? Rusija eina per visus vartus, kokie tik gali būti. Išnaudoja visus kelius. Paleidžiame, nes esame visa Europa be stuburo. Patys jiems suteikiame galimybes už šituos pinigus pirktis bairaktarus ir atakuoti Ukrainą. Tarytum neišsimaitintume. Tas klausimas ir yra – kodėl Europa ginklų, amunicijos Ukrainai neduoda, rusišką produkciją perka...“, – aiškino parlamentaras.    

Praėjusią savaitę beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų pasiūlė laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus.

Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos. K. Starkevičius siūlo papildyti šias pataisas.

Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.  

BNS turimais duomenimis, 2021 metais geležinkeliu ir autotransportu iš Rusijos į Klaipėdos uostą buvo atgabenta 169,2 tūkst. tonų kviečių ir kukurūzų, 2022 metais – 154,8 tūkst. ( 8 proc. mažiau), 2023 metais – 146,9 tūkst. (5 proc. mažiau), o šiemet per sausį ir vasarį rusiškų avižų, kviečių ir kukurūzų tranzitas siekė 41,5 tūkst. tonų, iš jų kviečių – 24,4 tūkst. tonų.

Latvija praėjusią savaitę laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, tačiau ne tranzitą.

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.  

Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.

„ŽŪM, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir ministerijomis, rengia atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius sustiprinti rusiškos kilmės grūdų importo ir tranzito per Lietuvą kontrolę“, – „Eltai“ komentavo ministerija, kartu pažyminti ir gerokai didesnes grūdų vežimo apimtis Latvijoje.

Savo ruožtu pervežimą Lietuvos teritorija vykdanti valstybinė krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tikina, jog tokie kroviniai ir jų pervežimo užsakovai jau tikrinami itin atidžiai.

Įrodymų, jog dalis pervežamų rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra

ŽŪM pateiktais Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, 2023 m. tranzitu per Lietuvą įvežta 144 tūkst. tonų rusiškų grūdų, plukdytų Klaipėdos uostu. Vežti kviečiai ir kukurūzai.

Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai.

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Lietuvą javų importuota už 10,5 mln. eurų, 2022 m. – už 29,2 mln. eurų. 2021 m. rusiškų javų importo vertė sudarė 13,2 mln. eurų.

Nutraukti rusiškų grūdų gabenimo maršrutą Lietuvą reikalavo sausio pabaigoje protestavę ūkininkai. Grūdams iš Rusijos netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kadangi Bendrija leidžia maisto produktų importą ir eksportą, siekiant užtikrinti maisto saugumą trečiosiose šalyse.

Nuogąstaujama, kad tranzitas turi neigiamą įtaką grūdų supirkimo kainoms.

„Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai“, – „Eltai“ komentavo ŽŪM.

Ministerija taip pat pripažįsta riziką, jog dalis tranzitu gabenamų grūdų „nepasieks krovinio dokumentuose nurodytos šalies gavėjos“, tad liks Lietuvoje. Tiesa, nėra aišku, kiek jų nusėda vietinėje rinkoje.

„Duomenų, kiek jų lieka mūsų šalyje, neturime. Įrodymų, kad dalis rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra“, – teigia ŽŪM.

Tiesa, kaip pažymi ministerija, kur kas didesnės rizikos stebimos Latvijoje. 276 km sieną su Rusija turinti valstybė importuoja ir tranzitu perveža beveik 15 kartų daugiau rusiškų grūdų.

„Į Latviją 2023 m. iš Rusijos tranzitu įvežta 2,137 mln. tūkst. t grūdų. Galimai apimtys taip stipriai skiriasi, nes Latvija turi sieną su Rusijos Federacija ir yra patogi infrastruktūra importuoti grūdus“, - komentavo ŽŪM.

„LTG Cargo“ pervežė apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų

„LTG Cargo“ skaičiuoja, kad pernai per Klaipėdos uostą tranzitu iš Kaliningrado srities pervežta 146 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos. Per šį sausį Lietuva pergabenta ir išplukdyta 22 tūkst. tonų.

Iš viso nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario pabaigoje, bendrovės Eltai pateiktais duomenimis, pervežta apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų.

„LTG Cargo“ teikia tik šių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją paslaugas“, – „Eltai“ teigė įmonė.

Savo komentare „LTG Cargo“ pažymi, jog į Klaipėdos uostą gabenami tik ES nesankcionuojami kroviniai, kuriems bendrovė „atlieka ypatingai detalias patikras, yra išplėtusi iš klientų renkamos informacijos kiekį ir sugriežtinusi paraiškų teikimo taisykles“.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo ruožtu tikino, kad tranzitas iš Rusijos per Klaipėdos uostą apskritai yra susitraukęs „drastiškai“, „iki nereikšmingų kiekių“.

Bendrovė teigia, jog aptarnauja tik Lietuvos arba ES šalių įmonės, kurios turi leidimus transportuoti tokius krovinius kaip rusiški grūdai.

„Tarp grūdų perkrovimo paslaugų gavėjų Rusijos įmonių nėra, šios paslaugos teikiamos Lietuvos ir tarptautinėms grūdų prekybos kompanijoms, turinčioms kontroliuojančių institucijų išduotus leidimus tokių krovinių transportavimui“, – „Eltai“ komentavo „Bega“.

„Ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nelabai vyksta, o būtų gerai (kad vyktų – BNS), būtų gerai uostui, bet kaina nulemia“, – antradienį opozicinėje Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ministras. 

„Eksportas nevyksta – per mus pervežti gerokai brangiau. Ukrainos pusė už toną gali mokėti apie 65 eurus, o „Lietuvos geležinkelių“ kaina sudaro iki Klaipėdos uosto apie 100-120 eurų. Skirtumas yra. Patys ukrainiečiai, kaip ir Europos Komisija, rodo mažesnius skaičius (grūdų gabenimo – BNS)“, – pridūrė K. Navickas.  

Nuo karo Ukrainoje pradžios, K. Navicko teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 87 tūkst. tonų ukrainietiškų grūdų: „Tai pusantro laivo“.

Europos Komisija praėjusią savaitę nusprendė nepratęsti draudimo į ES importuoti ukrainietiškus grūdus, tačiau Lenkija pirmadienį pareiškė, kad ir toliau laikysis draudimo juos importuoti, nors Kyjivas užginčijo šią priemonę Pasaulio prekybos organizacijai.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.

Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose, interesai.

Vilnius vėl sustiprino pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Trys Lietuvos ministrai liepos pabaigoje paragino Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes gausesniam grūdų tranzitui per Baltijos šalis. Tokiems pervežimams dabar trukdo tai, jog Ukrainos žemės ūkio produkcija stringa jos pasienyje su Lenkija dėl Varšuvos baimių, kad jos patekimas į rinką mažins vietinių ūkininkų tiekiamų prekių kainą.

Pasak premjerės, šios baimės nėra pagrįstos, nes grūdams keliaujant tranzitu jie nepatektų į Europos Sąjungos (ES) rinką ir nedarytų įtakos kainoms.

„Šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos ES viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų“, – interviu BNS sakė ministrė pirmininkė.

„Galima spėti, kad diskusija viduje yra tiek karšta turint minty rinkiminį kalendorių Lenkijoje, kad galbūt kažkokius greitesnius judesius daryti Vyriausybė dvejoja dėl politinių priežasčių, nes praktinių problemų, kodėl mes negalime to padaryti, nelabai matosi“, – pridūrė ji.

Šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos ES viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų.

I. Šimonytės teigimu, net Lenkijai sutikus perkelti ukrainietiškų grūdų krovinių patikrą į Baltijos šalių uostus, jų nepakaktų norint atliepti viso tranzito poreikio.

„Žiūrint į ilgąjį laikotarpį, galvojant apie tai, kad, turbūt, Ukrainai šitos paramos reikės ilgam laikui su rimtomis investicijomis, jas galėtų bent iš dalies prisiimti ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB). Su šiomis investicijomis, su „Rail Baltica“ procesų paspartinimu, Lietuvos galimybės (būti tranzitine šalimi Ukrainos grūdams – BNS) būtų gerokai didesnės“, – kalbėjo premjerė.

„Taigi, čia klausimas, ką mes norime išspręsti. Ar mes norime išspręsti tik dabar tą momentinį klausimą, kur vis tiek yra fiziniai apribojimai, kiek mes galime padėti, ar mes vis dėlto norime sukurti tvarų tranzito koridorių, kur tada reikia rimtesnių investicijų negu procedūrinės?“ – sakė ministrė pirmininkė.

„Antras variantas sudarytų labai rimtas galimybes nuimti didelę dalį rizikos Ukrainai, kad Rusija gali vienaip ar kitaip trukdyti jai pamaitinti pasaulį, kuris priklauso nuo Ukrainos grūdų“, – tvirtino I. Šimonytė.

Kitos interviu temos:

* A. Anušauskas „padarė dalyką, kurio nereikėjo daryti“, bet premjerė juo pasitiki;

* Galimybė visiškai uždaryti sieną su Baltarusija;

* Sutarimas dėl ankstesnės sinchronizacijos datos iš dalies yra kompromisas;

* Dėl paminklo J. Marcinkevičiui turėtų spręsti ateities kartos;

* Sprendimas dėl prezidento rinkimų bus „čia ir dabar“.

– Kai pasakėte, kad pasitikite krašto apsaugo ministru, rėmėtės krašto apsaugos sistemos ir paties ministro argumentais, kad paviešinta informacija nėra konkrečiai priskirtina įslaptintai informacijai pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus. Kodėl šioje vietoje pasitikėjote krašto apsaugos sistemos, ministro vertinimu, o ne laukėte, ką pasakys prokuratūra?

– Prokuratūra, jeigu pradės tyrimą, tai vėlgi tyrimai gali nuvesti labai įvairiais keliais ir tyrimo išvados gali būti labai įvairios, bet aš juk perskaičiau, ką ministras komunikavo savo feisbuke, aš žinau, apie ką buvo kalbama. (Interviu BNS ministrė pirmininkė davė prieš Generalinei prokuratūrai paskelbiant apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet Vyriausybės spaudos tarnyba BNS patvirtino, jog premjerės nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė)

– Juk jūs buvote Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje?

– Žinoma, kad aš buvau VGT. Mano vertinimu, ką ir pasakiau, ministras padarė dalyką, kurio nereikėjo daryti. Ministras turi įprotį daug dalykų komunikuoti savo feisbuke, kartais galbūt dėl tų įpročių tokios problemos ir kyla, bet to pakomunikavimo buvo dar kažkas, kažkokiomis sumomis galbūt pasidalino (prezidento patarėjas Kęstutis Budrys viešai skelbė, kad tankai Lietuvos kariuomenei gali kainuoti apie 2 mlrd. eurų – BNS).

Tokiais atvejais visiems yra geriausia viešai kalbėti tik tiek, kiek yra būtina tam, kad visuomenei nesusidarytų vaizdas, kad vyksta kažkokie dalykai, kurie vyksta po kilimu. Tai, kad Krašto apsaugos ministerija išsiuntė ketinimų laišką Vokietijos vyriausybei, juk čia nėra jokia paslaptis, ir tai buvo padaryta kažkuo remiantis. Kažkiek tos informacijos visuomenei suteikti vis tiek reikia, o jau toliau kažkokios gilios detalės, jau kad čia reikėtų aiškintis, ar tanko pavadinimas yra valstybės paslaptis ar riboto naudojimo informacija arba kariuomenės, kurios naudoja, ar variklis, kuris yra naudojimas viename ar kitame modelyje, tai, matyt, kad nereikėjo tokios situacijos sukurti.

Prokuratūros čia apsisprendimas, ji yra nepriklausoma institucija, jei matys pagrindą pradėti tyrimą, pradės, bet tas tyrimas gali nuvesti labai įvairiais keliais. Sakyčiau, kad buvo galima išvengti tos situacijos, kaip ir labai dažnų nesusipratimų, nors opozicijos darbas yra toks, kad ji kabinasi už visko už ko gali užsikabinti, tai natūralu. Bet tikrai nematau ministro veikoje jokios žalos, kuri ar potencialiai, ar realiai buvo padaryta Lietuvos kariuomenės planuojamiems įsigijimams, kariuomenės stiprinimui, divizijos kūrimui ir panašiai.

– Ar gebėsite paaiškinti užsienio partneriams, kaip Lietuvoje dirba krašto apsaugos ministras, dėl kurio veiksmų, atskleidžiant galimai įslaptintą informaciją, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas?

– Matot, klausimas, dėl ko bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paties fakto ir tai nereiškia, kad kažkoks žmogus yra kažkuo kaltinamas, tai tą dar reikia įrodyti.

– Politinės atsakomybės standartais remiantis dažnai nelaukiama teismų sprendimų, įtarimų pareiškimo...

– Teisybė, tačiau aš šiuo atveju matau ne tą atvejį, kai mes galėtumėm sakyti, kad čia reikėtų. Aš tikrai tą situaciją aptariau su ministru penktadienį, jis visus mano priekaištus išgirdo. Kaip suprantu, reaguodamas viešai, iš dalies kliovėsi ir patarimu, kad yra reikalinga atsakyti į klausimus viešai tam, kad klausimai nekabotų, bet kartais iš to galbūt, kaip ten sako, gerais norais kelias į pragarą gali būti grįstas. Tai čia, matyt, yra iš tų atvejų, kai galima buvo tą aiškumą suteikti, bet kitaip.

– Kas turėtų įvykti arba pasikeisti, kad jūsų nuomonė dėl pasitikėjimo ministru pasikeistų?

– Man atrodo, kad čia visada yra darbo vertinimo bendrai klausimas. Tikrai ministras turi nemažai iššūkių dabar ir turi daug užduočių. Svarbiausios jo užduotys susijusios ne tik su mūsų kariuomenės pajėgumų stiprinimu, bet ir pasirengimu priimti partnerius, kurie yra paskelbę tikrai labai ambicingus įsipareigojimus Lietuvai. Čia yra dalykai, kurie yra patys svarbiausi, ir skaidrus tų sprendimų įgyvendinimas yra esmė. Aš kol kas nematau pagrindo ministrui reikšti priekaištus dėl to, kaip yra dirbama.

– Suprantu, kad galimai įslaptintos informacijos atskleidimo istorijoje nematote veiksnių, kuris leistų sakyti, kad nebepasitikte?

– Mes tada spekuliuotumėme.

– Noriu suprasti, kur jūsų ribos, ir išvengti regimybės, kad tiesiog dangstote ministrą.

– Aš tos regimybės niekaip neišvengsiu, nes jeigu yra kažkas, kas sako, kad tu privalai atleisti ministrą, o aš nedarau tokio sprendimo, tai vis tiek aš būsiu kaltinama, kad aš dangstau ministrą kaip jau buvau tuo kaltinama per trejus metus ne vieną kartą. Aš negaliu pasakyti jokio a priori vertinimo, bet yra toks posakis, kad yra dalykas, kurio turi negali apibrėžti, bet tu žinai, kad tai yra tai tada, kada tu tai pamatai. Toks apibrėžimas.

Jeigu bus tokia situacija, tai aš ministrą įvertinsiu atitinkamai galbūt ir tuo būdu, kad paprašysiu jo pasitraukti, bet kol kas aš tikrai tam pagrindo nematau.

– Rusijai pasitraukus iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, Lietuva vėl sustiprino pastangas siūlydama Baltijos šalių uostus Ukrainos išvežimui. Suprantu, kad dirbate su Lenkija ir Europos Sąjunga, kad būtų leista muitinės, fitosanitarines ir kitas procedūras perkelti iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Baltijos šalių uostus. Kiek realu, kad tai pavyks?

– Neslėpsiu, kad diskusija yra sunki dėl įvairių priežasčių. Norėtųsi, kad tas bendradarbiavimas, sutarimas su Lenkijos institucijomis būtų greitesnis nei yra, bet yra įvairių aplinkybių dėl to, kad nemažai įtampos kyla pasienio valstybių viduje, visų pirma, su vietos ūkininkais. Vyriausybės demonstruoja tokią super griežtą poziciją, nepaisant to, kad šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos Europos Sąjungos viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų. Galima spėti, kad diskusija viduje yra tiek karšta turint minty rinkiminį kalendorių Lenkijoje, kad galbūt kažkokius greitesnius judesius daryti Vyriausybė dvejoja dėl politinių priežasčių, nes praktinių problemų, kodėl mes negalime to padaryti, nelabai matosi. Taip, yra iššūkių, kadangi pasaulinės grūdų kainos dabar yra gerokai mažesnės, nei buvo, ir kaštų klausimas yra irgi aktualus. Kuo žemesnė yra rinkos kaina, tuo skausmingesnis pasidaro gabenimo kaštų klausimas. Plius, atrodo, kad Europos Sąjungos derlius šiais metais turėtų būti nemažas, reiškia, infrastruktūros reikės ir savo reikmėms tam pačiam eksportui.

Mes matome daug gerų priežasčių, kodėl tą reikėtų daryti, bet kadangi šiek tiek sunku sutarti dėl to dvišaliu pagrindu, turbūt, veikiausiai dėl vidaus politikos priežasčių, tai tas mūsų pasiūlymas yra pateiktas Europos Komisijai, kuri iš esmės yra atsakinga už tų solidarumo koridorių kūrimą ir palaikymą. Tikimės, kad kažkaip su Europos Komisijos koordinavimu mes tuos sprendimus vis dėlto atrasime.

– Pati asmeniškai esate kažką nuveikusi šiuo klausimu?

– Taip, esu kalbėjusi su kolegomis ir buvo suplanuotas mūsų pokalbis taip pat ir tokiame platesniame formate, bet jį kol kas teko atidėti.

– Prezidentas praėjusią savaitę susitiko su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Morawieckiu) ir pasakė, kad jis pozityviai pasižiūrėjo į patikros perkėlimą iš pasienio į uostus. Ar po to kažkas Lenkijos požiūryje pasikeitė?

– Šitas reakcijas girdėjome, bet dar kol kas ant žemės kažkokių pasikeitimų nesame įžvelgę, darbas vyksta toliau.

– Ar be muitinės ir kitų procedūrų perkėlimo tas eksportas per Baltijos šalių uostus iš principo galėtų vykti?

– Matote, čia yra skirtingi dalykai žiūrint, į ką mes taikome. Trumpuoju laikotarpiu vis tiek yra kiekiniai apribojimai, kiek mes galime per Baltijos uostus išvežti. Per Klaipėdą mes tą išvežimą galime padidinti, turbūt, iki vieno milijono tonų šiuo metu, jeigu bus išspręsti tie procedūriniai ir kažkiek galbūt kaštų klausimai. Bet tiek, kiek Ukrainai reikia pajėgumų, tikrai šiuo metu negalėtume išvežti net ir galvojant apie visas Baltijos valstybes. O ten uostai yra dar toliau, tai tie pervežimo kaštai pasidaro dar aktualesni.

Žiūrint į ilgąjį laikotarpį, galvojant apie tai, kad, turbūt, Ukrainai šitos paramos reikės ilgam laikui su rimtomis investicijomis, jas galėtų bent iš dalies prisiimti ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB). Su šiomis investicijomis, su „Rail Baltica“ procesų paspartinimu, Lietuvos galimybės (būti tranzitine šalimi Ukrainos grūdams – BNS) būtų gerokai didesnės.

Taigi, čia klausimas, ką mes norime išspręsti. Ar mes norime išspręsti tik dabar tą momentinį klausimą, kur vis tiek yra fiziniai apribojimai, kiek mes galime padėti, ar mes vis dėlto norime sukurti tvarų tranzito koridorių, kur tada reikia rimtesnių investicijų negu procedūrinės? Antras variantas sudarytų labai rimtas galimybes nuimti didelę dalį rizikos Ukrainai, kad Rusija gali vienaip ar kitaip trukdyti jai pamaitinti pasaulį, kuris priklauso nuo Ukrainos grūdų.

– Ar Lietuvos vyriausybė būtų pasirengusi investuoti nacionalinio biudžeto lėšas paremti verslą arba infrastruktūros projektus, kurie leistų kurtis tokiam dideliam koridoriui?

– Mes ir investuojame lėšas. Mes juk ir „Rail Baltica“ projekte esame toliausiai pažengę iš visų projekto vykdytojų. Mes savo darbą darome. Tą dalį, kuri būtų reikalinga valdymo sistemoms pakeisti, vėžės skirtumams išspręsti, laikytume jau europine atsakomybe, nes didžioji dalis to eksporto naudos būtų Ukrainai ir Europos Sąjungai kaip Ukrainos donorei.

– Vyriausybė ketina uždaryti du iš šešių pasienio punktų su Baltarusija. Ką pasieksite šiuo sprendimu?

– Reikės mažiau išteklių Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) dirbti tose lokacijose, kur yra didesnis fizinių asmenų judėjimas ar transporto priemonių, kurios neveža krovinių, ir tokiu būdu koncentruoti daugiau dėmesio bendrai pasienio ruožui ir kitiems pasienio postams.

Jais (uždaromais punktais – BNS) keliauja daugiau fiziniai asmenys ir tuščios transporto priemonės. Reikia suprasti labai paprastą dalyką, kad jau labai seniai Vyriausybė nerekomenduoja vykti į Baltarusiją. Nepaisant to, vykstančių, nesilaikančių tos rekomendacijos ar turinčių kažkokių ypatingų priežasčių tą daryti žmonių skaičius tam tikras yra ir ta infrastruktūra dabar, mūsų nuomone, prie geopolitinės vertinimo yra tiesiog perteklinė. Uždarius punktus, darbas tiesiog būtų koncentruojamas tuose punktuose, per kuriuos vyksta ir dalis komercinio transporto.

– Minėjote, kad uždarius punktus dalis pasieniečių bus atlaisvinti nuo budėjimų postuose. Kur jie bus perkelti?

– Čia jau yra VSAT vado prerogatyva deleguoti darbus, bet niekam nėra paslaptis, kad pastaruosius dvejus metus VSAT turi labai daug iššūkių, kurie yra susiję ne su punktuose vykstančio judėjimo patikra, o su nelegalios migracijos procesu, kuris iki šiol nepasibaigęs. Tas pats „Wagner“ buvimo Baltarusijoje faktas niekaip neleidžia mūsų tarnyboms atsipalaiduoti ir verčia turėti daugiau resursų, negu kad turėtumėme įprastomis aplinkybėmis.

– Minėjote apie pasirengimą dar griežtesniam scenarijui – bendrai Lenkija ir Latvija uždaryti sieną su Baltarusija. Kas turi tokio nutikti, kad siena būtų uždaryta?

– Galime sėdėti ir spekuliuoti puokšte incidentų, kuri yra iš esmės begalinė. Tų incidentų, kuriuos galima teoriškai susigalvoti, yra be galo daug, todėl nenoriu apie tai kalbėti, nes tai atrodys kaip kažkokių realių grėsmių vertinimas. Tarpinstituciniu lygiu yra sutarta, kad bus suderintas tam tikras vertinimas konkrečių situacijų, kada vienaip ar kitaip stengtumėmės kartu reaguoti. Nebūtinai tai bus labai vieša, bet kai reikės priimti sprendimus, jie tikrai bus priimti, bus vieši ir bus paaiškinti.

– Gerą pusmetį girdėjome Lietuvoje svarstant, kad Lietuva be kitų Baltijos šalių šiemet gali pranešti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties, o pats pasitraukimas įvyktų kitų metų pradžioje. Bet galop su kitomis Baltijos šalimis buvo susitarta dėl pasitraukimo iš BRELL sutarties ir elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje. Ar tai buvo kompromisas?

– Kažkuria prasme kompromisas, bet kažkuria prasme ir objektyvi situacija. Išeiti iš BRELL sutarties mes tikrai galime po vieną, bet čia ir yra tas skirtumas, kur mūsų viešojoje diskusijoje kartais susipainiojama. Mes diskutavome tikrai ne apie sinchronizavimąsi vieniems, nes sinchronizuotis vieni mes negalime, tik visi trise. O išeiti iš BRELL sutarties mes galime kiekvienas atskirai, bet tai nereiškia sinchronizacijos.

Tai mes turėjome su partneriais netrumpą diskusiją. Mūsų vertinimu, trys neseniai atliktos studijos parodė, kad mes galėjome išeiti iš BRELL sutarties ir sinchronizuotis 2024 metais (nebūtinai vasario mėnesį). Iš esmės mes bet kokiam avariniam sinchronizavimui esame pasiruošę jau dabar ir jaučiamės saugūs, bet mūsų partneriai nori dar kelių projektų, įgyvendintinų 2024 metais, kad jie irgi jaustųsi maksimaliai saugūs.

Kadangi Baltijos šalių ir Europos Komisijos 2018 ir 2019 metų susitarimas dėl sinchronizacijos kalbėjo apie 2025 metus be konkretaus mėnesio, buvo didelis neaiškumas, ką reiškia tie 2025 metai. Pagal BRELL sutartį, apie išėjimą iš sutarties gali paskelbti rugpjūčio mėnesį ir tada tas išėjimas galimas kitų metų vasarį. Tad kai kurie mūsų kolegos tą susitarimą dėl 2025 metų suprato kaip sinchronizaciją 2026-aisiais, o mes manėme kitaip.

Dabar politiškai sutariame, kad 2025 metų vasaris yra paskutinė data sinchronizacijai, kokia tik gali būti. Bet šalia premjerų sutarimo dar buvo labai svarbu, kad tam pritartų ir tie, kurie turi padaryti darbus ant žemės, tai yra elektros perdavimo tinklo operatoriai. Tai dabar turime operatorių susitarimą dėl praktinių žingsnių, kurie turi būti atlikti, kad mes bendrai praneštume apie išėjimą iš BRELL kitų metų rugpjūtį ir 2025 metų vasarį sinchronizuotis.

– Taigi, Lietuvos svarstymai išeiti iš BRELL 2024 metų pradžioje buvo derybinė pozicija, ar realus variantas ant stalo?

– Tai buvo variantas, kaip mes matėme, ir manau, kad tebematome. Mes manome, kad pasiruošimas yra pakankamas visų trijų Baltijos valstybių sinchronizuotis dabar. Bet tai yra mūsų matymas. Mūsų kolegos norėjo dar tų kelių projektų įgyvendintų, kad jie jau jaustųsi saugiai. Tai čia klausimas, kiek saugiai nori jaustis tokio dydžio projekte.

– Turint omenyje rinkos dalyvių priekaištus, ar jus tenkina vėjo parko Baltijos jūroje aukciono rezultatai ir pasiūlytas 20 mln. eurų vystymo mokestis?

– Kadangi procesas yra nesibaigęs, tai išsamiai jo nekomentuosiu. Tokiais atvejais kritikos visada būna labai daug, bet niekam nebuvo labai didelė naujiena, kad tas projektas bus. Kiek aš turėjau galimybės bendrauti su įvairiais energetikos sektoriaus atstovais Vakarų valstybėse, visi labai akylai sekė, kokie čia vyksta procesai.

– Kodėl tada jie atsisakė dalyvauti?

– Todėl, kad šiek tiek pasikeitė ekonomika. Buvo labai aukštas lūkestis dėl atsinaujinančios energetikos, kada energetikos kainos buvo tikrai ne dabartiniame lygyje. Dabar susinormalizavusi rinkos konjunktūra daug ką privertė šiek tiek perskaičiuoti savo planus ir manęs visiškai nestebina, kad nemažai kas tuos perskaičiavimus daro ir tą savo plėtrą jau dabar persikalibruoja galbūt šiek tiek kitaip.

– Kiek buvo tų potencialių dalyvių, kurie domėjosi?

– Kurie klausė, ar jūs čia darysite, kada darysite – ne viena ir ne dvi įmonės. Bet ar jos dalyvavo ar nedalyvavo, aš net negaliu pasakyti, nes aš nežinau.

– „Orlen“ ir „Ignitis“ dalyvavo.

– Tai aš sakau, aš tikrai nežinau ir nenoriu tų dalykų komentuoti. Bet tikrai žinau, kad interesas tokiais projektais praėjusiais metais, kai buvo visai kita ekonomika, buvo labai aktualus, o paskui jau tas susinormalizavimas elektros rinkose vis tiek privertė daug ką dėliotis prioritetus truputį kitaip.

– Tai aukcioną laikote pavykusiu?

– Žinau, kad yra žmonių, kurie lygina tik tą vadinamą įmoką į biudžetą, bet tas nėra iki galo sąžininga. Nes tai yra parkas, kuriame nėra valstybės paramos, skirtingai nuo kito parko, ir šitame parke, kas jau apsiims jį įgyvendinti, yra labai daug dalykų, kuriuos reikia padaryti šalia savo sąskaita. Tai žiūrėkime, ką lyginame.

– Ar Justinas Marcinkevičius vertas paminklo Vilniuje?

– Čia yra labai „juoda balta“ klausimas. Kažkam yra svarbesnis jo vaidmuo sąjūdyje, kažkas mato jo atsakomybę...

– Klausiu jūsų nuomonės.

– Mano nuomonė buvo tokia pati ir Lukiškių aikštės klausimu, kai vyko tokia pat ugninga diskusija apie tai, ar ten turi būti kalvelė, ar Vytis. Kai turime tokį karštą ginčą, geriau būtų, kad nuopelnus žmogaus vertintų tie, kurie, taip sakant, nebeprisilietė.

Ne veltui yra tas ilgas periodas po to, kai žmogus jau palieka ašarų pakalnę, kai yra svarstoma, ar jo vardu kažką pavadinti ar įpaminklinti. Žinau, kad Lietuvoje to dažnai nesilaikoma ir būtent iš to atsiranda tokios vat didelės kontroversijos. Tegu sprendžia net ne mūsų vaikai, o anūkai šitą klausimą.

– Po savaitės konservatoriai pradės pirminius kandidato į prezidentus rinkimus. Skyriai kels kandidatus, neabejotinai iškels ir jus, nebent prigrasinsit, kad nekeltų. Ką darysite, jeigu iškels?

– Tada ir galvosiu, jeigu iškels. Nei grasinsiu, nei prašysiu. Iškels, matysiu, ką kitus iškels, tada ir spręsiu.

– Kodėl taip svarbu tą intrigą laikyti?

– Kad čia nėra nieko svarbaus. Matote, aš nesu toks žmogus, kuris turi kažkokį labai aiškų planą kažkur atsirasti, ar premjero, ar prezidento poste. Aš tokius klausimus sprendžiu iš „čia ir dabar“ pozicijos. Jeigu man kažkuriuo metu atrodo, kad reikia šitai daryti man, aš imu ir darau.

– Tai kas nulems jūsų apsisprendimą?

– Tai ir nulems. Jeigu visame tame kontekste man asmeniškai atrodys, kad aš turiu dalyvauti pirminiuose rinkimuose, aš ir dalyvausiu. Bet jeigu matysiu, kad yra žmonių, kuriais aš tikrai galiu kliautis, tai tikrai būsiu demokratijos šventės dalyvis kitoje pusėje.

– O kas jums leidžia tikėtis, kad prezidento rinkimų rezultatai būtų kitokie nei 2019 metais, kai pralaimėjote Gitanui Nausėdai? Ar jūs neitumėte laimėti?

– Galima turbūt ir taip užduoti klausimą, bet tada turbūt aš turėčiau sau pasakyti, kad aš nieko negaliu daryti, nes 2019 metais kažkas buvo. Yra įvairių interesų, dėl ko žmonės dalyvauja rinkimuose. Kažkas dalyvauja, kad nelaimėtų, kad sudalyvautų, kažkas dalyvauja tam, kad pasiūlytų kitokią darbotvarkę ir kampanijos turinį. Tų strategijų gali būti visokių, bet jeigu žmonės tiki arba pasitiki, kad tu gali, tai man atrodo, ir tų žmonių atžvilgiu atsiranda pareiga dalyvauti. O tada koks rezultatas bus, toks bus.

– Ačiū už pokalbį.

Tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Lauksime pranešimo. Europos Komisija gerai žino apie mūsų susirūpinimą, apie situaciją de facto. Todėl lauksime šios reakcijos“, - teigė D. Peskovas, atsakydamas į Rusijos naujienų agentūros TASS žurnalisto klausimą.

Anksčiau Vokietijos televizijos kanalas NTV, remdamasis šaltiniais, informavo, kad kompromisas šiuo klausimu gali būti pasiektas iki liepos 10 d.

Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Tačiau tai neužkirs kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams. Todėl Vyriausybė iki sausio pabaigos tikisi parengti Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, kurias turės priimti Seimas.

Susisiekimo ministras BNS teigė, jog kitos Lietuvos įmonės po vasario 1 dienos greičiausiai negalės vežti baltarusiškų trąšų dėl nacionalinio saugumo reikalavimų, tačiau jis teigė negalintis garantuoti, kad to negalės daryti kitose ES valstybėse registruoti ekspeditoriai pagal trumpalaikius užsakymus.

„Bet kuri įmonė, kuri veikia Lietuvoje, turi atitikti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir šitoje vietoje turime nacionaliniam saugumui svarbių objektų įstatymą, todėl visi sandoriai naudoti strateginę infrastruktūrą (geležinkelių bėgius – BNS) yra ir bus stebimi bei bus tikrinami“, – BNS antradienį sakė M. Skuodis.

„Duoti 100 proc. garantijos (kad trąšų tranzitas po vasario 1 dienos nevyks – BNS) dėl daugelio priežasčių tikrai negaliu“, – pridūrė jis.

M. Skuodis atsisakė komentuoti rengiamas Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, nes tai yra Užsienio reikalų ministerijos dispozicijoje, tačiau pabrėžė, kad bet kokie žingsniai būtų daromi tik tokiu atveju, jeigu jiems pritartų Europos Komisija.

„Keliant tikslą, kad trąšos tranzitu per Lietuvą nejudėtų, didžiausias saugiklis būtų ES lygmens sankcijos, dėl kurių, kiek aš žinau, URM šiuo metu intensyviai dirba“, – sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministras praėjusią savaitę teigė, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas vežti krovinius geležinkeliais turinčių įmonių, iš jų dvi galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą to nebedarant „Lietuvos geležinkeliams“.

Vežėjų atstovai sako neturintys jokių galimybių vežti trąšas nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos, tuo metu ekspeditoriai portalui 15min.lt teigė, kad esant dabartiniam reguliavimui „Lietuvos geležinkeliams“ būtų keblu atsisakyti vežti jų klientų užsakytus krovinius, įskaitant baltarusiškas trąšas.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji turėjo galioti iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.

„Kažkaip visiškai neprisimenama, kad Ukrainos užsienio prekybos apyvarta, pavyzdžiui, tik su Lietuva per mūsų šalį šiemet siekė apie tris milijonus tonų, įskaitant ir per valstybės sienos Gomelio atkarpą“, – A. Lukašenką cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Jis taip kalbėjo trečiadienį Gomelyje, dalyvaudamas naujo vykdomojo komiteto pirmininko pristatyme.

„Aš nesuprantu, ką galvoja lietuviai, stumdami ant mūsų. Uždarysime šį tranzitą, tegul keliauja per Vokietiją arba tegul bando per Lenkiją – kainuos tris kartus brangiau“, – pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis.

Uždarysime šį tranzitą, tegul keliauja per Vokietiją arba tegul bando per Lenkiją – kainuos tris kartus brangiau.

A. Lukašenkos teigimu, tai būtų labai solidus potencialas atsakui į „visą šitą lietuvišką maišalynę dėl Klaipėdos uosto“.

Lietuvos Vyriausybė siekia nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito, gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms šiai Baltarusijos trąšų milžinei.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

Lietuvos politikams tarpusavyje aiškinantis santykius dėl „Belaruskalij“ skandalo, kaip teisiškai atrodo ši situacija ir kokių nuostolių bei sankcijų gali patirti Lietuva?

– Lietuva dėl baltarusiškų trąšų skandalo yra atsidūrusi aklavietėje. Teisiniu požiūriu, kaip jūs vertinate situaciją, ir kas turėtų prisiimti atsakomybę?

– Teisiniu požiūriu tranzito stabdymas yra sunkiai įmanomas per bent kelias tarptautines konvencijas – geležinkelio vežimo konvenciją, jūrų teisės konvenciją ir kitus tarptautinius dokumentus, per kur mes privalome užtikrinti tranzitą. Teisiniu požiūriu, mano nuomone, tai yra sunkiai įmanoma. Dėl atsakomybės prisiėmimo, čia gal klausimas politikams, bet, aš net neabejoju, turėjome keturis mėnesius – tiek uosto direkcija, tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek tiesioginis jų akcininkas – susisiekimo ministerija tikrai turėjo visas teisininkų išvadas ir siūlymus.

– Dabar didysis ginčas, ar JAV sankcijos turėtų įsigalioti ir Lietuvoje, nes argumentas ten yra, kad tranzitui tų sankcijų nėra, bet mūsų vertybinė pozicija – kad tos sankcijos turėtų būti.

– Teisine prasme jos neturi būti taikomos, nes ten yra trys kriterijai. Tai yra – JAV subjektas, atsiskaitymas JAV doleriais ir JAV teritorijos. Paradoksas ar ne, bet pirkėjai irgi yra JAV kompanijos. Tai tiesiogiai JAV ir Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, jokio bendro sąlyčio neturi.

– Jei Lietuva vis dėlto įvestų sankcijas, kokie nuostoliai lauktų dėl šio tranzito sustabdymo – tiek geležinkelių, tiek uosto?

– Sutartis su šia Baltarusijos kompanija galioja iki 2023 metų pabaigos ir ten yra numatytos sankcijos už jos nevykdymą. Metinė jų krova yra maždaug apie 3 milijardai. Tikiu, kad atsakymas, kiek jie galėtų paskaičiuoti nuostolių, yra pas kažką ant stalo. O Lietuva, tai vėlgi, turėtume aiškiai komunikuoti kovodami už demokratiją, kas yra teisinga ir reikalinga, – kokius nuostolius patirs Lietuva. Ką veš „Lietuvos geležinkeliai“, ką kraus Klaipėdos uostas, Klaipėdos nafta ir visa kita susijusi infastruktūra.

– Yra iš politikų tarsi siūlymų, kaip pristabdyti tranzitą. Pavyzdžiui, laikinai remontuoti kokią nors atkarpą arba pasakyti, kad Klaipėdos uostas atsisakytų krauti. Kaip būtų tuomet?

– Atskirkime teisę ir politiką, nes mes pritempinėjame teisę prie konkrečios politikos. Teisiniu požiūriu, man tai yra sunkiai įsivaizduojama, kad mes bandytume pažeisti savo įsipareigojimus, arba, sakykime, galėčiau paminėti, ką visi pamiršta, kad yra 1999 metų Lietuvos ir Baltarusijos sutartis tarp abiejų šalių – tarp investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Tai aš galvoju, kad čia bus daug darbo teisininkams ir dideli nuostoliai Lietuvos valstybei.

– Jeigu valdžia nuspręstų, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip tada?

– Aš galvoju, kad tą reikėtų teisiškai argumentuoti, bet aš jums pateiksiu pavydzį: kad dabar Baltarusijos pasienyje veikia du skirtingi aktai – nepaprastoji padėtis ir ekstremalioji situacija. Tai taip pat yra šioks toks teisinis nonsensas. Jei toliau eisime tokiu keliu, sunkiai išvengsime didelių nuostolių.

– Baltarusija jau seniai grąsina trąšas vežti per kitas šalis, bet kitos šalys neturi tokių pajėgumų, kokius turi Lietuva. Tai nuostolių, akivaizdu, sulauktų ir pats Minskas – „Belaruskalij“. Kokie būtų tie nuostoliai?

– Sakyčiau, kad „Belaruskalij“ šiek tiek ir skaudės, bet sau mes prisidarysime tikrai didelių nuostolių. Jie išskaidys tą trąšų kiekį per kelis uostus. Sakykime, Latvija – nėra tokia skrupulinga tiek dėl baltarusiškos elektros, tiek dėl trąšų. Tai, aš manau, kad jie su džiaugsmu paims visą arba dalį kiekio iš Lietuvos. Nepamirškime, kiek Lietuva kovėsi, kad turėtų tuos tranzito kiekius, kad mūsų ekonomika vystytųsi, prekių srautai judėtų per Lietuvą.

– Jūsų manymu, latviai ir lenkai imtųsi pervežinėti?

– Lenkija neturi gero geležinkelio arba infrastruktūros, tai, aš manau, kad vėlgi – pastumsime į Rusijos pusę, kuri gali kompensuoti pusę arba visus papildomus kaštus. O latviai, manau, irgi – Venspilio uostas tikrai nesnaudžia ir pasinaudos situacija.

– Grįžtant prie „Lietuvos geležinkelių“ gautų avansų. Ar tikrai jų įmanoma nepriimti arba grąžinti?

– Tai yra menkavertė diskusija, nes yra sutartis ir įsipareigojimai. „Lietuvos geležinkeliai“, kaip minėjau, iki 2023 metų pabaigos įsipareigojo išvežti tam tikrą kiekį.

– Bet situacija piešiama tokia, kad buvo paprašyta avanso už vieną mėnesį. Įmonė savarankiškai tuos avansus dar pervedė už visą žiemą ir dabar kalbame apie kovą ar net balandį.

– Manau, kad tai nėra pagrindas nutraukti sutartį.

– Bet ar tikrai tie avansai turi būti įgyvendinti pervežimais?

– Ne, nebūtinai, turi būti šalių susitarimas. Manau, kad čia toks menkas teisinis argumentas.

– Jūsų, kaip dirbusio uoste, nuomone, kuo baigsis visa ši situacija?

– Visiems reikėtų pasidaryti gerą teisinę analizę, aš tikiu, kad ji yra. Pasiskaičiuoti, kiek tai kainuotų Lietuvai – uostui, geležinkeliams ir panašiai, ir tada priimti sprendimus, bet baigsis tuo, kad turėtų būti teisės viršenybė, o ne politikos.

„Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad JAV, kuri yra strateginė Lietuvos partnerė, sankcijų tikslai atitinka ir Lietuvos tikslus.

„Sprendimai, kurie yra taikomi, visų pirma, žinoma, ūkio subjektams, turi tam tikrą tikslą, kuriam Lietuva kaip valstybė visada pritarė – kad autokratiniai režimai turėtų gerokai mažesnį finansinį komfortą negu kartais jiems pavyksta pasiekti“, – tvirtino I. Šimonytė.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Estijos premjerė Kaja Kallas taip pat pabrėžė nematantys galimybės bendradarbiauti su autokratiniu Baltarusijos režimu.

„Sankcijos Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu gali būti efektingos tada, kai jos yra priimamos bendrai ir jų yra laikomasi bendrai. Baltarusijos atžvilgiu jau yra priimtas (Europos Sąjungos – BNS) penktas sankcijų paketas ir jeigu kalbama apie kitas sankcijas ateityje, mes esame už, nes šios sankcijos gali išties būti efektyvios“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė K. Karinis.

Pasak K. Kallas, sutarus dėl sankcijų jų reikia laikytis.

„Su įmonėmis, kurios yra sankcionuojamos, tikrai nebus bendradarbiaujama“, – tvirtino Estijos premjerė.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.

„Aš to nesiečiau specifiškai su šita situacija, bet kadangi tai yra valstybės įmonė ir valstybės infrastruktūra, tai be jokios abejonės valstybė ir rūpinsis, kad ta infrastruktūra būtų tinkama kitiems vežėjams, kitiems siuntėjams ir kitiems klientams“, – sakė Lietuvos premjerė.

„Ko reikės iš Vyriausybės tuo tikslu, tą Vyriausybė ir darys“, – pridūrė ji.

„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą. 

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.

„LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų. 

JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.