„Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pasak S. Krėpštos, 2023 metų rezultatas atsvėrė nuosmukį, kurį fondai patyrė „blogąja prasme išskirtiniais 2022 metais“, kai krito akcijų ir obligacijų, į kurias daugiausia investuoja pensijų fondai, vertė.

„2023 metai atsvėrė šią didelę duobę, (...) metai buvo geri investuotojams“, – sakė S. Krėpšta.

„Visi gyvenimo ciklo fondai 2023 metus baigė su teigiama grąža“, – žurnalistams sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

48 šalyje veikusių antrosios pakopos pensijų fondų bendras svertinis vieneto vertės pokytis pernai sudarė 14,26 proc., jų turtas išaugo 26,8 proc. iki 7,1 mlrd. eurų. Bendra fondų vidutinė metinė grąža per ketverius metus sudarė 5,85 proc.

Pasak V. Cibo, vertės augimą lėmė pernai fiksuota teigiama grąža ir papildomos fondų įplaukos.

Didžiausias augimas – vidutiniškai 16,3 proc. – fiksuotas tarp jauniausio amžiaus (gimusių 1996–2002 metų) kaupiančiųjų, mažiausias – turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje (vidutiniškai 7,4 proc.).

Centrinio banko duomenimis, Lietuvoje antrosios pakopos fondai investavo 875 mln. eurų, arba 13 proc. turto, daugiausia – į Vyriausybės vertybinius popierius (33 proc. arba apie 290 mln. eurų). 

Pensijai antrojoje pakopoje kaupė daugiau nei 1,4 mln. dalyvių, aktyviai kaupė apie 800 tūkst.

„Matome, kad kaupiančiųjų nuosekliai didėja, tačiau matome žmonių, kurie aktyviai kaupia, stabtelėjimą“, – pažymėjo V. Cibas.

Trečios pakopos fondai 2023 metais valdomą turtą padidino 32 proc. iki 293,9 mln. eurų, jų dalyvių skaičius padidėjo 23,45 proc. arba iki 118 tūkst. Fondų vertė vidutiniškai padidėjo 12,5 proc.

Visi III pakopos fondai yra privatūs ir jų dalyviai pensijai kaupia savanoriškai, pasirinkdami kiekvienam patogų periodinės įmokos dydį. Dauguma III pakopos pensijų fondų yra „atrakinti“ – tai reiškia, kad iš jų lėšas galima atsiimti beveik be apribojimų.

„Iš „atrakinto“ III pakopos pensijų fondo žmogus gali praktiškai bet kada atsiimti pinigus, – sako A. Paliukaitė. – Tiesa, atsiimant juos nesulaukus minimalaus pensinio amžiaus arba kaupiant trumpiau nei 5 metus, reikia valstybei grąžinti visą per kaupimo laikotarpį atgautą gyventojų pajamų mokestį.“

III pakopoje kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti 20 proc. (iki 300 eurų) GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Tačiau jeigu asmuo atsiima pinigus anksčiau, reikia grąžinti tik 15 proc. gautos GPM lengvatos.

„Užrakinti“ fondai nuo „atrakintų“ skiriasi tuo, kad pinigus iš jų atsiimti galima tik sulaukus tam tikro amžiaus. Šiuo metu vienintelis rinkoje tokius fondus siūlo „Luminor investicijų valdymas“. Kaupiant pensiją šiuose fonduose, sukauptas lėšas galima pasiimti tik sulaukus minimalaus pensinio amžiaus – t. y. likus nemažiau nei 5 metams iki „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus.

„Užrakinti“ fondai – išeitis darbdaviams

Fondai, iš kurių negalima atsiimti pinigų anksčiau laiko, pravartūs darbdaviams, kurie prisideda prie savo darbuotojų kaupimo pensijai. Įmokoms į III pakopos fondus, skirtingai nei įprastoms piniginėms premijoms, netaikomi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Tad darbuotojas gauna daugiau finansinės naudos, kai darbdavys moka pinigus į fondą, o ne tą pačią sumą išmoka kaip priedą prie atlygimo.

„Tačiau dalis darbdavių baiminasi, kad jų įmokos į kolektyvo pensijų fondus nepasieks galutinio tikslo – finansiškai saugesnės darbuotojų senatvės. Investuodami į „užrakintus“ fondus darbdaviai gali būti ramūs, kad darbuotojai negalės po kelerių metų tiesiog atsiimti iš fondo pinigų ir panaudoti jų kitoms reikmėms“, – sako A. Paliukaitė.

Pasak jos, svarbu ir tai, kad skiriasi „atrakintiems“ ir „užrakintiems“ fondams taikomi mokesčiai. „Luminor investicijų valdymo“ „užrakintiems“ fondams taikomas metinis valdymo mokestis nuo spalio mėnesio siekia 0,8 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondų grynųjų aktyvų vertės, o „atrakintiems“ analogiškos rizikos fondams – 1 proc.

Padeda laikytis disciplinos

„Užrakinti“ fondai taip pat tinka ir kaupiant pačiam, be darbdavio dalyvavimo, jei pagrindinis tikslas – kaupti iki pat pensijos.

„Kai pinigai yra investuojami į fondus daugiau nei dešimt metų, neišvengiamai bus finansinio sulėtėjimo periodų, kurių metu investuojamų pinigų grąža bus nedidelė ar net neigiama. Tokiais laikotarpiais žmonės neretai išsigąsta ir jiems kyla pagunda atsiimti sukauptus pinigus iš fondų, – teigia A. Paliukaitė. – Tačiau, ypač jeigu iki pensijos liko dar daug metų, reiktų šiuos laikotarpius išlaukti, nes juos įprastai seka ekonominis pakilimas, kurių metų pinigų vertė būna kompensuojama.“

Pasak A. Paliukaitės, žmonėms, kaupiantiems pinigus III pakopos „užrakintuose“ fonduose, nereikia pastangų, siekiant laikytis finansinės disciplinos ir nepasiduoti panikai, kuri dažnai lydi finansines krizes.

„Be to, finansinis nuosmukis suteikia galimybių fondams palankesnėmis sąlygomis įsigyti vertybinių popierių, dėl ko vėliau šių fondų dalyviai gali gauti didesnę grąžą“, – aiškina A. Paliukaitė.

Galiausiai, pasak jos, šiuo atveju taip pat kiekvienam kaupiančiajam aktualūs mažesni fondo valdymo mokesčiai, kadangi daugiau lėšų bus skirta žmogaus pensijai kaupti.