Į gydymo įstaigą spalio 19 dienos vakarą moteris pasakojo atvažiavusi su sąmonę praradusiu artimuoju greitosios pagalbos automobiliu.
„Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos skyriaus laukiamajame stovėjau išsigandusi, kruvinomis rankomis ir negalėjau liautis verkusi. Tą akimirką prie manęs priėjo jaunutė mergina, apsikabino ir guodė kartodama, kad viskas bus gerai“, – atviravo ji.
Pašnekovė neslėpė – tą vakarą buvo ištikta šoko, todėl prisimena nedaug. Žino tik tiek, jog reikiamu metu jai atjautą suteikusi mergina – vardu Saulė, didelių akių, šviesių su pilkšvu atspalviu plaukų, supintų į daug afrikietiškų kasyčių. Jos amžius galėtų būti maždaug 25-30 metų, o gal šiek tiek jaunesnė.
Nepažįstamoji sutrikusiai moteriai padėjo nusiplauti ant rankų likusias kraujo žymes, davė pakelį servetėlių ir dar šiek tiek pabuvusi kartu, išvyko.
„Labai norėčiau padėkoti už jos jautrumą ir parodytą dėmesį, kurio šiais laikais ne tiek daug likę. Manau, Kauno klinikose ji buvo ne šiaip sau – kažkam buvo blogai, kažką ji atlydėjo, bet sugebėjo nedvejodama pasirūpinti ir manimi. Mes dažnai nedrįstame užkalbinti svetimo žmogaus, stebime viską iš šalies. Galbūt ir pagailime, bet neprieiname. O kartais kitam, juk reikia tiesiog šilto akių kontakto, apkabinimo ir pasakymo, jog viskas bus gerai“, – gražių žodžių Kauno klinikose vėlų šeštadienio vakarą sutiktai Saulei negailėjo pašnekovė.
