To bendrovė reikalauja po to, kai Lietuvos Vyriausybė pernai sausį negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

„Belaruskali“ pateikė pranešimą apie arbitražą. Jis pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1999 metų kovo 5 dienos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos pagrindu. Šiuo metu analizuojamas pranešimo apie arbitražą turinys ir į jį bus sureaguota nustatyta tvarka“, – BNS nurodė susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

„Dėl arbitražo proceso konfidencialumo, siekiant nepakenkti Lietuvos interesams arbitražo byloje kol kas pateikti daugiau komentarų negalime“, – teigė ji.

Pirmasis apie „Belaruskalij“ skundą pranešė naujienų portalas tv3.lt. Pasak jo, Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Vyriausybė pernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.

Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.

„Komitetas išlieka susirūpinęs dėl paskutinio meto priemonių, kurių ėmėsi valstybė, užkirtusių kelią kalio iš Baltarusijos transportavimą į trečiąsias šalis Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurie lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse“, – rašoma kovą paskelbtose JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose.

„Komitetas rekomenduoja valstybei peržiūrėti šias priemones, kurios veikia trąšų kainą ir maisto saugumą trečiosiose šalyse“, – teigiama dokumente.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuva nutraukė pernai vasarį, argumentuodama tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

Komitetas išlieka susirūpinęs dėl paskutinio meto priemonių, kurių ėmėsi valstybė, užkirtusių kelią kalio iš Baltarusijos transportavimą į trečiąsias šalis Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurie lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse.

Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

Praėjusią savaitę į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą buvo atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas). Tai sukėlė Lietuvos pareigūnų nerimą, jog trąšų klausimas gali paaštrėti.

JT teigia, kad dėl apsunkinto išgabenimo Baltarusijos trąšų eksportas smarkiai sumažėjo, o dėl to mažiau išsivysčiusiose šalyse smarkiai išaugo maisto kainos.

Po Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo su A. Guterresu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis klausimas susitikime nekeltas.

Minima komiteto ataskaita buvo paskelbta kovo pradžioje, prieš JT vadovo vizitą į Briuselį.

Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų skiriami Susisiekimo ministerijai, kuri savo ruožtu juos skirs šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.

Susisiekimo ministro atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė BNS pranešė, kad dabar skirta subsidija nebus vienintelė, nes prašoma suma yra 45 mln. eurų, be to, ji negalutinė ir dar gali kisti.

Ministerijos teigimu, kalio trąšų vežimo nutraukimas ir atsakomųjų Baltarusijos sankcijų taikymas krovinių vežimo geležinkeliais įmonei „LTG Cargo“ turės neigiamos įtakos „LTG Infra“ pajamoms.

Ministerija šiemet vasarį pranešė, jog su LTG derina sutartį, pagal kurią numatoma skirti paramą geležinkelių infrastruktūrai ir taip sumažinti nuostolius, kuriuos patiria „LTG Infra“, ir tuo pačiu išlaikyti patrauklius mokesčius verslui už jos naudojimą.

Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą bendrovei reikėtų apie 49 mln. eurų metinės valstybės subsidijos išlaikyti infrastruktūrą, kad augančios išlaidos nebūtų perkeltos klientams, kitaip reikėtų didinti tarifus. Anot jo, tokios subsidijos Europoje yra normali praktika.

Ministras Marius Skuodis anksčiau neatmetė galimybės, kad LTG praradimus valstybė kompensuotų ir atgaline data, nuo šių metų pradžios.

„Subsidija nebus mokama atgaline data. Vyriausybė šiandien nusprendė dėl 20 mln. eurų ir bus išmokėta“, – BNS sakė G. Vasiliauskaitė.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

„LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų.

"Lietuvos geležinkelių" grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė "LTG Cargo" nuo vasario 1-osios nebegabena Baltarusijos bendrovės "Belaruskalij" trąšų.

Jų tranzitas per Lietuvą iki Klaipėdos uosto buvo nutrauktas dėl JAV sankcijų Baltarusijos kalio trąšų gamintojai.

Iki šiol "LTG Cargo" per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų "Belaruskalij" krovinių už maždaug 60 mln. eurų.

Geležinkelių bendrovės komunikacijos direktoriaus Manto Dubausko teigimu, vidutiniškai per dieną į Lietuvą atvykdavo 9 "Belaruskalij" sąstatai arba maždaug po 450 vagonų.

"Belaruskalij" trąšos sudarė apie 40 proc. viso geležinkeliu į Klaipėdos uostą atvežamo krovinių kiekio.

Šių krovinių tranzito nutraukimas iš esmės pakeitė vaizdą ir Klaipėdos geležinkelio stotyse, kurios darbo dienomis yra visiškai tuščios, nors bendrovės ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė patikino, kad be baltarusiškų trąšų tranzito nutraukimo daugiau niekas labai ir nepasikeitė.

"Nuo vasario 1 d. sustabdžius paslaugų teikimą "Belaruskalij" nebekursuoja šios bendrovės krovinius gabenantys traukiniai. Visi kiti kroviniai vežami, kaip įprasta. Keleiviniai traukiniai kursuoja įprastai pagal tvarkaraštį", – teigė L.Gabrilavičiūtė.

Keliones traukiniais Lietuvoje ir užsienyje vykdančios bendrovės "LTG Link" duomenimis, sausį traukiniais vietiniais maršrutais keliavo 338 tūkst. žmonių, gruodį buvo pervežta 393 tūkst. keleivių.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai šalyje buvo pervežta 151 tūkst. keleivių, 2022 m. sausį keliones traukiniais rinkosi 187 tūkst. (123 proc.) daugiau žmonių.

Populiariausi maršrutai buvo Vilnius–Kaunas, Vilnius–Turmantas ir Vilnius–Klaipėda.

„Kuomet kalbama apie didelius pinigus, apie rimtus projektus, negalima dirbti su nepatikimais partneriais. Kol kas kitos baltarusiškos prekės transportuojamos tranzitu per Lietuvą, per Klaipėdos uostą. Tačiau jei situacija taip ir toliau klostysis, mes to atsisakysime. O kas tada bus kraunama Klaipėdos uoste – didelis klausimas“, – sekmadienį vakare televizijos „Belarus-1“ eteryje kalbėjo Baltarusijos premjeras.

Nepatikimomis partnerėmis kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą pagal dabartinės Baltarusijos valdžios vizijas R. Haloučanka taip pat įvardijo Latviją bei Lenkiją.

Kuomet kalbama apie didelius pinigus, apie rimtus projektus, negalima dirbti su nepatikimais partneriais.

„Mes nesikišame į [kitų valstybių] vidaus reikalus - kitaip nei, beje, Lietuvos valdžia, kuri visais įmanomais būdais stengiasi kištis į mūsų vidaus reikalus“, – sakė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše

Anot R. Haloučankos, kad Baltarusija išmintingai vertina savo rizikas ir deda pastangas, kad sukurtų saugumą, atitinkantį šalies ekonominius interesus.

„Todėl kalis (kalio trąšos – red.) eis kitu keliu, jis jau eina. Ukraina ir Rusija – čia tai, kas liečia gabenimą jūromis. Daugiausia kalis keliauja į Rusiją. Vyksta gabenimas geležinkeliais Kinijos kryptimi“, – pridūrė Baltarusijos vyriausybės vadovas.

Ukrainos geležinkelių atstovė BNS teigė, jog Baltarusija kol kas nesikreipė dėl papildomų pajėgumų trąšoms gabenti.

„Kiek leidžia spręsti mūsų informacija, kalio trąšų tranzito apimtys Ukrainos geležinkeliais sausio mėnesį, palyginti su pernai, nepasikeitė – kaip buvo apie 20 tūkst. tonų per mėnesį, taip ir liko“, – BNS sakė Julija Šilina.

„Kol kas papildomų pajėgumų Baltarusijos pusė taip pat mūsų neprašė“, – pridūrė ji.

Per Lietuvą ir Klaipėdos uostą iki vasario būdavo pervežama po maždaug 1 mln. tonų kalio trąšų per mėnesį.

Pasak Ukrainos geležinkelių atstovės, baltarusiškos trąšos kraunamos per „TIS Group“ priklausantį didžiausią Ukrainos sausųjų krovinių uostą Odesoje – jis aptarnauja Ukrainos kasybos ir metalurgijos kompleksą bei Rusijos anglies kasybos pramonę.

Odesos ekspeditorių ir logistikos įmonės „Ferry plus“ vadovas Artiomas Chačaturianas BNS aiškino, jog anksčiau per Lietuvą gabentas baltarusiškų trąšų krovinys į šį uostą kol kas neatkeliavo.

Šiuo metu vienareikšmiškai galiu jums pasakyti, kad bent jau Odesoje nė vienas laivas nepasiskelbė, jog planuoja gabenti į Lietuvą nebepatenkančias baltarusiškas trąšas,

„Šiuo metu vienareikšmiškai galiu jums pasakyti, kad bent jau Odesoje nė vienas laivas nepasiskelbė, jog planuoja gabenti į Lietuvą nebepatenkančias baltarusiškas trąšas, bent jau tokiomis milijoninėmis apimtimis“, – sakė A. Chačaturianas.

Pavyzdžiui, jo vadovaujama įmonė pernai per keturis mėnesius pervežė apie 200 tūkst. tonų baltarusiškų trąšų.

„Palyginti su lietuviškais kiekiais – tai praktiškai nieko, todėl kartoju, galbūt kažkas tam (baltarusiškų trąšų tranzitui – BNS) rengiasi, tačiau kol kas tokios informacijos bent jau aš neturiu“, – sakė „Ferry plus“ vadovas.

Buvęs „Latvijos geležinkelių“ vadovas Edvinas Berzinis, neseniai pradėjęs vadovauti Ukrainos logistikos aljansui, BNS taip pat negalėjo patvirtinti, jog per Lietuvą iki vasario keliavusios baltarusiškos trąšos buvo nukreiptas į Ukrainą.

„Šiuo metu tokios informacijos neturiu. Ne paslaptis, kad lietuviško trąšų tranzito apimtys buvo didžiulės, todėl susidomėjimas kalio pervežimu yra, tačiau apie konkrečius susitarimus kol kas neteko girdėti“, – BNS sakė E. Berzinis.

Pasak BNS šaltinių, vis dėlto vasario pradžioje Ukrainoje gerokai išaugo mineralinių produktų, įskaitant trąšas, vagonų skaičius. Jų teigimu, vasarį, palyginti su sausiu, jis išaugo apie aštuonis kartus: sausio pabaigoje tokių vagonų šalyje buvo iki 160, tuo metu vasario 13 dieną – 1310.

BNS konsultavusių ekspertų nuomone, jei ne visi, tai bent dalis šių vagonų galėtų gabenti „Belaruskalij“ trąšas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Ukraina atsisakė kalio trąšų importo iš Baltarusijos, skelbia valstybinė naujienų agentūra BelTA. Anksčiau jis sakė, kad, Lietuvai atsisakius krauti kalio trąšas, Baltarusija dėl jų krovos tarėsi su Ukrainos uostų savininkais, bet galutinis susitarimas nebuvo pasiektas.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą nutrauktas vasario 1-ąją, praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos šiai įmonei.

Pagal 2018 metais pasirašytą „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ per Lietuvą ir Klaipėdos uostą buvo gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.

LTG taip pat atmetė kelių „Belaruskalij“ tarpininkų prašymus gabenti šias trąšas per Lietuvą. Dėl kitų prašymų laukiama vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų, tačiau beveik neabejojama, kad jie nebus patenkinti.

Klaipėdos uostas sako – nuostoliai didžiuliai. „Mes skaičiuojame apie 2,5 mln. tonų. Tai yra gana nemažai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Galimi uosto nuostoliai eurais dar skaičiuojami, o „Lietuvos geležinkeliai“ savuosius jau suskaičiavo. „Jeigu visus metus nebūtų vežami naftos produktai ir visus metus nebūtų vežamos trąšos tranzitu per Baltarusiją ir nebūtų jokių kitų alternatyvų, tuomet prarastume apie 17 mln. eurų pajamų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Kol vieni skaičiuoja būsimus praradimus, kiti svarsto alternatyvius tranzito kelius: „Galima ir vadinama Šeštokų kryptis, galimas ir jūros kelias“.

„Prisitaikyti galima, prisitaikyti reikia ir kad šis režimas pagal savo agresyvumą yra pakankamai lengvai prognozuojamas ir jo veiksmai yra įspėjami“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Tačiau alternatyvūs keliai logistikos specialistų skaičiavimais gali būti brangesni ir ne keliais procentais. „Iki kartų. Taip pavadinkime. Tai yra iš tikrųjų yra nemenkas dalykas. Reikia žiūrėti gavimo taškus. Nes, jeigu ir imkime Ukrainą, Ukraina yra ne Lietuvos ploto valstybė ir praktiškai reikia žiūrėti, kur tie taškai, kokie priėjimai“, – sakė asociacijos „Lineka“ viceprezidentas Tautgintas Sankauskas.

Tranzitas per Baltarusiją itin aktualus didžiosioms įmonėms – „Lifosai“, „Achemai“ ir „Orlen Lietuvai“.

„Viena iš alternatyvų, kurią mes praėjusiais metais testavome, tai krovinių gabenimas per Mockavos terminalą, kurį praėjusiais metais įsigijome, juos nukreipiant į Lenkiją ir taip pasiekiant mūsų Ukrainos klientus“, – teigė „Orlen Lietuva“ atstovė Kristina Gendvilė.

Ženklaus poveikio Lietuvos ekonomikai šis sprendimas neturėtų padaryti.

Tačiau kyla problemų – Lenkijos geležinkelių vėžė siauresnė nei Lietuvos. „Lenkijoje iš tiesų yra siauresnė vėžė, tačiau Lietuvoje mes turime galimybes pakeisti vėžę iš tos vadinamosios platesnės į siauresnę ir įvažiuoti į Lenkiją ir Ukrainoje taip pat pakeisti. Tai tam tikros papildomos operacijos iš tiesų yra, bet tai neuždaro galimybės vežti krovinius per Lenkiją“, – situaciją komentavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas M. Dubauskas.

Apie tokias alternatyvas žino ir Klaipėdos uostas, tačiau jos nedžiugina. „Yra keliai, kuriais galima nuvažiuoti į tas valstybes, kurias vyksta kroviniai tranzitu per Baltarusiją, per Lenkiją, Latviją, kitas teritorijas ir tokiu būdu aplenktų Klaipėdos uostą“, – teigė A. Latakas.

Verslui sukant galvas, ką daryti, Vyriausybė nuostolių nesureikšmina. „Tos prekės, kurios keliauja tranzitu per Baltarusiją, manome, kad jos yra rinkoje patrauklios, jos yra parduotinos ir už šiek tiek brangiau. Todėl tikėtina, kad galima sudėlioti ir kitas logistines grandines, ne tik per Baltarusiją. Todėl ženklaus poveikio Lietuvos ekonomikai šis sprendimas neturėtų padaryti“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmonėms žadama ir pagalba – lengvatinės paskolos. „Paskola yra toks dalykas, kurį reikia grąžinti. Pirmiausia, kad grąžinti paskolą, reikia vystyti ir vykdyti verslą“, – teigė A. Latakas.

„Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją. Ši praktika turėtų būti labai svarbi verslui, nes didelių iliuzijų dėl Baltarusijos režimo nepuoselėjame“, –  spaudos konferencijoje po susitikimo su Vyriausybės, politikos ir verslo atstovais ketvirtadienį sakė prezidentas.

Anot jo, rasti kitus kelius įmanoma.

„Tai puikiai parodė oro erdvės uždarymas, tai parodo, kad prisitaikyti įmanoma, kad prisitaikyti reikia“, – sakė šalies vadovas.

Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją.

Anot G. Nausėdos, „šis režimas pagal savo agresyvumą pakankamai lengvai prognozuojamas ir jo veiksmai įspėjami“.

Minskas trečiadienį pranešė, kad nuo vasario 7-osios bus draudžiamas geležinkeliais iš Lietuvos gabenamų naftos produktų ir trąšų tranzitas.

Šiuo metu per kaimyninę šalį trąšas į Ukrainą geležinkeliu eksportuoja bendrovė „Achema“, o naftos produktus – „Orlen Lietuva“, tikėtina, kad Baltarusijos sprendimas sukels joms papildomų sunkumų. „Orlen Lietuva“ BNS teigė, kad jau išbandė naujus maršrutus per Lenkiją.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vertinimu, užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos uosto. Asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika BNS teigė, kad verslas savo krovinius gali nukreipti per kaimynines šalis.

Baltarusija tranzitą uždraudė reaguodama į„Lietuvos Vyriausybės sprendimą nuo vasario 1-osios stabdyti trąšų gamintojo „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą.

„Klausimas yra svarbus ir tikiuosi, kad šį kartą Susisiekimo ministerija visus namų darbus atliko ir viskas vyks sklandžiai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikės tvirtinimu, Seimas yra aktyviai įsitraukęs į situacijos dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito nagrinėjimą bei sprendimus stabdant tranzitą, tačiau daugiausiai šios situacijos valdymo svertų, anot jos, turi Susisiekimo ministerija.

„Seimo komitetai parlamentinę priežiūrą vykdo labai intensyviai, tai visų pirmiausia, aišku, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas užsiima šiuo klausimu, beje, ir kiti. Seimas tikrai nelieka nuošalyje, tačiau, žinoma, sprendimai šiuo atveju tos situacijos valdymui visų pirma yra Susisiekimo ministerijos rankose“, – tikino parlamentarė.

ELTA primena, kad antradienį nutrūko „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito per Lietuvą, todėl pastarosios įmonės produkcijos gabenimas per Lietuvą sustojo. Sutartis nutraukiama remiantis sausio viduryje priimtu Vyriausybės sprendimu, kad įmonių pasirašyta sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nuo vasario 1 d. tranzitas turi būti sustabdytas.

„Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

R. Haloučanka taip pat pareiškė, kad Baltarusija Lietuvai pasiūlė dialogą šiuo klausimu.

„Pateikėme pasiūlymą surengti konsultacijas teisinėje srityje ir apibrėžti mūsų tolesnius santykius“, – pridūrė jis.

Premjeras žurnalistams Minske patvirtino, kad Lietuva nebepriima baltarusiškų sąstatų, kuriais į Klaipėdos uostą gabenamos „Belaruskalij“ trąšos.

„Taip, iš tikrųjų. Jie [Lietuva] nebepriima mūsų sąstatų su kalio chloridu, kurie vyko į Klaipėdos uostą, kad būtų iškrauti“, – pareiškė jis.

Pasak R. Haloučankos, esant tokiai padėčiai Minskas kalio trąšas nukreipė į Rusijos uostus.

„Jau ilgą laiką ruošėmės tokiai situacijai, tai buvo paskelbta. Kaip ir žadėjome, perorientavome savo tiekimą [į Rusijos uostus]“, – pareiškė premjeras.

„Dėl ilgesnio atstumo Rusijoje gamintojai neteks tam tikros dalies grąžos, bet tai kompensuos pasaulinis kainų kilimas. Iš esmės nieko nepraradome, o galbūt net prarado Lietuvos ekonomika“, – kalbėjo jis.

Be to, R. Haloučanka pareiškė, jog baltarusiai sieks iš Lietuvos prisiteisti baudas už sutarčių nutraukimą ir dėl to jau pateiktas ieškinys Lietuvos teismams.

„Tai didelės sumos, ir Lietuvoje jau buvo diskusijų, kaip sumokėti baltarusiams tokią milžinišką sumą, jei be jokios priežasties nutraukiame sutartį“, – teigė Baltarusijos premjeras.

Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS sakė, kad geležinkeliais iš Lietuvos per Baltarusiją gabenama nedaug krovinių.

„Tai gali būti kažkokie kroviniai į Ukrainą, „Orlen“ ir „Achema“, o su Rusija nieko iš mūsų nėra“, – kalbėjo jis.

„Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis praėjusį lapkritį BNS teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais į Ukrainą – per Lenkiją, o ne per Baltarusiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno apie 8 proc. produktų.

„Mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva. Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis“, – tąkart kalbėjo M. Rudnickis.